Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-03-14 · Administracinė byla Nr. eI3-1024-289/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
eI3-1024-289/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02609-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
G. O., B. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1024-289/2022Teisminio proceso numeris 3-64-3-02609-2021-8Procesinio sprendimo kategorija:14.15; 55.1.1.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 14 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjoms G. O. ir B. J. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. lapkričio 29 d. gautas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašyme nurodoma, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – Komisija) išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjų B. J. ir G. O. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) dėl „Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (14.5)-AD5-17114 ,,Dėl gauto pranešimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, ir 2021-10-29 sprendimu Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) (toliau – Sprendimas) panaikino Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (14.5)-AD5-17114 ,,Dėl gauto pranešimo“ ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą (reg. Nr. AD3-2377) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Departamentas nesutinka su Komisijos Sprendimu ir teikia prašymą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo. 2021 m. rugpjūčio 27 d. 13.57 val. Departamentas el. paštu gavo B. P. skundą, kuriame rašoma „Skundas dėl gyventojų (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir vėl pradėto (o dar tik rugpjūtis) nuolatinio dūmijimo ir kvapą gniaužiančių smalkių iš kamino. Tikiuosi šį kartą griežčiau patikrinsit ir padėsit tai betvarkei galą (mes aplinkiniai kaimynai nebegalim leisti)“. Gautas skundas buvo užregistruotas ir perduotas tirti Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijai. Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 30 dieną atliko neplaninį patikrinimą ir nenustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvenamosios patalpos būtų kūrenamos atliekomis ar kitomis neleistinomis kūrenti medžiagomis. Nenustačius pažeidimo, nebuvo pradėta ir administracinio nusižengimo teisena. Apie gauto pranešimo tyrimą 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (14.5)-AD5-17114 pranešėja buvo informuota apie patikrinimo rezultatus. Nesutikdamos su Departamento Šiaulių valdybos raštu, pil. G. O. ir B. J. apskundė jį Komisijai. Pareiškėjos skunde nurodė, kad nėra matę, jog į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, būtų vežamos normalios malkos. Pastoviai vežamos padėvėtos lentos. Šiuo metu pilnas kiemas padėklų, kurie paruošti pjaustymui. Kadangi nevalytas kaminas, dėl to pastoviai iš jo virsta juodi kamuoliniai dūmai, skraido žiežirbos, krenta ploni juoduliai. Ore tvyro nepakeliamas smalkių tvaikas, nuo kurio svaigsta galva, peršti gerklę. Prašo panaikinti Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (14.5)-AD5-17114 ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti prašymą. Prašo patikrinti mokesčius už šildymą arba kvitus iš nežinia kur vežamos medienos, patikrinti kamino būklę, kurą, skatinti (duomenys neskelbtini) gyventojus pereiti prie šildymosi elektra, dujomis. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų gautą skundą ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog Departamento pareigūnai, veikdami savo kompetencijos ribose, valstybinę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliko nesilaikant Kontrolės įstatyme nustatyto objektyvumo principo, t. y. netinkamai įvertino Pranešime nurodytas aplinkybes ir neobjektyviai atliko galimo aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo tyrimą, taip pat galimai nesilaikė ir Viešojo administravimo įstatyme numatyto vieno langelio principo, kiek tai susiję su taršos šaltinio įvertinimu dėl galimų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, t. y. nesikreipė į tai nustatyti galintį kitą viešojo administravimo subjektą (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinę gelbėjimo valdybą). Nurodė, jog skundžiamas aktas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei jame nustatyto išsamumo principo. Komisija savo sprendime konstatavo, jog Departamentas pateikdamas atsiliepimą nepateikė informacijos, dėl kokių priežasčių pranešimas nebuvo priskirtas prie skubaus reagavimo pranešimų ir nebuvo veikiama nedelsiant, kaip tai numato Reagavimo tvarkos aprašas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai Atsakovas nevykdė pareigos į Pranešimą reaguoti skubiai ir operatyviai. Komisija nurodo, kad skunde keliami netinkamo kūrenimo, nevalyto kamino ir naudojamo kūrenimui kuro tinkamumo klausimai, į kuriuos Pareiškėjos tikėjosi gauti atsakymus. Komisija sprendžia, kad siekiant tinkamai įvertinti Pranešime nurodytas aplinkybes (netinkamas kūrenimas, nevalytas kaminas ir netinkamo kūrenimui kuro naudojimas), turi būti objektyviai nustatyta, ar taršos šaltinis (kieto kuro katilas ir su juo susijusi įranga kaminas), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jį naudojant (kūrenimo procese) neteršia aplinkos oro, o jei teršia – ar užterštumas neviršija ribinių verčių. Komisija konstatavo, jog atkreiptinas dėmesys, kad liko neatsakyta į klausimą – kas sukelia tokius padarinius, kurie buvo nurodyti Pranešime – ,,nuolatinio dūmijimo ir kvapą gniaužiančių smalkių iš kamino“, ar tai, kas dėl adresu Vaidoto 44, Šiauliai, kieto kuro katilo naudojimo patenka į aplinkos orą ir gali pakenkti ar kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai, jei, kaip teigiama Skundžiamame akte, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyventojai kūrena katilą laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų. Atliktos apžiūros metu kūrenimo procesas nevyko, todėl darytina išvada, kad nevykstant kūrenimo procesui, dėl kurio Atsakovas ir gavo Pranešimą, neįmanoma buvo nustatyti ir priežasčių, dėl kurių galimai yra teršiamas aplinkos oras ir ar tai gali daryti poveikį žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai. Nesutikimas su Komisijos argumentais ir Sprendimu grindžiamas žemiau išvardintais motyvais. Iš pranešimo turinio matyti, kad pranešėja skundžiasi dėl vėl pradėto nuolatinio dūmijimo (dėl pradėto nuolatinio katilo kūrenimo, prasidėjus šildymo sezonui) ir kvapą gniaužiančių smalkių iš kamino. Pranešime nenurodyta, kad būtent tuo metu buvo kūrenama galimai neleistinu kuru, dėl ko šis pažeidimas nebuvo priskirtas prie skubaus reagavimo pranešimų ir nebuvo vykstama nedelsiant, o buvo registruotas gautų skundų ir pranešimų registre ir perduotas nagrinėti Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams. Departamentui pateiktame skunde nebuvo keliami klausimai dėl nevalyto kamino ar netinkamo kūrenimo. Pagal Departamente gauto skundo turinį galima vertinti, kad Pareiškėja skundžiasi dėl kvapą gniaužiančių smalkių, kurios galimai sklinda dėl kūrenimui naudojamo netinkamo kuro. Būtent Komisijai, o ne Departamentui Pareiškėjos buvo pateikę skundą, kuriame išdėstė papildomų reikalavimų - patikrinti mokesčius už šildymą arba kvitus iš nežinia kur vežamos medienos, patikrinti kamino būklę, kurą, skatinti (duomenys neskelbtini) gyventojus pereiti prie šildymosi elektra, dujomis. Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą, nenustatė, kad būtų kūrenamos atliekos ar kitos kūrenimui neleistinos medžiagos, taip pat namų valdos teritorijoje nebuvo aptikta jokių neleistinų kūrenti medžiagų, kas leistų pagrįstai manyti, kad galėtų būti ruošiama kūrenti ar kūrenama neleistinomis kūrenti medžiagomis. Departamentas nesutinka ir su Komisijos vertinimu, kad Departamentas turi įvertinti ar taršos šaltinis (kieto kuro katilas ir su juo susijusi įranga kaminas), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jį naudojant (kūrenimo procese) neteršia aplinkos oro, o jei teršia – ar užterštumas neviršija ribinių verčių. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Šiauliai yra apšildomos kieto kuro katilu Kalvis-2. Gamintojo instrukcijoje yra numatyta, kad jam naudojamas kuras yra malkos, medienos gabalinės atliekos, akmens anglis, pjuvenų bei durpių briketai. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžta kuro sąvoka – „kuras - dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos, nepaisant to, ar jose yra degiųjų medžiagų“; 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta – „Kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis bei kokybė atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.“; 20 straipsnio 2 dalyje – „Draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir šiame straipsnyje nurodytas išimtis.“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 2.5 papunktyje apibrėžta medienos kuro sąvoka – „Medienos kuras - kurui skirta chemiškai neapdorota mediena: medžių, energinių augalų kamienų dalys, viršūnės, šakos, pjuvenos ir kt. Šiame kure gali būti durpių ir (arba) šiaudų bei jų gaminių (granulių, briketų ir kt.), bet ne daugiau kaip 5% jo sausosios masės“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43 2013 patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad „Normos taikomos kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 50 MW.“ Kad buitiniai katilai išmeta teršalus į aplinkos orą, tai neginčijama, tačiau kaip matyti pagal teisinį reguliavimą, buitinio kieto kuro katilo Kalvis-2 vardinė (nominali) šiluminė galia yra mažesnė kaip 0,12 MW, todėl jam nėra nustatyti išmetamų teršalų normatyvai. Pažymėtina ir tai, kad kamino būklė, nors apie tai Departamentui pateiktame skunde ir nebuvo paminėta, jokios reikšmės teršalų išmetimo kiekiui neturi. Kadangi Departamento pareigūnai nenustatė, jog kieto kuro katile apšildant gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, būtų kūrenama chemiškai apdorota mediena ar kitos neleistinos kūrenti medžiagos, todėl mano, kad skundas savo apimtimi buvo ištirtas pilnai, pareigūnai atliko visus jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir nepažeidė Kontrolės įstatyme nustatyto objektyvumo principo bei Viešojo administravimo įstatyme numatyto vieno langelio principo. Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (14.5)-AD5-17114 yra išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei jame nustatytą išsamumo principą. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl kūrenamo katilo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo 2020 m. pradžios nuolat yra gaunami skundai (skundų buvo gauta ir po šio skundžiamo pranešimo) iš greta gyvenančių tų pačių kaimynų, tačiau atliekant patikrinimus nei karto nebuvo nustatyti aplinkosauginių teisės aktų pažeidimai. Komisija netinkamai įvertinusi teisinį reguliavimą, bei nagrinėjusi jai pateiktą skundą platesne apimtimi nei skundas buvo pateiktas Departamentui, nepagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Departamento Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (14.5)-AD5-17114 ,,Dėl gauto pranešimo“ ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą (reg. Nr. AD3-2377) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjų G. O. ir B. J. atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos 2021 m. spalio 6 d. patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos (toliau – ir Departamentas) raštą Nr. (14.5)-AD5, pasirašytą A. G.. Pareiškėjos prašė įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti jų prašymą. Pareiškėjų manymu, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyventojai naudoja netinkamą kurą, dėl ko iš kamino rūksta juodi, aitraus kvapo dūmai, nuo kurių graužia gerklę, svaigsta galva. Be to, pareiškėjų manymu, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo gyventojai galimai netinkamai prižiūri ir eksploatuoja savo šildymo sistemą, t. y. katilą bei kaminą, iš kurio rūksta ne tik juodi dūmai, bet ir sklinda žiežirbos, kurios ypač matomos tamsiu paros metu. Tai pareiškėjoms kelia nerimą dėl galimo gaisro sukėlimo. Atsakovas atsiliepimu Komisijos prašė pareiškėjų skundą atmesti, nurodydamas, jog 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu patikrintas kieto kuro katilas „Kalvis”, nustatyta, kad šildymui naudojamos malkos, jos atitinka tiek LR oro apsaugos įstatymo nuostatas, tiek LR aplinkos ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintose Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėse pateiktą kuro medienos sąvoką, rastos malkos nėra chemiškai apdorota mediena, todėl patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, šildomos nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad jis atliko visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus valstybinei aplinkos apsaugos kontrolei užtikrinti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi ne kartą. Komisija išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir jį tenkino, t. y. panaikino Departamento 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 14.5)-ADS-17114 „Dėl gauto pranešimo“, įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą (reg. Nr. AD3-2377) ir priimti teisės reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjų nuomone, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjų manymu, Komisija, priimdama sprendimą, teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei jame įtvirtintais principais, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, o būtent: išsamumo principu, objektyvumo principu, proporcingumo principu, vieno langelio principu. Akivaizdu, kad Departamentas, vykdydamas patikrinimą pagal pareiškėjų pranešimą ne tik nepakankamai išsamiai ištyrė pareiškėjų pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. nustatinėjo kuro tipą tik fiksuodamas, tai ką rado patalpose, bet ir veikė neoperatyviai, t. y. patikrinimą pradėjo tik praėjus 4 paroms po pranešimo gavimo. Suprantama, kad per šį laikotarpį, pavojingos ar kenksmingos medžiagos, kurios galimai buvo deginamos, galėjo būti arba sudegintos, arba paslėptos. Apie tai visiškai teisingai pastebėjo ir nurodė Komisija savo sprendime. Tuo pačiu Komisija konstatavo, kad atsakovas nepateikė informacijos, dėl kokių priežasčių pranešimas nebuvo priskirtas prie skubaus reagavimo pranešimų. Pareiškėjų nuomone, Komisija savo sprendime pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835. Be to, Pareiškėjoms kyla pagrįstas klausimas, kodėl patikrinimo metu Departamento atstovai neprašė (duomenys neskelbtini), Šiauliai namų valdos savininkų (valdytojų) pateikti medienos, t. y. malkų ar tai kito kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų manymu, Departamentas privalėjo imtis priemonių, kad būtų tinkamai ir išsamiai patikrinta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namų valdoje esanti šildymo sistema, t. y. šildymo katilas ir kaminas, ar nėra pažeidžiamos priešgaisrinės apsaugos taisyklės, todėl teigtina, kad Departamentas, neperdavęs šio tyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai, nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme numatyto vieno langelio principo. Departamentas savo prašyme nurodo, kad nuo 2020 m. pradžios yra nuolat gaunami skundai iš greta gyvenančių tų pačių kaimynų, tačiau atliekant patikrinimus nei karto nebuvo nustatyti aplinkosauginių teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjos norėtų pažymėti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyventojai, po vykdytų patikrinimų pradėjo kūrenti vėlyvu (tamsiu) paros metu. Pareiškėjos nuolat kenčia nuo dūmų, kurie yra akivaizdžiai tamsūs, tiršti, turi aitrų kvapą, dėl ko jaučia gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, nuolatinį diskomfortą, negali pradaryti savo namų langų, kad išvėdintų savo gyvenamąsias patalpas ir t. t. Pridedama filmuota medžiaga (rūkstantis kaminas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namų valdoje). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjos prašo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos 2021 m. spalio 6 d. patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (14.5)-AD5 (toliau – ir Sprendimas).

Sprendimu informuojama, kad pagal B. P. pranešimą Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą; patikrinimo metu nustatyta, kad privačioje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenamosios patalpos šildomos kieto kuro katilu „Kalvis“. Kurui naudojamos malkos, durpių briketai. Patikrinimo metu kieto kuro katilas nesikūreno. Atliekų ir kitokio neleistino kuro deginimo faktas nenustatytas.

2021 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu (toliau – ir Pranešimas) laišku B. P. kreipėsi į atsakovą su skundu dėl gyventojų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dėl ir vėl pradėto (o dar tik rugpjūtis) nuolatinio dūmijimo ir kvapą gniaužiančių smalkių iš kamino. Minėtu skundo buvo tikimasi, kad atsakovas šį kartą griežčiau patikrins ir „padės tai betvarkei galą“, nes aplinkiniai kaimynai nebegali kęsti.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus savo veikloje (t. y. priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimu B. P. buvo informuota, kad patikrinimo metu katilas nesikūreno, atliekų ar kitokio neleistino kuro deginimo faktas nenustatytas. Vis dėlto sprendime nenurodoma, kokiomis teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis rėmėsi atsakovas priimdamas šį Sprendimą. Kita vertus, atsakovo prašyme teismui paaiškinama, kad: 1. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, naudojamo kuro katilo Kalvis-2 gamintojo instrukcijoje yra numatyta, kad jam naudojamas kuras yra malkos, medienos gabalinės atliekos, akmens anglis, pjuvenų bei durpių briketai; 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. D1-244 „Dėl išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43 2013 patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad „normos taikomos kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 50 MW”; 3. buitinio kieto kuro katilo Kalvis-2 vardinė (nominali) šiluminė galia yra mažesnė kaip 0,12 MW, todėl jam nėra nustatyti išmetamų teršalų normatyvai; 4. kamino būklė, nors apie tai Departamentui pateiktame skunde ir nebuvo paminėta, jokios reikšmės teršalų išmetimo kiekiui neturi. Taigi visi šie atsakovo argumentai buvo pateikti tik inicijavus ginčą, tačiau nebuvo nurodomi Sprendime.

Komisijos Sprendime akcentuojama, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą Komisijai nepateikė informacijos, dėl kokių priežasčių Pranešimas (2021 m. rugpjūčio 27 d. elektroninis laiškas) nebuvo priskirtas prie skubaus reagavimo pranešimų ir nebuvo veikiama nedelsiant, kaip tai numato Reagavimo tvarkos aprašas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstai atsakovas nevykdė pareigos į pranešimą reaguoti skubiai ir operatyviai.

Teismui pateiktame prašyme atsakovas nurodo, kad Pranešime nenurodyta, kad būtent tuo metu buvo kūrenama galimai neleistinu kuru, dėl ko šis pažeidimas nebuvo priskirtas prie skubaus reagavimo pranešimų ir nebuvo vykstama nedelsiant, o buvo registruotas gautų skundų ir pranešimų registre ir perduotas nagrinėti Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2 papunktyje pateikiama skubaus reagavimo pranešimo sąvoka. Skubaus reagavimo pranešimas – pranešimas, į kurį reaguojama nedelsiant (pavyzdžiui, pažeidimą būtina nedelsiant nutraukti, įtariama, kad pažeidimas gali būti nuslėptas, kad padaręs pažeidimą asmuo pasišalins iš pažeidimo vietos kad nebūtų padaryta ir (ar) daroma žala aplinkai ir pan.). Aprašo 1 priedo lentelėje „Skubaus reagavimo pranešimų sąrašas“ skilties „Dėl aplinkos oro taršos“ 11 punkte nurodoma „pranešimo gavimo metu deginamos atliekos (plastmasės, senos padangos, baldai, baldų gamybos atliekos ir pan.), 12 punkte nurodoma, kad pranešimo gavimo metu jaučiamas aitrus, deginantis, dusinantis ar kitokio tipo kvapas, būdingas neteisėtam atliekų dauginimui ar neteisėtiems cheminių medžiagų a junginių išmetamas į aplinkos orą.

Kaip jau buvo minėta, Pranešime buvo nurodoma, kad skundžiamasi nuolatiniu dūmijimu ir kvapą gniaužančiu smalkių kvapu iš kamino.

Taigi nesutiktina su atsakovo prašyme teismui išsakyta pozicija, kad nebuvo pagrindo Pranešimą priskirti prie skubaus reagavimo pranešimų.

Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija mano, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių pagrindu (kaip nurodoma atsakovo pranešime teismui) buvo priimtas Sprendimas (pvz. LR aplinkos apsaugos įstatymo, LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, LR oro apsaugos įstatymo), t. y. iš Sprendimo neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir priimtas skundžiamas Sprendimas. Skundžiamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir pranešime teismui pateikti paaiškinimai skiriasi. Teismo vertinimu, skundžiamame Sprendime motyvų išdėstymas yra nepakankamas, pareiškėja iš Spendime nurodytų motyvų negalėjo suprasti, kodėl atliekų ar kitokio neleistino kuro deginimo faktas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo Sprendimo trūkumai yra esminiai.

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).

Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą (šiuo atveju šioje administracinėje byloje – prašyme teismui) ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Komisija, vadovaudamasi LR ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais teisėtai ir pagrįstai 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (14.5)-AD5-17114 ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą (reg. Nr. AD3-2377) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. (14.5)-AD5-17114 priimtas nenurodant teisinio ir faktinio sprendimo priėmimo pagrindo, t. y. nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 reikalavimų, todėl atsakovo prašymas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-129/26-2021) atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius