Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir besimokantis (duomenys neskelbtini) specialioje mokykloje 8 klasėje, (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir S. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. N., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, ir plėšimo būdu pagrobė V. N. turto už 65,83 lito, o būtent:

2008 m. sausio 5 d. apie 1.35 val., kaltinamieji D. S. ir S. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pamatę iš parduotuvės išeinantį vyriškį, nutarė jį užpulti ir pagrobti jam priklausantį turtą. Prie (duomenys neskelbtini) turgaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti nukentėjusiojo V. N. turtą, D. S. dešinės rankos alkūne sudavė du smūgius V. N. į sprandą ir į kairės pusės juosmenį, nuo šių smūgių V. N. nugriuvus, jis kartu su S. K. sudavė ne mažiau vienuolikos smūgių kojomis į juosmenį, kojas ir rankas, padarydami nubrozdinimus ir kraujosruvas įvairiose kūno vietose, VI-X-to kairės pusės šonkaulių lūžimus, IX-to dešinės pusės šonkaulio lūžimą, krairio plaučio plyšimą, bei S. K. sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių kojomis V. N. į galvą, tuo padarydamas nubrozdinimus, žaizdas ir kraujosruvas galvoje, kaktikaulio išorinės plokštelės ir nosies kaulų lūžimą, nosies kremzlių lūžimą, apatinio žandikaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dėl visų šių sužalojimų nukentėjusiajam išsivystė ūmus kombinuotas (vidinis iš kairio plyšusio plaučio ir išorinis iš žaizdų) nukraujavimas ir nukentėjusysis V. N. mirė, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą D. S. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C60“ 60 Lt vertės, o S. K. pagrobė alaus butelį „Original Nr.1“ 5,83 Lt vertės, viso pagrobė turto už 65,83 Lt, tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. N. ir pagrobė 65,83 Lt vertės jam priklausančio turto.

Kaltinamasis D. S. kaltu dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies, nes nužudyti vyriškio jis nenorėjo, su S. K. buvo susitarę užpulti vyriškį, kuris jiems atrodė girtas, atimti maišelį su daiktais ir tą, ką jis turėjo su savimi. 2008 m. sausio 4 d. vakare su S. K. išėjo pasivaikščioti, užėjo pas N. K., kur buvo ir S. P., pasikalbėjo su merginomis, kurios davė 20 Lt ir paprašė parnešti sidro. Jis su S. K. nuėjo į parduotuvę ir ten nupirko du sidro butelius po 1,5 litro. Grįžo pas merginas ir tuos du butelius sidro išgėrė, gėrė sidrą keturiese, merginos išgėrė mažiau. Po to S. P. davė dar 20 litų ir jie nuėję į parduotuvę nupirko vieną sidro butelį 1,5 litro talpos ir dvi mažas skardines sidro, grįžę tuos butelius sidro visi kartu išgėrė. Girtas nesijautė. Iš merginų išėjo apie pirmą valandą nakties. Merginos liko bute, nes turėjo grįžti buto šeimininkė, todėl merginos paprašė jų išeiti. Išėjus iš buto prie laiptinės jis parūkė, abu apėjo aplink namą. Pamatė, kad nuo parduotuvės eina neblaivus vyriškis, kuris nešėsi permatomą maišelį, kuriame buvo alus. Abu nutarė iš to vyriškio atimti maišelį ir apieškoti kišenes. Jis pirmas pribėgo prie nepažįstamo vyriškio ir dešinės rankos alkūne sudavė smūgį į sprandą, iš kojos spyrė į krūtinę, po to pribėgo S. K. ir abu spardė vyriškį, kuris gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, jis pradėjo kraustyti kišenes, rado mobilaus ryšio telefoną ir jį paėmė, vidinėje kišenėje užčiuopė piniginę, tačiau jos ištraukti nesugebėjo, tuo metu S. K. spardė vyrą į galvą. Pradėjo šaukti iš gretimo namo moteris, iš šalia esančios daubos pasirodė žmonės, todėl jie su S. K. pasišalino iš įvykio vietos. Iš vyriškio jis atėmė mobilaus ryšio telefoną, o S. K. pasiėmė butelį alaus. Nuėjus į šoną pasakė S. K., kad striukės vidinėje kišenėje užčiuopė piniginę, S. K. spyrė į šviestuvą, šviesa laikinai užgeso, jis pribėgo prie gulinčio vyriškio, bet piniginės neištraukė, nes iš antro aukšto šaukė moteris, o iš duobės pasirodė žmonės, todėl jie pabėgo. Užėjo į namo laiptinę, jis užlipo į antrą aukštą, o S. K. pasiliko pirmame namo aukšte. Laiptinėje jį pamatė M. Š., dar paklausė, kas atsitiko kojai, jis jai atsakė, kad susižeidė, nes skaudėjo kojos pirštas. Išėję iš namo laiptinės, su S. K. išsiskyrė, jis nuėjo namo, o S. K. turėjo eiti pas pusbrolio sugyventinę. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems prisipažino, kad naktį su S. K. sumušė nepažįstamą vyrą, iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir didelį butelį alaus. Mobilaus ryšio telefoną jis atidavė policijos pareigūnams, pas S. K. policininkai nieko nerado, nes butelį alaus jis išmetė prie laiptinės. Mano, kad žmogus mirė nuo S. K. smūgių, nes S. K. spardė vyrą per galvą, o jis į galvą nespardė. Kiek kartų įspyrė jis ir kiek S. K. pasakyti negali, bet S. K. spardė daugiau ir tuo metu, kai jis kraustė kišenes. Jis (D. S.) buvo apsiavęs sportiniais bateliais, o S. K. – normaliais bateliais. Dėl įvykio labai gailisi. Kodėl S. K. neigia vyriškio užpuolimą ir apiplėšimą paaiškinti negali, dėl parodymų davimo jie nesitarė. Visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus. Užpuolė vyriškį dviese su S. K., kas pirmas pasiūlė tai padaryti pasakyti negali, bet pirmas prie nepažįstamo vyro pribėgo jis ir pirmus smūgius sudavė jis, tik po to pribėgo S. K. ir pradėjo abu spardyti, o jam kraustant kišenes, spardė tik S. K.. Atimti maišelį, pinigus ir viską, ką tas vyras turėjo, mintis kilo kai jie pamatė, kad vyras neblaivus. Apie užpulto vyriškio mirtį jis sužinojo tik policijoje.

Analogiškus parodymus D. S. davė apklausiamas įtariamuoju 2005-01-05, 2008-09-29, 2008-10-20 (2 t. 148-150, 161, 204 b.l.). Šie parodymai neprieštarauja, iš esmės sutampa su parodymais, kuriuos D. S. davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-01-09 ir parodė, kad pas merginas gėrė sidrą, apie 1 valandą nakties jis su S. K. išėjo į lauką, nes turėjo pareiti S. P. mama. Jie nutarė dviese pasivaikščioti. Jis avėjo baltus sportbačius, S. – juodus batus su kulniuku. Rankose jie jokių daiktų neturėjo, ėjo šaligatviu (duomenys neskelbtini) prie 8 namo į 10 namo pusę link duobės. Perėjus per duobę pamatė vyriškį, kuris ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės į turgaus pusę. Su savimi jis nešėsi maišelį oranžinės spalvos. Prasilenkus su vyriškiu, jis apsisuko, pasivijo tą vyriškį ir dešinės rankos alkūne trenkė tam vyriškiui tarp kaklo ir nugaros iš nugaros pusės. Vyriškis nugriuvo, norėjo keltis, todėl jis su dešine koja spyrė į kairį šoną, pataikė kažkur į pažastį. Nuo smūgio vyriškis dar daugiau nusileido prie žemės, tačiau dar buvo ant kelių ir rankomis pasirėmęs į žemę, šaukė, jokių žodžių nesakė. Pribėgęs S. K. pradėjo tą vyriškį spardyti kojomis, į kurias tiksliai vietas, visų smūgių, pasakyti negali. S. K. spardant vyriškį, jis mėgino kraustyti kišenes, užčiuopė telefoną ir jį ištraukė. S. K. pasakė, kad reikia dar ištraukti to vyriškio piniginę, bet ištraukti nepavyko, nes pasigirdo riksmai iš namo (duomenys neskelbtini), jie tada pradėjo bėgti link duobės. Bėgdami jis turėjo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, o S. K. paėmė 2 litrų talpos alaus plastmasinį butelį „Nr.1“. Šį butelį S. K. paėmė bėgdamas. Įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo 3 laiptinę. Jis (D. S.) pakilo į antrą aukštą ir atsisėdo ant laiptų, o S. K. pirmame aukšte sustojo. Iš antro aukšto išėjo teta M. (Š.), kuri pažiūrėjo ir uždarė duris. Ji gal matė tik jį (D. S.) vieną, tačiau gal galėjo matyti ir S. K.. Jie išėjo laukan ir išsiskyrė, jis nuėjo namo ir parsinešė iš vyriškio paimtą telefoną „Siemens“ raudonu viršeliu. Kai jie paliko vyriškį, tas vyriškis gulėjo ant nugaros, tačiau nejudėjo ir nedejavo, jo veidas buvo kraujuotas. Tuo metu kai jie mušė vyriškį daugiau žmonių nematė. Nuo to momento kai jie išėjo iš merginų ir sutiko tą vyriškį praėjo gal 10-15 minučių. Telefoną jis paėmė tam, kad parduoti, nes neturėjo pinigų (2 t. 157-159 b.l.). Teismo posėdyje 2008-01-07 sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo D. S. paaiškino, kad pamatė girtą vyriškį, jis pasiūlė S. prieiti prie jo ir apiplėšti. Abu priėjo prie nukentėjusiojo, jis (D. S.) dešine alkūne sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kaklą. Po šio smūgio jis nugriuvo, bandė keltis, tada jis dar vieną kartą spyrė jam į šoną, daugiau nemušė, paėmė iš dešinės kišenės mobilaus ryšio telefoną „Siemens“. S. pradėjo spardyti vyriškį per galvą, jis nužudė nukentėjusįjį (2 t. 165 b.l.). Analogiškus parodymus D. S. davė teismo posėdyje 2008-02-04 (2 t. 171 b.l.), teismo posėdyje 2008-03-31 D. S. paaiškino, kad nukentėjusįjį jis mušė ne vienas, o su draugu, spardė gal porą kartų, bet nespardė taip, kad užmušti ir numirtų (2 t. 177 b.l.), 2008-05-06 teismo posėdyje D. S. paaiškino, kad dalyvavo tame įvykyje ir viską jau nurodė ir papasakojo (2 t. 186 b.l.). Pateikus galutinį įtarimą ir apklausiant 2008-10-20 įtariamuoju D. S. paaiškino, kad neatsisako savo parodymų, kuriuos davė įtariamojo apklausų metų, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų metu. Save kaltu pripažįsta iš dalies todėl, kad grobdami daiktus, jie nenorėjo jo nužudyti, jie norėjo tik atimti daiktus. Nukentėjusįjį mušė tam, kad palaužti jo pasipriešinimą (2 t. 204 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S., nuvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė antrąją šio namo laiptinę ir paaiškino, kad jis kartu su S. K. 2008-01-05, apie 01 val. išėjo iš šio namo laiptinės, apėjo namą iš dešinės pusės, praėjo pro daubą ir ėjo link namo (duomenys neskelbtini). Išlipus iš daubos, įtariamasis sustojo prie mėsos paviljono, esančio pirmojoje turgavietėje, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šioje vietoje jis kartu su S. K. pamatė nukentėjusįjį, kuris ėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po to įtariamasis parodė, kaip jis su dešinės rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam į sprandą, nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nugriuvo krūtine ant važiuojamosios dalies. Tada jis su dešine koja spyrė nukentėjusiajam į juosmenį. Nukentėjusysis nukrito ant krūtinės ir iš karto vėl bandė keltis. Tuomet prie nukentėjusiojo pribėgo iš dešinės pusės kitas įtariamasis S. K. ir pradėjo nukentėjusįjį spardyti į juosmenį, galvą ir kitas kūno vietas. Kai S. K. spardė nukentėjusįjį, D. S. tuo metu įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės išorinę kišenę ir ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Po to D. S. patikrino visas nukentėjusiojo kišenes. S. K. spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis apsivertė ant nugaros. S. K. toliau spardė vyriškį, o jis bandė iš kišenės ištraukti piniginę. Tada girdėjo, kad jų atžvilgiu šaukė moteriškė ir pradėjo šaukti nukentėjusysis, jie paliko nukentėjusįjį gulėti, o patys nuėjo (2 t. 155-156 b.l.).

Apklaustas kaltinamuoju S. K. dėl jam pareikštų kaltinimu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-01-05 naktį jis su D. S. jokio vyriškio nemušė, nesitarė apiplėšti ir nieko neapiplėšė, jokių daiktų neatėmė, kodėl tokius parodymus duoda D. S. paaiškinti negali. D. S. parodymus suprato, tačiau jokiame nužudyme jis nedalyvavo. Tą vakarą jis su D. S. vakare vaikščiojo mieste, po to užėjo pas S. P., kur buvo N. K.. Kiek pabuvus pas jas ir pabendravus, bute suaugusių nebuvo, S. P. davė 20 Lt ir paprašė parnešti sidro gėrimo. Jis su D. S. nuėjo į parduotuvę, kur nupirko du didelius butelius sidro, grįžo į butą ir su merginomis išgėrė nupirktą sidrą. Po to S. P. davė dar 20 Lt ir paprašė parnešti sidro ir cigarečių. Abu nuėjo į parduotuvę, kur nupirko vieną didelį butelį sidro ir du mažiukus bei cigarečių. Grįžę gėrė sidrą, vaikinai gėrė daugiau nei merginos. Apie 1 val. nakties S. P. pasakė jiems eiti namo, nes turi grįžti jos mama. Jie išėjo laukan, kur D. S. parūkė ir pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Nuėjo į parduotuvę ir nupirko didelį butelį alaus. Sugrįžo į Festivalio gatvę prie laiptinės, ten truputį išgėrė alaus, pasakė, kad daugiau nebegers, D. S. pasakė, kad jis irgi nebenori, todėl tą alų išmetė. D. S. pasakė, kad eis namo, nes kitą dieną į mokyklą, todėl atsisveikino. Jis nuėjo pas pusbrolio sugyventinę T. Č. miegoti. Pusbrolis buvo davęs raktą, kuriuo jis atrakino duris, o moterys kitame kambaryje gėrė, durys buvo truputį praviros. Buvo į jo kambarį, kur jis gulėjo, užėjusi T. ir klausė, kur jis buvo, atsakė, kad vaikščiojo po miestą. Ji pasiėmė šunį ir išvedė į lauką, pavedžiojo, o kai ji grįžo jis jau miegojo. Ryte apie 7 val. atvažiavo policija ir klausė, kur jo pusbrolis, pasakė, kad Vilniuje, policininkai išvažiavo, o po poros valandų sugrįžo, jį suėmė, jis buvo apsirengęs tais pačiais rūbais, todėl policijos komisariate rūbus paėmė. Komisariate sakė, kad jis su D. S. kažką praeitą naktį nužudė. Jis tai neigė, tačiau jam pasakė, kad jiems taip pasakė D. S., bet jis (S. K.) pasakė, kad nieko nepasirašys ir neprisipažins, nes jis nieko nepadarė. Nurengė, atėmė rūbus, uždarė į kamerą. Su D. S. niekada susipykęs nebuvo, tarpusavyje jokių problemų nebuvo, kodėl D. S. jį apkalba, paaiškinti negali. Analogiškus paaiškinimus S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 51-54, 238 b.l.), akistatos metu su D. S. (2 t. 56-57 b.l.) nurodydamas, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų veikų.

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos vyriausiuoju tyrėju. Sausio mėnesį, datos neprisimena, buvo įvykdyta žmogžudystė. Pagalvojo, kad tai galėjo padaryti K., todėl nuvyko į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur rado K., tačiau dar jokios informacijos neturėjo ir iš buto išvyko, palikę S. K. bute. Paieškos priemonėmis buvo nustatyta, kad nusikaltimą padarė du jauni asmenys, ir vienas iš jų buvo S.. Ryte buvo surastas D. S., pokalbio metu jis prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie turgaus, naktį, kartu su K. užpuolė pagyvenusį vyriškį, partrenkė ant žemės. D. S. pasakė, kad sudavė tam vyriškiui du ar tris smūgius, o K. sudavė daugiau nei 10 smūgių rankomis ir kojomis, į galvą ir kitas kūno vietas. D. S. pasakė, kad pagrobė telefono aparatą „Siemens“, vyšniniu korpusu, kurį jiems atidavė, sakė, kad S. K. paėmė plastmasinį alaus butelį. Po to nuvažiavo pas S. K. antrą kartą ir jį sulaikė. S. K. nuo pat pirmųjų apklausų nieko neprisipažino, viską neigė. S. K. buvo atvežtas į policijos komisariatą su rūbais, kuriais buvo apsirengęs naktį ir su jais miegojo, jų nenusirengęs.

Nepilnametė liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta jau seniai, ilgiau pažįsta D. S., o S. K. mokėsi su ja vienoje mokykloje. Tą dieną jie dviese atėjo pas ją į namus ieškodami V., nes jie manė, kad tai ji pavogė iš jų draugų mobiliojo ryšio telefoną. V. pas ją nebuvo, bet buvo draugė N. K.. Ji davė jiems 20 Lt vienoje kupiūroje ir prašė parnešti sidro ir cigarečių. Vaikinai parnešė du butelius (didelius) sidro ir cigarečių, sidrą visi keturiese išgėrė. Po to ji davė dar 20 Lt ir vaikinai parnešė vieną didelį ir du mažus butelius sidro, sėdėjo ir gėrė sidrą. Po pirmos valandos vaikinai išėjo, nes jau rodė serialą „Judo žmona“ ir turėjo sugrįžti mama. Bute liko ji su N., suaugusių nieko nebuvo. Ryte atvažiavo policija ir iš policijos pareigūnų ji sužinojo, kad naktį buvo nužudytas žmogus. Vaikinai iš jos buto išėjo apie 1 val. 20 minučių. Apie padarytą nusikalimą ji nieko nežino.

Nepilnametė liudytoja N. K. davė analogiškus liudytojos A. P. parodymus, patikslindama, kad vaikinai gėrė sidrą daugiau nei jos, jos buvo girtesnės, bet ir vaikinai buvo išgėrę, neblaivūs, nors pas jas atėjo būdami blaivūs. Iš jų vaikinai išėjo po 01.00 valandos, o ji liko nakvoti pas A. P..

Liudytoja A. T. parodė, kad pažįsta vieną iš S., nes jie yra dvynukai. Prieš metus, sausio mėnesio pradžioje, naktį griaudėjo petardos, atsikėlė nueiti į tualetą ir išgirdo, kad kažkas kažkur rėkia. Po to nuėjo į kambarį pas anytą, kuri nevaikšto, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad du vaikinai muša vieną vyriškį, kuris gulėjo ant kelio. Matė, kad vienas, aukštesnio ūgio vaikinas, kojomis spardė į pilvą, o žemesnio ūgio vaikinas spardė į galvą. Spardė abu, kiek smūgių sudavė neskaičiavo, bet smūgių buvo daug, po šių smūgių vyras neatsikėlė, liko gulėti ant kelio. Iš apatinio aukšto moteris pradėjo šaukti, išgąsdino vaikinus ir jie nuėjo, o ji iškvietė policiją.

Analogiškus parodymus liudytoja A. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 108-110 b.l.), kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje. Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja A. T. parodė ir paaiškino, kad ji iš kambario, esančio (duomenys neskelbtini), matė, kaip du vaikinai mušė gulintį žmogų. Nuvykus prie paviljono ji nurodė, kur gulėjo mušamas asmuo bei nurodė, kad jam iš dešinės pusės, nugara į namus (duomenys neskelbtini) stovėjo nedidelio ūgio vaikinas, kuris spardė nukentėjusįjį į galvą. Iš kitos pusės, nugara į paviljoną, prie šio vyriškio buvo kitas vaikinas, kuris spardė nukentėjusiajam į juosmenį. Ji taip pat parodė, kad žemesnis vaikinas tarytum šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos (1 t. 111-117 b.l.).

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji atsistojo ir D. S. paaiškino, kad jo ūgis 183 cm, jis buvo su sportiniais batais, o S. K. avėjo įprastus batus. S. K. paaiškino, kad jo ūgis 169 cm, avėjo paprastus batus. Iš jų paaiškinimų ir liudytojos A. T. parodymų kolegija daro išvadą, kad mažesnio ūgio S. K. spardė nukentėjusįjį į galvą. Nukentėjusįjį spardė ir D. S..

Daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad pardavėja T. S. pateikė kasos kvito nuorašą Nr.123, kuriame nurodoma, kad 2008-01-05 1.28 val. pirkta degtinė, alus ir kitos prekės (1 t. 91-96 b.l.). Tas prekes pirko vyras, kuris vėliau rastas negyvas netoli parduotuvės, t.y. V. N.. Liudytoja T. S. iš nuotraukos atpažino V. N., kuris 2008-01-05 po pirmos valandos pirko butelį degtinės „VD“, du saldainius „Čiupa čiups“, alaus butelį „Original Nr.1“ (1 t. 86-92 b.l.).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2008-01-05 pas D. S. buvo paimti mobilaus ryšio telefonas „Siemens“, sportiniai bateliai, kelnės, striukės, megztinis, kojinės (1 t. 198 b.l.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant iš D. S. paimto sportinio batelio yra kraujo pėdsakai, kurie priklauso V. N. (2 t. 30-40 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr.11-153(08), 11-518(08), 11-519(08) nurodyta, kad ant tirti patiektų D. S. striukės, sportinių kelnių ir sportinių batų rasta pilkšvai žalios spalvos polietileninių pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su V. N. striukės audeklo atitinkamais pluoštais. Ant V. N. striukės rasta juodos spalvos plastiko dalelių, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su D. S. sportinių batų padų juodos spalvos plastiku. Ant S. K. sportinių kelnių, puskojinių, ant D. S. striukės, bluzono rasta naminių paukščių – ančių ir vištų šviesiai rudos ir baltos spalvos plunksnų pūkų. Tų pačių naminių paukščių – ančių ir vištų šviesiai rudos, rudos ir baltos spalvos plunksnų pūkai ir smulkios plunksnos sudaro V. N. striukės pašiltinimą (2 t. 16-29 b.l.). Specialisto išvados patvirtina kaltinamojo D. S. parodymus, kad jis mušė, spardė nukentėjusįjį V. N. kartu su S. K. ir paneigia kaltinamojo S. K. aiškinimus, kad jis jokio vyriškio su D. S. nemušė ir neapiplėšė. Paaiškinti pūkų ir plunksnų atsiradimą ant jo drabužių S. K. teisiamajame posėdyje negalėjo.

Apžiūrėjus D. S. ant dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekinio paviršiaus yra nubrozdinimas, dešinės pėdos pirmo piršto sulaužyta nago plokštelė su kraujosruva dešiniame kampe (1 t. 167 b.l.). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. S. yra padaryta dešinės pėdos pirmo piršto sulaužyta nago plokštelė su kraujosruva dešiniame kampe. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas buku kietu daiktu, kontakto su kūnu metu, galimai nurodytu laiku (2008-01-05). D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas buku kietu daiktu, kontakto su kūno metu, tame tarpe jam ką nors spardant, avint sportinius batelius (1 t. 173 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M16/08(08) matyti, kad piliečio V. N., gimusio 1949 m., mirties priežastis yra ūmus kombinuotas (vidinis iš kairio plyšusio plaučio ir išorinis iš žaizdų) nukraujavimas. Tai rodo konstatuotos daugybinės iki kaulo galvos žaizdos ir kairėje krūtinės ertmėje rasta 150 ml skysto kraujo ir pavienių kraujo krešulių. Kūno sužalojimai: daugybinės kirstinės, muštinės galvos žaizdos su nosies kaulų ir kremzlių, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimu, abipusiai šonkaulių lūžimai su kairio plaučio plyšimu, kraujo išsiliejimu kairėje krūtinės ertmėje; apatinio žandikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, daugybinės kūno kraujosruvos ir nubrozdinimai. Žaizdos padarytos kertančiu ar bukabriauniu daiktu, nubrozdinimai ir kraujosruvos bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kombinuoto nukraujavimo iš daugybinių galvos žaizdų ir kairio plaučio plyšimo, įvyko nukentėjusiojo mirtis. Nukentėjusiojo mirtis įvyko neužilgo po sužalojimų padarymo: konkrečiai tai galėjo įvykti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Kadangi kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno dalyse: priekyje, nugaroje, šonuose, todėl nukentėjusysis traumos momentu galėjo būti bet kokioje padėtyje. Kadangi konstatuota 6 žaizdos, 7 kraujosruvos, išsidėstę šešiose anatominėse srityse, bei 10 atskirų nubrozdinimų, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 22 (dvidešimt dviems) trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti pakankama jėga, kad būtų sulaužyti nosies kaulai ir kremzlės, šonkauliai. Sužalojimai švieži, padaryti prieš mirtį. V. N. lavono kraujyje rasta 0,24 promilių etilo alkoholio (1 t. 178-186 b.l.).

Iš pažymos matosi, kad išanalizavus O. P. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę buvo nustatyta, kad nužudytasis V. N. O. P. skambino 2008-01-05 01.07 val. ir 01.21 val. mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina O. P. parodymus, kad V. N. sausio 5 d. po pirmos valandos jai skambino du kartus, po antro skambučio (2008-01-05 01.21 val.) jie susitiko prie namo ir V. N. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, bet ji jo nesulaukė, jis pas ją neatėjo, į skambučius į V. N. mobilaus ryšio telefoną neatsakė. Byloje nustatyta, kad V. N. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apsipirko sausio 5 d. 1.28 val. (parduotuvės kasos kvitas Nr.123). Iš greitosios medicinos paslaugų kvietimo 2008-01-05 kortelės Nr.93 matyti, kad 1.45 val. gautas kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini), kur ant kelio lauke galu sumuštas vyras. 1.47 val. atvykus į vietą ant asfalto važiuojamosios dalies guli vyro lavonas, veidas neatpažįstamai sumuštas, širdies ir kvėpavimo nėra, mirtis įvyko iki atvykimo (1 t. 69 b.l.). Šie byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, kad V. N. buvo užpultas ir nužudytas per trumpą laiko tarpą nuo 1.28 val. iki 1.45 val., mirė įvykio vietoje po jam padarytų sužalojimų. Nukentėjusysis buvo užpultas ir nužudytas penkiolikos minučių laikotarpyje, kas rodo, jog kaltinamieji veikė intensyviai ir žiauriai, užmušė žmogų nepanaudodami jokių įrankių, suduodami mažiausiai 22 smūgius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji tikslu apiplėšti užpuolė V. N., dėl savanaudiškų paskatų jį sumušė, užvaldė jam priklausantį turtą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. N. įvykio vietoje mirė.

Nusikaltimo padarymo aplinkybės: V. N. 2008-01-05 po 1 val. paskambino O. P. ir susitarė, kad atvažiuos pas ją. Netrukus atvažiavo, susiskambino su O. P., prie laiptinės pasikalbėjo su ja ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti degtinės, o O. P. vaikams parnešti saldainių. Parduotuvėje nusipirko butelį degtinės, alaus, saldainių (pagal kasos kvitą tai buvo 1.28 val.), susidėjęs į peršviečiamą maišelį ėjo pas O. P., kurį jo laukė. Tuo metu jį pastebėjo kaltinamieji ir D. S. pasiūlė S. K. užpulti tą vyriškį ir iš jo atimti „ką jis turi“. Prasilenkus su nepažįstamu vyriškiu (nustatyta, kad tai buvo V. N.), D. S. apsisuko, pribėgo prie to vyriškio, dešinės rankos alkūne trenkė pastarajam per sprandą, jam suklupus D. S. mėginančiam keltis V. N. spyrė į krūtinės sritį, pribėgus S. K. abu spardė V. N., o D. S. pradėjus ieškoti kišenėse turto, S. K. spardė nukentėjusįjį į galvą. D. S. striukės kišenėje rado mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ ir jį pasiėmė, vidinėje striukės kišenėje užčiuopė piniginę, tačiau ištraukti nesugebėjo ir nespėjo, nes iš artimo gyvenamojo namo pradėjo šaukti moteris, kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos, prieš pasišalinant S. K. paėmė iš maišelio iškritusį alaus butelį. Nukentėjusysis V. N. liko gulėti ant kelio. O. P. nesulaukusi V. N. jam skambino į mobilaus ryšio telefoną, tačiau niekas neatsiliepė ir jį V. N. nesulaukė, nes medikai 1.47 val. konstatavo, kad V. N. negyvas. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad V. N. sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiais poveikiais. Iš nukentėjusiojo pagrobti mobilaus ryšio telefonas „Siemens C60“, 60 Lt vertės, ir alaus butelis „Original Nr.1“, 5,83 Lt vertės. Pagrobto turto vertė 65,83 Lt.

Kaltinamasis D. S. nuo pat pirmos apklausos, ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo teismo posėdžiuose nagrinėjant klausimus dėl kardomųjų priemonių paskyrimo, akistatos su S. K. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisiamajame posėdyje davė iš esmės nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojos A. T. parodymai, nepilnamečių liudytojų A. P. ir N. K. parodymai, teismo medicinos specialisto bei drabužių mikrodalelių specialisto išvados.

Kaltinamasis S. K. neigia dalyvavęs šiame nusikaltime, jokio vyriškio nemušęs, nesutikęs ir neapiplėšęs, kodėl jį apkalba D. S. paaiškinti negali, kaip ant jo drabužių atsirado V. N. drabužių dalelės, jeigu jis V. N. nepažinojo ir niekada nematė, paaiškinti negali. Teismas tai vertina kaip S. užimta gynybos pozicija, kuri paneigta jau aptartais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. išaiškinta, kad bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininko rūšis. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčia nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš jų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 str. atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Minėto nutarimo 20 p. išaiškinta, kad nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamas BK 180 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamų požymių.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji susitarė apiplėšti nukentėjusįjį, užvaldyti jo turtą, tam tikslui abudu naudojo fizinį smurtą. D. S. alkūne sudavė nukentėjusiajam per sprandą, nugriuvusiam ir ketinusiam keltis spyrė į krūtinę, kartu su S. K. spardė gulintį nukentėjusįjį matydamas, kad S. K. spardo nukentėjusįjį į galvą, kraustė nukentėjusiojo kišenes. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad V. N. padaryti daugybiniai sužalojimai, žaizdos, abipusiai šonkaulių lūžimai su kairio plaučio plyšimu, kraujo išsiliejimu kairėje krūtinės ertmėje, apatinio žandikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais (1 t. 178-190 b.l.). Teismas atmeta kaltinamojo D. S. aiškinimą, kad jis norėjo ir tarėsi su S. K. tik apiplėšti nukentėjusįjį, o į galvą spardė tik S. K., todėl jis neatsako už nukentėjusiojo nužudymą. Nustatyta, kad pats D. S. mušė, spardė, matė kito bendrininko S. K. naudojamą smurtą, tai rodo, kad jie abu suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu ir jo padariniais ir toliau dalyvavo darant nusikaltimą (apieškojo kišenes), taigi jie veikė kartu kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Kaltinamieji buvo numatę smurto panaudojimą užvaldant svetimą turtą, o smurto panaudojimo ribos nebuvo aptartos ir nustatytos, todėl nusikaltimo bendravykdytojo S. K. veiksmuose negalėjo būti ir nėra vykdytojo eksceso (išėjimo už susitarimo ribų). Šiuo atveju, smurto veiksmai, esant susitarimui apiplėšti, vystėsi ir peraugo į nužudymą. Abu naudojo fizinį smurtą, suvokė naudojimo smurto pavojingumo pobūdį, nors mirties nenorėjo, apie savo veiksmų pasekmes negalvojo, tačiau jų tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, sužalojimų pasekmėms jie buvo abejingi, todėl gyvybės atėmimo atžvilgiu jie veikė neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju pagal BK 129 str.

Nužudymas padarytas plėšimo metu. Plėšimas padarytas be kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. kaip nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Respublikos aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo 8 p.).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamieji D. S. ir S. K. nusikalstamą veiką padarė būdami 16 metų amžiaus, t.y. būdami nepilnamečiais. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgdamas į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ 91 straipsnyje. BK 54 str. 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės turi vienodą teisinę reikšmę, todėl skiriant bausmę nepilnamečiams įvertinamos kaip visuma. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą, negali būti neutralizuojamos ar sumenkinamos teikiant prioritetą kaltininko nepilnametystei.

Padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį. V. N. nusipirko parduotuvėje prekių ir ėjo pas pažįstamą moterį, kuri jo laukė, savo nelaimei pakeliui sutiko kaltinamuosius, kurie nutarė užvaldyti jo turtą, vykdydami savo sumanymą suspardė nukentėjusįjį, kuris užpuolimo vietoje mirė. Nusikaltimas padarytas tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, suduota daug smūgių – mažiausiai 22, tame tarpe į gyvybiškai svarbius organus – buvo spardoma į galvą, pilvą ir krūtinę, ko pasekoje sulaužyti šonkauliai, žandikaulis, plyšo plautis, kraujas išsiliejo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Smūgiai buvo suduoti intensyviai, nuo užpuolimo iki nukentėjusiojo mirties užpuolimo vietoje praėjo ne daugiau 15 minučių laiko. Šios aplinkybės didina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir rodo kaltinamųjų neigiamą požiūrį į kito žmogaus interesus, siekdami savo tikslo ėmėsi žiaurių priemonių tam tikslui pasiekti. Nusikaltimai baigti – užvaldytas nukentėjusiajam priklausantis turtas ir atimta žmogaus gyvybė. Abu kaltinamieji yra nusikaltimo bendravykdytojai, tačiau D. S. yra nusikaltimo iniciatorius, būtent jis pasiūlė apiplėšti praeivį, jis pirmas pavartojo fizinį smurtą. Tačiau S. K. spardė nukentėjusįjį į galvą, ką patvirtino ne tik kaltinamasis D. S., bet ir liudytoja A. T., kuri stebėjo įvykį pro langą ir matė, kad abu kaltinamieji spardo gulintį ant žemės vyrą, o mažesnio ūgio vaikinas (nustatyta, kad tai S. K.) spardė į galvą, jai net atrodė, kad mažesnio ūgio vaikinas ne tik spardė į galvą, bet ir šokinėjo ant galvos.

D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusį kitą asmenį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Būtent D. S. nuo pirmos apklausos paaiškinus esmines įvykio aplinkybes, atidavus pagrobto mobilaus ryšio telefoną aparatą, nustatytas antras nusikaltimo dalyvis. Kad D. S. aiškina, kad jis nužudyti nenorėjo, o tik padarė plėšimą, tačiau neneigia ir pats sudavęs smūgius, nepašalina atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Teismas tai paaiškina teisminių žinių stoka ir nepilnamečio socialine branda. teismas neturi pagrindo teigti, kad nužudymas padarytas tiesiogine tyčia, jie veikė neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė jau įvertinta įstatymo leidėjo nustatant minimalią laisvės atėmimo bausmę (BK 91 str. 3 d. – pusė minimalios bausmės) ir maksimalią laisvės atėmimo bausmę (BK 90 str. 5 d. – negali viršyti dešimties metų).

D. S. ir S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Būdami tik 16 metų amžiaus kartu su mažametėmis merginomis išgėrė didelį kiekį alkoholinio gėrimo – sidro, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai.

Skirdamas bausmes, teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę ir socialinę brandą, kad jie teisiami pirmą kartą, jų elgesį po nusikaltimo padarymo. D. S. auga nepilnoje daugiavaikėje šeimoje, šeima priskirta prie rizikos šeimų, mokėsi ir mokosi vidurinėje mokykloje, praleidinėja pamokas be pateisinamų priežasčių, dažnai būna nepasiruošęs pamokoms, mėgsta vadovauti. Motina O. S. mažai rūpinasi savo vaikų darbo ir poilsio režimu, nesidomi paauglių elgesiu ir jo nekontroliuoja (visi vaikai įrašyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos vaikų grupės sąrašą). Šeimos buitinės sąlygos patenkinamos (2 t. 214-216 b.l.).

S. K. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialioje mokykloje, gerai orientuojasi supančioje aplinkoje, savimyla, būna pasipūtęs, silpna mokymosi motyvacija. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie S. K. netinkamą elgesį ar nusižengimus Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi (2 t. 126-133 b.l.). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.103-MS-8 matyti, kad S. K. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jos valdyti. S. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. S. K. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti teisiamas. Tyrimo metu nenustatyta, kad S. K. asmenybei būdingas agresyvumas, tačiau negalima atmesti priešiškų, dirglių, agresyvių reakcijų bei poelgių galimybės (2 t. 140-142 b.l.).

Atsižvelgiama ir į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo abu kaltinamieji nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė, mokosi.

Baudžiamieji įstatymai, nustatydami bausmių sistemą, turi paskirtį ne tik padaryti poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevencija. Teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė yra teisinga, ką ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė bausmė. Bausmė negali būti neutralizuojama ar sumenkinama teikiant prioritetą kaltininko nepilnametystei ir jo asmenybei, priešingu atveju bus pažeistas humaniškumo principas, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Pagal BK 61 str. 2 d. skiriamos bausmės dydis skaičiuojamos nuo jos vidurkio. Pagal BK 129 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo redakcija) nepilnamečiams bausmės vidurkis yra 7 metai. Atsižvelgiant į visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančia aplinkybes, sunkias nusikaltimo pasekmes – užpultas, apiplėštas ir nužudytas nepažįstamas kaltinamiesiems, niekuo jiems nenusidėjęs ir jų neprovokavęs žmogus, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jų elgesį ir nuoširdumą duodant parodymus, teismas daro išvadą, kad D. S. skiriama laisvės atėmimo vidurkio bausmė, o S. K. – artima vidurkiui, bet didesnį už bausmės vidurkį. Pasirinkus tokius bausmės dydžius negali būti net svarstomas klausimas dėl BK 92 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) laikas.

Daiktinių įrodymų klausimas išsprendžiamas vadovaujantis BPK 93 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str.,

nusprend ė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d., ir nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką D. S. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti kardomąją priemonę namų areštą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, suimti.

Bausmės pradžią D. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d., ir nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams, ją atliekant nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką S. K. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. vasario 21 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. K. palikti kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, suimti.

Bausmės pradžią S. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus: D. S. porą kojinių, sportinius batelius, kelnes, striukę, megztinį, kepurę, saugomus Visagino PK, grąžinti O. S.; S. K. kojines, kelnes, batus, striukę, saugomus Visagino PK, grąžinti Ž. K.; paimtus įvykio vietos apžiūros metu daiktus, saugomus Visagino PK, sunaikinti kaip menkaverčius (1 t. 11-41 b.l.); V. N. priklausančius daiktus ir drabužius, saugomus Visagino PK, sunaikinti kaip menkaverčius (1 t. 11-13 b.l.); voką prie specialisto išvados, perduotą saugojimui Visagino PK, sunaikinti kaip bevertį; 2 monetas po 2 litus, 1 monetą vieno lito, 1 monetą 1 cento, vieną kupiūrą 20 litų, banknotą 1 lito, banknotą 1 dolerio, banknotą Baltarusijos 20 rublių, banknotą Baltarusijos100 rublių, saugomus Utenos apskr. VPK (1 t. 45-48 b.l.), perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinis skundas dali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistųjų per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.