Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2020-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-468-220/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
A15.-468-220/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00230-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Edmundas Žukauskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. P.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė
Advokatai
Rimantas Cemnalianskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-468-220/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00230-2020-6

Registro Nr. ROIK: 17064445947 Procesinio sprendimo kategorija: 19.38.; 21.9.4.; 21.9.9.; 21.9.10.

(S)TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. lapkričio 26 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,

sekretoriaujant Jovitai Gečienei, dalyvaujant Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių pasienio užkardos atstovui B. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 406 straipsnio 5 dalį, 508 straipsnį, 536 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2020-09-23 19 val. 35iki 2020-09-23 23 val. 53 min. Šilutės rajono sav., Juknaičių sen., Girininkų km., X: 6119607.0,Y:341825.0, būdamas laivo kapitonu, plaukiojo pramoginių laivu“ Larus SD320AL“ , borto Nr. LT5862, Nemuno upe, neįtrauktas į sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, nepranešė sienos apsaugos pareigūnams apie išplaukimą, tuo pažeisdamas Valstybės sienos ir jos pasaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, taip pat jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu taip pažemindamas jų garbę ir orumą.

Administracinio nusiengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas B. B. paaiškino, kad G. P. 2020-09-22 skambino į pasienio užkardą pranešdamas, kad jis išplaukia, o taip pat 18, 40 pranešė, kad jis grįžo. Taip pat jis skambino ir 2020-09-23 7, 15 val., kad išplaukia ir grįžo 18,09 val., tačiau jis nepranešė, kad po to tą pačią dieną išplaukė, o tik 19,28 paskambino į pasienio užkardą ir paprašė nustatyti jo buvimo vietą. Po to ir buvo imtasi padėti jam surasti kelią prie automobilio. Tai, kad asmuo praneša pasienio užkardai apie išplaukimą, tai nereiškia, kad pasieniečiai, užrašę į knygą jo išplaukimo laiką, duodą jam leidimą išplaukti. Leidimas G. P. galiojo nuo 2019- 08-21 iki 2020-08-21, todėl asmuo pats turi žinoti ar jam leidimas išplaukti dar galioja ar ne. Kadangi leidimas jau nebegaliojo, tai G. P. ir pažeidė nustatytą tvarką būti valstybės sienos pasaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurią numato Valstybės sienos ir jos pasaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis. Taip pat laiko, kad jis pažeidė ir 1985-11-15 Įsakymą dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių rezoliucijos Nr. 24 , 1.02 str. 6 d., kuris numato, kad valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs. Mano, kad byloje yra įrodyta, kad G. P. valdė laivą būdamas neblaivas, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis patikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą, tai yra, kad jis ne tik buvo neblaivus, tačiau ir valdė laivą būdamas neblaivus, nes administracinio nusižengimo protokole nurodytas straipsnio (duomenys neskelbtini) straipsnis 5 dalis ir numato atsakomybę dėl vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo neblaiviam.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų nusižengimų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kaltu prisipažįsta dėl pasienio pareigūnų atžvilgiu naudotų necenzūrinių žodžių pasakymo, nes jie netyčia sulaužė jo meškerę ir ant jų užrėkė necenzūriniais žodžiais. Jis tuo metu buvo išgėręs. Dėl to labai gailisi.

Dėl kitų jam nurodytų protokole kaltinimų, tai kaltu neprisipažįsta, nes jis, prieš išplaukiant į jūra 2020-09-22, skambino pasieniečiams ir jie išplaukti jam leido. Jeigu jau pasieniečiai leido jam išplaukti, tai jis laiko, kad jie davė jam leidimą išplaukti, o apie tai, kad jam jau pasibaigė netams laiko galiojantis leidimas išplaukti, tai jis pamiršo. Po to jis išplaukęs 2020-09-23 pasiklydo ir nežinojo kur grįžti, todėl jis paskambino pasieniečiams, kad nustatytų jo buvimo vietą. Jis išplaukęs į krantą apie dvi valandas krante laukė atplaukiant pasieniečių. Belaukiant jis išgėrė butelį degtinės jau būdamas krante ir nuo to laiko, kol atvyko pasieniečiai, niekur neplaukė. Todėl jis nesutinka su kaltinimo dalimii, kad jis išplaukė be leidimo ir valdė valtį būdamas neblaivas. Jam krante pasieniečiai ir atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumą.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažįsta iš dalies nurodydamas, kad jis, būdamas neblaivus, išvadino necenzūriniais žodžiais pasienio užkardos pareigūnus, tačiau nepripažįsta, kad jis neteisėtai be leidimo, nepranešęs pasienio užkardai išplaukė į valstybės sienos apsaugos zoną, nes jis jiems pranešė telefonu ir jie jam leido išplaukti, o, kad jo metams galiojantis leidimo terminas jau yra praėjęs, jis užmiršo. Taip pat nurodo, kad jis neplaukė valtimi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o krante išgėrė degtinės laukdamas atvykstančių pasieniečių.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų Pasienio užkardos dokumentų matyti, kad Laivų, išplaukiančių į teritorinę jūrą ar pasienio vandenis, apskaitos knygoje ( b.l. 45) yra nurodyta, kad G. P. 2020-09-22 16,35 val. buvo telefonu pranešęs Pasienio užkardai, jog išplaukia, o taip pat tos pačios dienos 18,40 val. praneša, kad grįžo. Taip pat jis ir kitą dieną, tai yra 2020-09-23 7,15 val., praneša pasienio užkardai, kad išplaukia ir 18,09 val. praneša apie grįžimą. Daugiau 2020-09-23 pranešimų apie jo išplaukimą Laivų, išplaukiančių į teritorinę jūrą ar pasienio vandenis, apskaitos knygoje nėra užfiksuota, tačiau Plaškių pasienio užkardos tarnybos priėmimo/ perdavimo ir budėtojo darbo registro knygos ( b.l. 47-50) matyti, kad G. P. 19,28 val. pranešė pasienio užkardai padėti jam nustatyti buvimo vietą. Iš to seka, kad G. P. po parplaukimo 2020-09-23 18,09 val. nepranešė pasienio užkardai apie pakartotinį jo išplaukimą 2020-09-23. Beje ir jo pateiktoje telefonų skambučių išklotinėje ( b.l. 31-33) nėra pažymėta, kad jis 2020-09-23, po pranešimo apie grįžimą iš plaukiojimo 18,09 val., vėl būtų skambinęs pasienio užkardai apie išplaukimą, o tik yra užfiksuotas tos dienos jo skambutis pasienio užkardai19,27 val., kuris, vertinant pagal Plaškių pasienio užkardos tarnybos priėmimo/ perdavimo ir budėtojo darbo registro knygą, buvo pranešimas apie pagalbos prašymą padėti jam nustatyti jo laivo buvimo vietą. Taigi, įvertinus visas šia aplinkybes teismas laiko, kad byloje yra įrodyta, kad G. P. 2020-09-23 po pranešimo apie grįžimo į krantą 18,09 val. ir vėl išplaukdamas tą pačią dieną į valstybės apsaugos sienos pasienio vandenis nepranešė Plaškių pasienio užkardai apie jo išplaukimą.

Kaip matyti G. P. teigia, kad jis pamiršo, jog yra pasibaigęs jam išduotas leidimas išplaukti į pasienio vandenis, tačiau laiko, kad pasienio užkardos pareigūnams leidžiant išplaukti jam buvo toks leidimas suteiktas. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismui pateikė įrodymą, kad G. P. išduotas leidimas būti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio vandenyse galiojo metus laiko ir baigėsi 2020-08-21.( b.l. 46). Tą faktą pripažįsta ir G. P.. Atstovas paaiškino, kad asmens skambutis pasienio užkardai apie išplaukimą į pasienio vandenis, kuris yra užfiksuojamas Laivų, išplaukiančių į teritorinę jūrą ar pasienio vandenis, apskaitos knygoje, nėra leidimas asmeniui išplaukti į pasienio vandenis, o tai tik yra informacija, kad toks asmuo išplaukia. Teismas sutinka su šiuo aiškinimu, nes leidimas būti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio vandenyse yra išduodamas asmeniui, kuris turi žinoti apie jam suteiktą teisę būti šiuose vandenyse laikotarpį. O asmens pranešimas apie išplaukimą yra tik informacija apie įvykį ir tai yra atžymima Laivų, išplaukiančių į teritorinę jūrą ar pasienio vandenis knygoje. Tai patvirtina ir tai, kad šioje apskaitos knygoje nėra tokios grafos, kad yra duotas leidimas asmeniui išplaukti, o tik užfiksuojamas skambutis išplaukimo laikas ir grįžimo laikas. Dėl to laikytina, kad G. P. 2020-09-22-23 dienomis išplaukė į valstybės sienos apsaugos vandenis neturėdamas leidimo, kaip tai numato Valstybės sienos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą. Kadangi administracinio nusižengimo protokole G. P. yra nurodytas pažeidimas, kad jis būtent nuo 2020-09-23 19 val. 35min. iki 2020-09-23 23 val. 53 min. be leidimo buvo Šilutės rajono sav., Juknaičių sen., Girininkų km., X: 6119607.0,Y:341825.0 2020-09-23, tai tuo pažeidimu byloje ir yra apsiribojama, nevertinant jo buvimą be leidimo 2020-09-22 . Tai, kad 2020-09-24 pasienio užkardos pareigūnas S. R. pranešė telefonu G. P., kuris nėra užfiksuotas Laivų, išplaukiančių į teritorinę jūrą ar pasienio vandenis, apskaitos knygoje, kad jo yra pasibaigęs leidimas būti pasienio vandenyse, negali būti aiškinamas, kad tai buvo neleidimas jam išplaukti, o vertintinas kaip įspėjimas, kad jo leidimo terminas būtį pasienio vandenyse yra pasibaigęs. Kaip paaiškino S. R., jis priėmęs budėjimą ir susipažinęs su prieš tai buvusiais įvykiais su G. P. patikrino jo leidimo galiojimą ir pamatęs, jog leidimo terminas yra pasibaigęs jam pakartotinai paskambino apie tai jį informuodamas. Kaip teigia G. P. dėl to jis tą dieną ir neišplaukė. Taip pat G. P. pripažįsta, kad jis būdamas neblaivus išvadino necenzūriniais žodžiais pasienio pareigūnus. Tai patvirtina ir liudytojas M. G., kuris pasakė, kad G. P. išvadino necenzūriniais žodžiais jį ir R. V. bei A. Ž.. Tai matosi ir iš tarnybinių pranešimų,( b.l.6,8.) Vertinant šias aplinkybes teismas laiko, kad pasienio pareigūnų veiksmai nebuvo neteisėti ir tai nepateisina G. P. poelgio dėl jų išvadinimo necenzūriniais žodžiais.

Įvertinus ir išanalizavus nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis laikytina, kad yra įrodyta, jog G. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvo be leidimo pasienio vandenyse ir jo paskambinimai pasienio užkardai neprilygsta leidimų išdavimui būti šiuose vandenyse, o taip pat, kad jis necenzūriniais žodžiais išvadino pasienio pareigūnus. Jo padaryti pažeidimai atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnį. ( Kadangi šis straipsnis neturi dalių, todėl laikytina, kad administracinio nusižengimo protokole yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant to straipsnio dalį) ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1dalį.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog G. P. buvo nustatytas 2,93 prom. alkoholio bei nurodytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis, kuriame nurodyta atsakomybė už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą neblaiviems, arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors administracinio nusižengimo protokole ir nėra nurodyta administracinio nusižengimo požymis, kad jis valdė laivą apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame protokole yra nurodytas 406 straipsnio 5 dalis, bei Įsakymas dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių rezoliucijos Nr. 24 , 1.02 str. 6 d, kuris numato, kad valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs, o taip pat institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas patikslino kaltinimą ir nurodė, kad G. P. yra kaltinamas dėl laivo valdymo būnant neblaiviam ir šis patikslinimas teismo buvo priimtas, todėl sprendžiamas G. P. atsakomybės klausimas ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį.

Kaip jau buvo minėta, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį atsako asmuo už vairavimą transporto priemonių neblaiviam, arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje yra nustatyta, kad su kateriu priplaukus M. G. ir kitiems pasieniečiams prie kranto esančio G. P. priklausančio laivo, pasieniečiai jam nustatė 2,44 promilių girtumą ( b.l. 51-52). Taip pat po to iš karto atvykę policijos pareigūnai G. P. nustatė 2,93 promilių girtumą ( b.l. 3). Liudytojas M. G. savo paaiškinimuose nurodė, kad jau kalbant su G. P. telefonu, jam atrodė, kad pastarasis yra neblaivus, o priplaukus prie kranto esančios G. P. valties jam buvo nustatytas girtumas ir pastarasis apie tai jog išgėrė krante degtinės nesakė. Tačiau G. P. nurodo, kad jis išgėrė degtinės butelį jau atplaukęs prie kranto kol apie porą valandų laukė atplaukiant pasieniečių. Vertinant tai, kad liudytojas M. G. teigė, kad jie ne visą laiką stebėjo G. P. plaukiantį laivą iki kranto, o taip pat kitas ekipažas nuo kranto negalėjo visą laiką matyti G. P. laivą, negalima laikyti, kad G. P. visą laiką buvo pasieniečių akiratyje iki jų priplaukimo prie jo laivo esančio prie kranto. Todėl nepaneigta G. P. versija, kad jis butelį degtinės išgėrė laukdamas pasieniečių jau būdamas prie kranto, tai yra jau nevaldydamas savo laivo. Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai surinkta neabejotinų įrodymų, kad G. P. vairavo laivą neblaivus, o ne prie kranto išgėrė butelį degtinės. Laikytina, kad byloje esančių duomenų, jog M. G. kalbantis telefonu atrodė, jog G. P. buvo neblaivus (G. P. nurodė, kad jis buvo pasimetęs, todėl jo balsas ir galėjo atrodyti toks nerišlus) bei tai, kad patikrinimo metu jis nesakė pasieniečiams apie alkoholio butelio išgėrimą prie kranto, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms patvirtinti apie tai, jog G. P. vairavo laivą iki kranto būdamas neblaivus. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl esant šioms abejonėms laikytina, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, dėl to administracinio nusižengimo teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį turi būti nutrauktina, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog dėl padaryto nusižengimo dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi G. P. klaidingai suprato aplinkybes dėl leidimo išplaukti į pasienio vandenis manydamas, kad paskambinus pasieniečiams jam yra suteikiamas leidimas išplaukti, tačiau jis pats privalėjo žinoti apie leidimo galiojimo terminius, ne jis ne vienus metus išplaukinėja į pasienio vandenis, todėl jam skirtina minimali sankcijoje pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį numatyta bauda 40 Eur. Nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį skiriama mažesnė negu nuobaudos vidurkis. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22-23 straipsniais, 591 straipsnio 1p., 614 straipsniu, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

G. P. pripažinti kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir (duomenys neskelbtini) straipsnį ir nubausti:

pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį 40 ( keturiasdešimt ) Eur bauda;

pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį 100 ( šimtą ) Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. G. P. paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą– 100 ( šimtą) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, Registro Nr. ROIK: 20123223669.

Nutraukti G. P. pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 406 straipsnio 5 dalį, administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 d. nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas