Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1959 m. liepos 13 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „Doringa“ vairuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 1 val. savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo sutuoktinei D. G. kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas padarydamas kraujosruvą krūtinės kairėje su kairės pusės dešimto šonkaulio lūžiu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. G. iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. naktį, sutuoktinei grįžus iš darbo, jis paprašęs pinigų, nes ryte jam reikėjo vykti į komandiruotę. Tuo metu vyko skyrybų procesas, buvo paskirtas terminas susitaikymui, pinigus ir bankomato kortelę jis buvo atidavęs sutuoktinei. Išgirdęs, kad pinigų jam žmona neduos, jis supykęs ir vieną kartą trenkęs žmonai, tačiau kur pataikė, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. ją namuose sumušė jo vyras V. G.. Jai grįžus iš darbo vyras pradėjo reikalauti iš jos pinigų, ji bendrus šeimos pinigus buvo išleidusi, pinigų neturėjo. Tai sužinojęs V. G. įtūžo ir ėmė ją kumščiais mušti. Ji gerai žinodama jo būdą, polinkį smurtauti, atsigulė į lovą ir veidą užsidengė rankomis. Pripuolęs ją sutuoktinis daužė kumščiais į įvairias kūno vietas. Nuo smūgio lūžus šonkauliui, ji garsiai suklikusi, tuomet jis liovėsi ją daužyti. Viską matė jų dukra L. G..

Liudytoja L. G. parodė, kad jos tėvas V. G. dažnai būna agresyvus, daug kartų yra sudavęs jos motinai D. G.. Tą naktį, kai tėvas sumušė mamą, ji prabudo mamai įbėgus į jos kambarį ir atsigulus šalia jos į lovą. Įtūžęs tėvas kumščiais mušė jos mamą į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, smaugė. Ji bandė atstumti tėvą nuo mamos, bet jai nepavyko, jis iš visų jėgų smūgiavo. Po vieno stipraus smūgio mama garsiai sukliko, tik tuomet tėvas liovęsis ją mušęs.

2011 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b.l. 8) nurodyta, jog D. G. nustatyta kraujosruva krūtinės kairėje su kairės pusės X šonkaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai nurodytu laiku, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d.. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. 2011 m. rugsėjo 15 d. medicinos specialisto išvadoje (b.l. 11) konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Taigi, šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė, pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šie požymiai išnagrinėjus baudžiamąją bylą - išklausius kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusios ir liudytojos parodymų, susipažinus su specialisto išvadomis - nustatyti pilnumoje. V. G. tyčia rankų kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių savo sutuoktinei D. G. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje ją sužalojo – sulaužė kairės pusės 10 šonkaulį, padarydamas D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., sudėtis.

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (b.l. 14-15), prašė priteisti iš kaltinamojo 107,92 Lt Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios D. G. gydymą. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (b.l. 16) matyti, kad už D. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 107,92 Lt. Pripažinus kaltinamąjį V. G. kaltu dėl D. G. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios gydymo išlaidos.

Nukentėjusioji D. G. pareiškė 598 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 29). Nukentėjusioji iš kaltinamojo prašė priteisti 598 Lt, kuriuos sudaro negautos pajamos, t.y. tą sumą, kurią ji būtų gavusi, jei būtų nesumušta ir būtų darbinga visas darbo dienas, ir 65 Lt išlaidas už medicinos specialisto apžiūrą. Nukentėjusioji pateikė sąskaitos kopiją (b.l. 30), iš kurios matyti, kad valstybinei teismo medicinos tarnybai ji sumokėjo 65 Lt. Ši suma laikytina realiais nuostoliais, ji pilnumoje priteistina iš kaltinamojo. Tačiau nukentėjusioji savo reikalaujamos negautų pajamų sumos nepagrindė jokiais skaičiavimais. Nukentėjusiosios D. G. ieškinys dalyje dėl negautų pajamų pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį tenka asmeniui, prašančiam tokius nuostolius priteisti. Kadangi nukentėjusioji tokių paskaičiavimų teismui nepateikė, teismas priteisia nuostolius, pagrįstus pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus pažymos (b.l. 31) matyti, kad V. G. po sužalojimo nedarbinga buvo 5 dienas, jai išmokėta 84,21 Lt ligos pašalpa. Iš darbdavio pažymos (b.l. 75 ) matyti, kad jai darbdavys sumokėjo 160 Lt ligos pašalpą. Remiantis darbdavio pateiktais duomenimis (b.l. 75) matyti, kad V. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1527,44 Lt. Kaip matyti iš Sodros ir darbdavio pateiktų pažymų nukentėjusioji dėl nedarbingumo po patirto sužalojimo tik rugsėjo mėnesį gavo mažesnes už vidutines darbines pajamas, t.y. tik 1238,75 Lt (priskaičiuojant ir Sodros išmokėtą ligos pašalpą). Tokiu būdu, negautos pajamos iki vidutinio atlyginimo sudaro 288,69 Lt, kurie priteistini iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jai padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, negalėjo atlikti namų ruošos darbų, buvo priversta išeiti atostogų, nes dėl sulaužyto šonkaulio negalėjo dirbti. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaulo lūžio kentė skausmą, jautė diskomfortą, nepatogumus, tačiau neturtinė 5000 Lt žala, kurios atlyginimui prašo priteisti iš kaltinamojo, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, duomenų, kad po šio sužalojimo nukentėjusioji taptų nedarbinga ar sumažėtų jos darbingumas, kad šiuo metu ji vartotų vaistus sveikatos atstatymui, nėra pateikta, tačiau žala sveikatai padaryta dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis darbingas, dirbantis, išlaikytinių neturi, todėl laikytina, kad jis privalo ir turi galimybių atlyginti padarytą neturtinę žalą. Aplinkybių, kad jo turtinė padėtis būtų itin bloga nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis pripažino padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nebuvo nuoširdus, neigė sudavęs daugiau kaip vieną smūgį, nukentėjusios neatsiprašė, todėl jo kaltės pripažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis V. G. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, kaltu iš esmės prisipažino, tačiau nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį įvykdė matant kaltinamojo ir nukentėjusios dukrai, nukentėjusios neatsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 138 str. 2 d. sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis įvykdė apysunkį nusikaltimą, iš esmės kaltę pripažįsta, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Kadangi įvykdytas smurtinis nusikaltimas, todėl tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 71 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų ir įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnumoje. Priteisti iš V. G. 107,92 Lt (vieną šimtą septynis litus 92 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

D. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš V. G. D. G. 353,69 (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 69 ct.) turtinės ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.