Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-29 · Byla Nr. N-444-2018-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-29
Bylos Nr.
N-444-2018-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N1–2018/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas A. Č. 2007 m. kovo 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis, tą pačią dieną, apie 00.50 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. kovo 20 d. nutarimu A. Č. už pažeidimo, numatyto Lietuos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

II.

A. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Dėl pažeidimo paaiškino, jog buvo sustabdytas pareigūnų tik dokumentų patikrinimui, važiuoti reikėjo tik kelis kilometrus, be to, nesijautė labai apsvaigęs. Teigė, jog gyvena Varėnos rajone, o dirba Alytaus mieste, darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, tarnauja Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotame pėstininkų batalione, dėl ko jam tenka kasdien važinėti į darbą pačiam ir kartu vežti dukrą į mokyklą Alytuje, taip pat vežioti tėvus į ligoninę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi A. Č. skundą tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog A. Č. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos skirtos atsižvelgus į nustatytas atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad asmeniui teisė vairuoti reikalinga darbe negali sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymo, tačiau šiuo atveju asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, paskirtą baudą sumokėjo, dukra mokosi 1 klasėje, kursai apie Alkoholio ir naktokių žalą žmogaus sveikatai išklausyti, kas sudaro pagrindą skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sutrumpintas iki 9 mėnesių.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi, A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį pakeisti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog į darbą važiuoja apie 40 kilometrų atstumą, dirba atsakingą darbą.

Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Č. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, A. Č. siekia atgauti teisę vairuoti transporto priemonę manydamas, jog jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir sušvelninta teismo nuobauda apskritai neturi būti skiriama.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su sušvelninta nuobauda, kuri nebeatitinka nuobaudai keliamų tikslų.

ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; trečia, gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.

Visų pirma pažymėtina, jog nustatyta atsakomybę lengvinanti (nuoširdus gailestis) bei sunkinanti (pakartotinumas, nes pažeidimo padarymo dienai turėjo dvi galiojančias nuobaudas) aplinkybės buvo įvertintos Institucijos parenkant nuobaudas, t. y. skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda bei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Į bylą apeliantas pateikė pažymą apie tarnybą, iš kurios matyti, jog apeliantas yra seržantas, tarnaujantis Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione, jokių nuorodų į tai, kad tarnybai vykdyti reikalinga teisė vairuoti nėra. Taigi neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, jog teisės vairuoti neturėjimas apsunkins apelianto atliekamų pareigų vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones (ko šiuo atveju net nėra) savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).

Pabrėžtina, jog padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai asmuo vairavo arti sunkaus girtumo būklės, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog jokios reikšmės šiuo atveju neturi tai, kad važiuoti reikėjo tik kelis kilometrus, bylos medžiaga (teismo posėdyje teikti apelianto paaiškinimai, tarnybinis pranešimas) patvirtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, 2,40 promilių girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė galbūt yra tokia, kai dar galima vairuoti.

Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančius pasekmės (apsunkintas darbo vietos pasiekimas, vaiko nuvežimas į mokyklą, sergančių tėvų vežiojimas į gydymo įstaigas) nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas pats nutartyje konstatavęs, jog Institucija pagrįstai skyrė tokias nuobaudas, o teisės vairuoti reikalingumas darbe ir dukros vežiojimui negali sąlygoti išimtinių nuostatų taikymo, prašomas nuostatas visgi taikė, atsižvelgęs į asmens teigiamą charakteristiką, baudos sumokėjimą, kursų apie Alkoholio ir naktokių žalą žmogaus sveikatai išklausymą bei į tai, jog dukra mokinė. Teisėjų kolegijos nuomone, visos nustatytos aplinkybės nesudarė jokio pagrindo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, tačiau atsižvelgiant į viešosiose teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę), apeliacinės instancijos teismas sušvelnintą nuobaudą revizuoti griežtinimo linkme negali.

Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius