Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6

2016 m. gegužės 17 d.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas M. S. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, krautuvo vairuotoju, jo mėnesio pajamos sudaro apie 600 Eur. Ieškovas nurodė, kad gyvenimas su atsakove tapo nepakenčiamas, ji dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrusi būna agresyvi, puola muštis, retai nakvoja namuose. Buvo dingusi net 5 paroms. Atsakovė prarado kelis darbus, palieka dukrą be priežiūros ir išeina linksmintis. Dukrai augti su motina būtų nesaugu, todėl tėvas pats nori auginti vaiką. Taip pat ieškovas pageidauja, kad atsakovė po santuokos nutraukimo jų, šiuo metu bendrame, bute negyventų, tikisi, kad galės jai išmokėti kompensaciją už įgytą butą. Atsakovė S. S. jos gyvenamojoje vietoje nerasta, jai buvo paliktas kvietimas, kuriame prašoma paskambinti. Atvykusi į Skyrių, atsakovė teigė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių surinkėja, jos mėnesio darbo užmokestis sudaro 600 Eur. Nepilnametė S. S. gyvena su abiem tėvais. Ji nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio turėjo lankyti Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos 1 klasę. Tėvo teigimu mergaitė yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, papildomai planuoja lankyti šokių būrelį. Nepilnametė S. S. sakė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, kartu su mama ruošia užduotėles mokyklai. Mergaitė prisipažino, kad mama kartais išgeria, negrįžta namo. Kai tėvai būna darbe, mergaitė leidžia laiką pas senelius. Su tėčiu sutaria gerai, tėtis ja rūpinasi. Drabužėlius, žaislus, mergaitės teigimu, jai perka ir mama, ir tėtis. Mergaitė nurodė, kad gyventi norėtų su tėvu. Skyrius neprieštarauja ieškinio reikalavimui nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir išlaikymo priteisimui (I tomas, b.l. 39-42).

Procesiniai dokumentai atsakovei S. S. 2015-08-21 įteikti asmeniškai, per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė atvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, į kitus teismo posėdžius – neatvyko, teisminiu procesu nesidomėjo.

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta nepilnametė S. S., kuri paaiškino, kad mokslai jai sekasi gerai. Į mokyklą nepilnametę palydi močiutė ir tėtis. Tėtis labiausiai rūpinasi mergaite, gamina valgyti. Laisvalaikiu mergaitė bendrauja su draugais, eina į kino teatrą, žaidimų kambarius. Negalėjo pasakyti ar pasiilgsta mamos. Kai būna liūdna, arba linksma, ji eina pas tėtį. Būna, kad mama negrįžta namo. Mergaitei geriau patinka būti su tėčiu. Vasarą atostogauja su tėčiu, važiuoja į mišką, prie ežero. Tėtis perka rūbus, žaislus. Kartais su mama pasikalba. Su močiute sutaria labai gerai, tėtis padeda ruošti pamokas.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad motina vaiko neprižiūri, piktnaudžiauja alkoholiu. Tikėjosi, kad situacija ilgainiui pasikeis. 2010-2011 metais atsakovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Nuolat išeidavo iš namų, dukrą palikusi be priežiūros. Kai mergaitei sukako ketveri metai, buvo išėjusi iš namų vienai savaitei. Atsakovė niekur nedirba, grįžusi į namus po ilgo nebuvimo iškrausto nepilnametės dukros kišenes, išima pinigus. Neseniai atsakovė buvo sumušusi ieškovą, t.y. trenkė kumščiu į nosį, tuomet ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau jis nenorėjo kelti jai baudžiamosios bylos, kadangi atsakovei, kaip paaiškino policijos pareigūnai, grėstų laisvės atėmimas vieneriems metams. Šiuo metu atsakovė iš namų išneša daiktus, kelia konfliktines situacijas dukros akivaizdoje, todėl ieškovas buvo priverstas įsidėti į savo ir dukros kambarį rakinamas duris, nes gyventi tapo nebesaugu. Atsakovė vartoja narkotines medžiagas, nes matė jos subadytas rankas ir ieškovas yra keletą kartų radęs atsakovės automobilyje švirkštus. Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovė turi nemažą prievolę valstybei. Jos elgesys tik blogėja, terorizuoja savo sutuoktinį, mažametę dukrą. Kyla įtarimas, kad motina gali šiuo metu vartoti ir narkotines medžiagas. Mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių turtą.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja V. S., kuri nurodė, kad yra ieškovo motina. Su atsakove nebendrauja, kadangi pastaroji yra grubi, agresyvi. Patvirtino, kad atsakovė vaiku nesirūpina nuo pat gimimo. Visa nepilnametės priežiūros ir išlaikymo našta tenka tėvui. Atsakovė iš savo mažametės dukros paima pinigus. 2016 metų kovo mėnesį gąsdino anytą, kad apipils jos akis sieros rūgštimi. Ieškovo motina bijo ateiti į sūnaus namus pas anūkę. Nepilnametė mergaitė šiuo metu lanko šokius, dailę, yra gabi muzikai. Tačiau mamos mergaitė bijo.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas M. K., kuris nurodė, kad yra ieškovo draugas. Šeimą pažįsta nuo 2000 metų. Prieš kokius ketverius metus pašlijo šalių gyvenimas šeimoje. Atsakovė pradėjo daug vartoti alkoholinių gėrimų, bėgti iš namų. Ji iš namų bėga tik būdama neblaivi, kadangi tampa neadekvati. Atsakovė iš namų išvežė kompiuterį, televizorių bei kitus vertingus daiktus. Liudytojas mano, kad atsakovė turėtų būti pripažinta kalta dėl nutrūkusios santuokos, kadangi vartoja alkoholį, visiškai nesirūpina šeima, kiek jam žinoma, šiuo metu vartoja narkotines medžiagas. Tėvas dukrai yra pavyzdys, nes jis vienas rūpinasi dukra, tenkina jos poreikius. Teigia, kad liudytojas lankosi ieškovo namuose, žaidžia su nepilnamete mergaite.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovė byla visiškai nesidomi. Nepilnametės dukros poreikiai didėja. Nors atsakovė ir veda nerūpestingą gyvenimo būdą, tai jos neatleidžia nuo pareigos dukrą išlaikyti. Ieškinį palaiko. Mano, kad nepilnametei dukrai iš motinos turėtų būti priteistas 175 Eur dydžio išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo M. S. ir atsakovės S. S. santuoka sudaryta 2006-08-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 2471 (I tomas, b.l. 11). Santuokos metu šalys susilaukė vienos dukros – S. S., gim. 2008-11-19 (I tomas, b.l. 12).

Dėl santuokos nutraukimo esanti kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Atsakovė gavusi ieškinį, atsiliepimo nepateikė, prieštaravimo santuokos nutraukimui dėl jos kaltės nepareiškė, dalyvavo tik viename parengiamajame teismo posėdyje. Vėliau atsakovė procesu visiškai nesidomėjo.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina šeima, neprižiūri savo nepilnametės dukros. Atsakovės polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą įrodo ir byloje esantis rašytinis įrodymas, kad atsakovė S. S. buvo nubausta administracine tvarka už tai, jog vairavo būdama neblaivi (I tomas, b.l. 141-143), vėliau atsakovė buvo nubausta administracine tvarka dėl to, kad vairavo neturėdama vairuotojo žymėjimo (I tomas, b.l. 144-147). Liudytojai, prisiekę, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesidomi šeima ir neprižiūri nepilnametės dukros. Kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamete dukra, patvirtina ir pačios nepilnametės S. S. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Situacija, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tik blogėjo. Nors ieškovas ir nurodė teismo posėdžio metu, kad atsakovė pradėjo vartoti narkotines medžiagas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Visgi, ieškovo motina ir ieškovo draugas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė išneša iš namų vertingus daiktus, negrįžta namo naktimis, o kartais ir savaitėmis, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl jos kaltės.

Kadangi atsakovė prieštaravimų dėl kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovo reikalavimų nepateikė, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovės S. S. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi ji pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Po santuokos nutraukimo atsakovei, sutuoktiniui prašant, paliktina santuokos metu turėta pavardė – „S.“ (CK 3.69 str.).

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Ieškovas nurodė, kad nereikalauja išlaikymo sau, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

Santuokos metu šalys susilaukė dukros S. S., gim. 2008-11-19 (I tomas, b.l. 12).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė nėra pareiškusi byloje pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad motina dukra nebesirūpina ir padėtis šeimoje tik blogėja, o nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su tėvu, teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukros nuomonę bei Skyriaus poziciją, mano, kad yra tikslinga ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti ir nepilnametės S. S., gim. 2008-11-19, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu M. S. (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Santuokos metu šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (I tomas, b.l. 13-16) ir tris transporto priemones – keleivinį automobilį NISSAN NISSAN TERRANO II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą NEPTUN N7-236 ptw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., keleivinį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 16-17).

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Ieškovas prašo santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: ieškovui M. S. priteisti 2/3 dalis 50,88 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti atsakovei likusią 1/3 dalį buto, įpareigojant atsakovei S. S. sumokėti 11 366,66 Eur kaip piniginę kompensaciją už 1/3 dalį buto, transporto priemonę Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Neptun N7-236 ptw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o S. S. priteisti natūrą transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis (duomenys neskelbtini); proporcingai padalytoms buto vertėms priteisti sumokėti skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal Kredito sutartį, kuri sudaro 81 093,60 Eur, įpareigojant ieškovą sumokėti 2/3 dalis skolos (54 062,40 Eur), o atsakovę įpareigojant sumokėti 1/3 dalį skolos (27 031,20 Eur).

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo. Ieškovas niekaip nemotyvavo savo prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti teismui būtinybę būtent šioje situacijoje santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kaip ieškovas prašo, t.y. priteisiant ieškovui 2/3 dalis buto, o atsakovei – 1/3 dalį. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad pareigos mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nevykdymas ar netinkamas vykdymas, sprendžiant sutuoktinių turto dalijimo klausimą, nėra reikšmingas, o svarbus nustatant išlaikymo ar jo įsiskolinimo dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Dėl nurodyto po santuokos nutraukimo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priteisiamas ieškovui ir atsakovei po ½ dalį.

Ieškovas taip pat prašė jam priteisti transporto priemonę Nissan Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą Neptun N7-236 ptw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o S. S. priteisti natūrą transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė teisminius procesus ignoravo, bylos eiga nesidomėjo ir nepateikė savo pozicijos dėl šio kilnojamojo registruotino turto padalinimo, teismas sprendžia, kad yra tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą šioje dalyje. Pagal ieškovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus apie transporto priemonių vertę, laikytina, kad ieškovui teismas priteisė kilnojamojo turto už 4 020 Eur, o atsakovei – 4 150 Eur. Todėl iš atsakovės, ieškovo naudai priteistina 65 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš S. S. nepilnamečio vaiko S. S. išlaikymui po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis, kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2015 m. gruodžio mėnesio; priteisti iš S. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 175 Eur periodinėmis išmokomis, kas mėnesį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki vaiko pilnametystės.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 13-15), kuris po santuokos nutraukimo šiuo sprendimu paliekamas šalims po ½ dalį. Taip pat šiuo sprendimu yra išspręstas kilnojamojo turto padalijimo klausimas, kuriuo viena transporto priemonė po santuokos nutraukimo priteisiamas atsakovės naudai ir viena transporto priemonė bei priekaba priteisiama ieškovo naudai.

Ieškovas M. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius (I tomas, b.l. 66-69). Atsakovė S. S., laikotarpiu nuo 2014-12-15 dirba epizodiškai. Paskutiniu metu atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis paskutiniais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015 metais dažniausiai dirbdavo apie vieną mėnesį, buvo įgijusi verslo liudijimą (II tomas, b.l. 20).

Bylos nagrinėjimo eigoje situacija pakito – iš esmės pablogėjo. Atsakovė ne tik neteko darbo, tačiau nededa pastangų susirasti kitą darbą. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė turėtų sveikatos sutrikimų ar jai būtų apribotas darbingumas, byloje yra konstatuota, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dėl ko neteko vairuotojo pažymėjimo bei darbo. Galima teigti, kad atsakovė yra nemoki ir priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis tikėtina, kad išlaikymo ji negaus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametei dukrai tokia gyvenimo aplinka tapo nesaugi, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tikslinga yra viršyti reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), kadangi nepilnametės S. S. interesus geriausiai atitiktų išlaikymo nustatymas turtu.

Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovei priklauso ½ dalis buto ir viena transporto priemonė. Kita pusė buto priklauso ieškovui, nepilnamečio vaiko tėvui, todėl laikytina, kad atsakovei priklausančios ½ dalies buto priteisimas nepilnametei šalių dukrai kaip išlaikymas, atitiks nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus. Nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad vaikas išlaikymo iš motinos gali negauti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės skola valstybės biudžetui yra didelė. Atsakovė nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai dėl jos turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodama išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad išlaikymo formos parinkimas priteisiant vaikui išlaikymą atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad turtas, kuriuo priteisiamas išlaikymas vaikui yra apsunkintas hipoteka trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Teismas vertina, kad išlaikymo vaikui priteisimas turtu, kuris yra apsunkintas hipoteka šiuo atveju nepažeis kreditoriaus interesų, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai. Tokiu atveju priteisus įkeistą butą kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui kreditoriaus interesai nebus pažeisti, o priešingai ieškovas bus suinteresuotas vykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į jo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą. Be to, teismas vertina, kad priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu taip bus užtikrinta ir vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kadangi viena dalis šio buto priklausys ieškovui, o kita – nepilnamečiam vaikui, kuris su tėvu nurodytame bute gyvens. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra paneigiamas ir skolos solidarumas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nuo 2015-08-12 iki 2015-12-31 išlaikymą periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur, t.y. viso 650 Eur (4 mėnesiai x 162,50 Eur). Ir nuo 2015-12-31 iki 2026-11-19 (mergaitės pilnametystės) po 175 Eur, t.y. viso 22 925 Eur (131 mėnuo x 175 Eur). Iš viso atsakovė turėtų skirti nepilnametės dukros išlaikymui – 23 575 Eur. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu buto, esančio Kovo 11-osios g. 47-74, Grigiškių m. Vilniaus m. sav. vertė yra 34100 Eur. Priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą turtu, t.y. ½ dalį atsakovei priklausančio nurodyto buto, nebus patenkinti jos poreikiai pilna apimtimi, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga išlaikymą priteisti mišria forma, t.y. likusią išlaikymo dalį 13 786 Eur (34 100 Eur – 23 575 Eur) išdėstyti periodinėmis išmokomis, po 77,96 Eur (10 525 Eur / 135 mėnesiai) kas mėnesį iki nepilnametės dukros pilnametystės.

Todėl atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovės išlaikytinius, iš atsakovės nepilnametės dukros S. S., gim. 2008-11-19, naudai priteistina ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei po santuokos nutraukimo kaip išlaikymas turtu ir 77,96 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-08-12, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir turto uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas M. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl prievolių padalijimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. S. ir S. S. turi neįvykdytų prievolių bankui, kylančių iš 2008-06-13 kredito sutarties Nr. 1590818011455-26 (I tomas, b.l. 190-195). Kreditas yra imtas šeimos poreikių tenkinimui, nes jo paskirtis – buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Nors kredito sutartį su banku pasirašė S. S., M. S. nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Užtikrindami prievolės įvykdymą, abu sutuoktiniai bankui įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pastarasis butas buvo įgytas už banko suteiktą kreditą ir šio buto bendrasavininkiais tapo ieškovas ir atsakovė. Bankas, atsiliepdamas į ieškovo ieškinį, nurodė, jog nesutinka su prievolės modifikavimu ir laiko, kad sutuoktinių prievolė bankui yra solidari. Iš esmės, ieškovas, reikšdamas patikslintą ieškinį, neginčijo prievolės solidarumo, tačiau prašė teismo nustatyti, kad ieškovas kreditoriui bus skolingas 2/3 dalis skolos, o atsakovė – 1/3 dalį. Tačiau toks prievolės modifikavimas neturint banko sutikimo nėra galimas, kadangi prieštarauja sutuoktinių kreditoriaus interesams. Kadangi bankas modifikuoti prievolę sutikimo nedavė, ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkintinas ir nustatytina, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo atsako kreditoriui solidariai. Bankas atsiliepimu informavo, kad sutuoktiniai su banku 2012-08-17 sudarė dar vieną kredito sutartį Nr. 14A1218051205-E5, pagal kurią gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui – baldų įsigijimui. Dėl nurodyto, šis kreditorinis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo taip pat laikytinas solidaria sutuoktinių prievole.

Taip pat byloje nustatyta, kad S. S. Mokesčių apskaitos informacinės duomenų bazės 2016-02-23 duomenimis skolinga valstybės biudžetui 2 197 Eur (ATPK bauda) (I tomas, b.l. 168). Šiš skolinis įsipareigojimas laikytinas asmenine atsakovės prievole po santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas M. S. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (I tomas, b.l. 7), 750 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (I tomas, b.l. 26, II tomas, b.l. 11-14). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutartimi ieškovui buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 803 Eur – mokėjimas iki teismo spendimo priėmimo (I tomas, b.l 27-28, 162).

Kadangi atsakovė S. S. pripažinta kalta dėl santuokos iširimo iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.70 str. 2 d.).

Kadangi ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.) ir jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. 750 Eur (CPK 98 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad santuoka yra nutraukta dėl atsakovės kaltės, iš jos į valstybės biudžetą yra priteistina žyminio mokesčio suma, kuri ieškovui buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo pirmine nutartimi, t.y. 681 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Likusi žyminio mokesčio dalis iš ieškovo ir atsakovės nėra priteistina, kadangi teismas taikė alternatyvų vaiko teisių ir interesų gynybos būdą – priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ne periodinėmis išmokomis, o turtu, todėl laikytina, kad iš esmės ieškovo reikalavimas yra patenkintas didžiąja dalimi.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovės priteistinas 61,50 Eur (162,50 Eur x 4 mėn. x 3 proc. + 175 Eur x 8 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 742,50 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2006-08-12 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2471, nutraukti dėl atsakovės S. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. S. palikti pavardę – S..

Priteisti M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, unikalus Nr. 7998-7003-6016:0067, esančio Vilniaus m. sav. Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 47-74.

Po santuokos nutraukimo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – keleivinį automobilį Nissan Nissan Terrano II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN kodas) Nr. VSKTWUR20U0544011, bei priekabą Neptun N7-236 ptw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN kodas) Nr. SXE1P236NES000931.

Po santuokos nutraukimo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – keleivinį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN kodas) Nr. W0L0AHM7562218973.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti nepilnametės dukros S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-11-19, gyvenamąją vietą su tėvu M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiui vaikui S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) kaip išlaikymą už laikotarpį nuo 2015-08-12 iki jos pilnametystės, tai yra, 2026-11-19.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 77,96 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 96 euro centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-08-12, iki S. S., gim. 2008-11-19, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminiam atstovui – tėvui M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievoles kreditoriui AB SEB bankui po santuokos nutraukimo solidariomis M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Pripažinti prievoles valstybei po santuokos nutraukimo asmeninėmis S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 742,50 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.