- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-860-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00036-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovas ieškiniu teismo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnametės dukros L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrai išlaikyti, grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanojimo sutartimi padovanotas patalpas – (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu.
2. Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodoma, kad atsakovės vardu yra įsteigta I. K. individuali įmonė (toliau – I. K. IĮ), kuri yra ieškovo ir atsakovės šeimos verslas. Ši įmonė buvo įsteigta šalių santuokos metu, jos savininke buvo įregistruota atsakovė, nes Individualių įmonių įstatymo nuostatos draudžia individualią įmonę įregistruoti dviejų asmenų vardu, todėl sutuoktiniai turėjo pasirinkti, kurio iš sutuoktinių vardu registruoti šeimos įmonę. 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovė atšaukė ieškovą iš I. K. IĮ direktoriaus pareigų ir nuo to laiko apribojo ieškovo prieigą prie bendro šeimos verslo (duomenų), nesudaro jokių galimybių naudotis šeimos verslo duodamomis pajamomis, priiminėja įmonei akivaizdžiai žalingus sprendimus, t. y. moka nepagrįstai dideles sumas įmonės darbuotojams. Kadangi atsakovė elgiasi neracionaliai ir neekonomiškai ir tuo mažina sutuoktinių bendros įmonės mokumą ir blogina įmonės padėtį, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. areštuoti patalpas – (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti;
2.2. uždrausti I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 100 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu ;
2.3. uždrausti I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio M. K. pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, priimti sprendimus, kurių pagrindu I. K. IĮ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims;
2.4. įpareigoti I. K. IĮ savininkę I. K. ar I. K. IĮ vadovo pareigas einantį asmenį netrukdyti ieškovui naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu, esančiu I. K. IĮ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tiek esančiu pas trečiuosius asmenis, tai yra: sudaryti sąlygas susipažinti, peržiūrėti, naudotis visais I. K. IĮ veiklos ir finansiniais dokumentais, kontroliuoti bei sekti prekių atsargų kiekį, esantį įmonės patalpose, sandėliuose, kontroliuoti bei sekti I. K. IĮ ilgalaikius bei trumpalaikius įsipareigojimus, stebėti I. K. IĮ lėšų judėjimą įmonės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kasoje, leisti naudotis I. K. IĮ visu kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – baldais, kompiuteriu, bendrovės elektroniniu paštu (atveriant prieigą prie gaunamų ir siunčiamų įmonės dokumentų), kitu turtu;
2.5. areštuoti pinigines lėšas, viršijančias 10 000 Eur sumą, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. areštavo patalpas – (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti;
3.2. uždraudė I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 500 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu;
3.3. uždraudė I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, priimti sprendimus, kurių pagrindu I. K. IĮ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims;
3.4. įpareigojo I. K. IĮ savininkę I. K. ar I. K. IĮ vadovo pareigas einantį asmenį netrukdyti ieškovui naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu, esančiu I. K. IĮ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tiek esančiu pas trečiuosius asmenis, tai yra: sudaryti sąlygas susipažinti, peržiūrėti, naudotis visais I. K. IĮ veiklos ir finansiniais dokumentais, kontroliuoti bei sekti prekių atsargų kiekį, esantį įmonės patalpose, sandėliuose, kontroliuoti bei sekti I. K. IĮ ilgalaikius bei trumpalaikius įsipareigojimus, stebėti I. K. IĮ lėšų judėjimą įmonės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kasoje, leisti naudotis I. K. IĮ visu kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – baldais, kompiuteriu, bendrovės elektroniniu paštu (atveriant prieigą prie gaunamų ir siunčiamų įmonės dokumentų), kitu turtu;
3.5. areštavo pinigines lėšas, viršijančias 10 000 Eur sumą, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose.
4. Teismas nustatė, kad santuokos metu ieškovės vardu buvo įsteigta I. K. IĮ. Įkūrus įmonę, ieškovas atliko įmonės veiklos organizavimo darbus, t. y. ieškojo patalpų, rūpinosi jų pritaikymu, remontu, užsakinėjo reikalingas įmonės veiklai medžiagas, rūpinosi įmonės dokumentacija, o nuo 2013 m. liepos 29 d. buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Teismas pagal ieškovo pateiktus duomenis nustatė, kad gydytojui M. L. už dirbtas 3 valandas (2018 m. gruodžio 15 d.) ir dirbtas 2 valandas (2018 m. gruodžio 20 d.), atskaičius mokesčius, buvo sumokėta 4 180 Eur, nors visos įmonės Klaipėdos padalinio įplaukos 2018 m. gruodžio 15 d. sudarė 3 680 Eur, o 2018 m. gruodžio 20 d. – 464 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė elgiasi neracionaliai ir neekonomiškai ir tuo mažina sutuoktinių bendros įmonės mokumą bei blogina jos padėtį. Be to, atsakovė ir kitiems įmonėms darbuotojams mokėjo priedus prie atlyginimų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo atleidimas iš įmonės direktoriaus pareigų apribojo jo galimybę prieiti prie bendro šeimos verslo duomenų bei nesudaro jokių galimybių naudotis šeimos verslo duodamomis pajamomis. Teismas konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
5. Teismas pažymėjo, kad įvertinus įmonės teikiamų paslaugų specifiką, uždraudimas įmonės savininkui ar jos vadovui be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 100 Eur vertės sandorius, trikdytų įmonės veiklą, todėl ši suma buvo padidinta iki 500 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė I. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį dėl nutarties rezoliucinės dalies 2 – 5 punktuose nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai taikė skundžiamos nutarties 2 – 5 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su draudimu be ieškovo sutikimo I. K. IĮ vardu atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, įpareigojimu netrukdyti ieškovui naudotis nutartyje nurodytu turtu bei atsakovei priklausančių piniginių lėšų areštu. Apeliantės teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo I. K. IĮ atitektų atsakovei. Apeliantė nurodė, kad ji tinkamai vykdo įmonės savininkės (vadovės) funkcijas, todėl teismo išvada dėl neracionalaus ir neekonomiško įmonės valdymo yra nepagrįsta, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įmonės veiklą.
6.2 Teismo nutartyje nėra motyvuota, kodėl buvo nutarta areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, viršijančias 10 000 Eur sumą.
6.3 Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir nuslėpė informaciją apie tai, kad jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam yra taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie atsakovės. Be to, AB „Telia Lietuva“ nustatė neteisėtus ieškovo veiksmus naudojant įmonės duomenis ir dėl to svarsto galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. K. prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, kuriais mažina šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios įmonės mokumą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šeimos turtas gali būti iššvaistytas arba perleistas, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
7.2 Apeliantė nepagrįstai akcentuoja, kad ieškiniu I. K. IĮ po santuokos nutraukimo prašoma priteisti atsakovei, nors ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant išvengti nesąžiningų atsakovės veiksmų dėl bendro turto sumažinimo, dėl ko atsakovė netektų galimybės kompensuoti ieškovui jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
7.3 Apeliantė nepagrįstai teigia, kad mokėdama itin didelį atlyginimą vienam iš įmonės darbuotojų M. L., ji siekia pagerinti įmonės turtinę padėtį. Ieškovo teigimu, minėtam darbuotojui mokamo atlyginimo dydis neatitinka įmonės finansinių galimybių bei rinkos kainų, todėl ši aplinkybė patvirtina sąmoningą atsakovės siekį bloginti įmonės turtinę padėtį.
7.4 Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įmonės veiklą, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsiliepimas
7.5 Atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovui pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje, taip AB „Telia Lietuva“ nustatytus pažeidimus nėra niekaip susijusios su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, kuria nutarta uždrausti atsakovei ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 500 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu, priimti teismo nutartyje nurodytus sprendimus, taip pat atsakovė ar I. K. IĮ vadovo pareigas einantis asmuo įpareigoti netrukdyti ieškovui naudotis nutartyje nurodytu turtu bei areštuotos atsakovei priklausančios 10 000 Eur sumą viršijančios piniginės lėšos (šios nutarties 3.2 – 3.5 punktai), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir AB „Telia Lietuva“ pranešimą. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – I. K. IĮ darbo laiko apskaitos ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, internetinės svetainės išrašus, I. K. IĮ sutikimą, sutartį su AB „Telia Lietuva“, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, dokumento registraciją.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Byloje nenustatyta, kad pateikdamos naujus įrodymus tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, šalys siekė su teisingu bylos išnagrinėjimu nesusijusių tikslų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė skundžiamos nutarties 2 – 5 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su draudimu be ieškovo sutikimo I. K. IĮ vardu atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, įpareigojimu netrukdyti ieškovui naudotis nutartyje nurodytu turtu bei atsakovei priklausančių piniginių lėšų areštu. Apeliantės teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo I. K. IĮ atitektų atsakovei. Apeliantė nurodė, kad ji tinkamai vykdo įmonės savininkės (vadovės) funkcijas, todėl teismo išvada dėl neracionalaus ir neekonomiško įmonės valdymo yra nepagrįsta, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įmonės veiklą.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Be to, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas), areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas), areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
15. Viena iš CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skundžiama nutartimi teismas, be kita ko, uždraudė atsakovei ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 500 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu, taip pat uždraudė priimti sprendimus, kurių pagrindu I. K. IĮ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims.
16. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pareikštų reikalavimų matyti, kad į santuokos metu įgyto ir dalintino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sąrašą yra įtraukta I. K. IĮ, kurią po santuokos nutraukimo prašoma priteisti atsakovei. Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį bei atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog I. K. IĮ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo ši įmonė turėtų atitekti atsakovei. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodė, kad atsakovė priiminėja įmonei akivaizdžiai žalingus sprendimus, t. y. moka nepagrįstai dideles sumas įmonės darbuotojams, tuo blogindama individualios įmonės turtinę padėtį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tarp šalių nėra ginčo dėl I. K. IĮ padalijimo būdo, tačiau kol sutuoktinių bendras turtas nėra padalintas, sutuoktinis yra suinteresuotas šio turto vertės išsaugojimu. Akivaizdu, kad sudarant įmonei nenaudingus sandorius ar priimant kitokius esminės reikšmės jos turtinei padėčiai turinčius sprendimus, bendras įmonės vertės sumažėjimas kartu reikštų ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog įmonės gydytojui M. L. už 3 darbo valandas (2018 m. gruodžio 15 d.) ir 2 darbo valandas (2018 m. gruodžio 20 d.) atskaičius mokesčius, buvo sumokėta 4 180 Eur, nors visos įmonės Klaipėdos padalinio įplaukos 2018 m. gruodžio 15 d. sudarė 3 680 Eur, o 2018 m. gruodžio 20 d. – 464 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu individualios įmonės turtas gali būti naudojamas neracionaliai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad siekiant užtikrinti, jog teismo sprendimo dalies dėl turto padalijimo vykdymas nebūtų apsunkintas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. IĮ veiklos sritis yra (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas. Įmonės veiklos specifika lemia tai, jog paslaugų teikimo sandorių, taip pat sandorių dėl šioms paslaugoms teikti būtinų medžiagų įsigijimo sudarymas yra kasdienės įmonės veiklos dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, todėl tai leidžia abejoti šalių galimybe visus su didesnės nei 500 Eur vertės sandorių sudarymu susijusius klausimus spręsti operatyviai ir sklandžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytas draudimas atsakovei ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 500 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu gali iš esmės apsunkinti ir sutrikdyti normalią įmonės ūkinę – komercinę veiklą, lemti nuostolių atsiradimą. Kadangi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo įmonės vardu be ieškovo sutikimo sudaryti didesnės nei 500 Eur vertės sandorius nepalieka galimybės netrikdomai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, darytina išvada, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, taip pat šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, ši teismo nutarties dalis naikintina, o ieškovo prašymas dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas.
20. Skundžiama teismo nutartimi taip pat buvo uždrausta atsakovei ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, priimti sprendimus, kurių pagrindu I. K. IĮ galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl įmonės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto ir/ar jo perleidimo kitiems asmenims.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimas be ieškovo sutikimo priimti sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo iš esmės draudžia įmonės vardu prisiimti bet kokius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apribojimai neabejotinai gali sutrikdyti normalią įmonės ūkinę – komercinę veiklą, todėl tai iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą atsakovės nenaudai, taip pat ekonomiškumo, proporcingumo principus. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą šią teismo nutarties dalį panaikinti ir ieškovo prašymo dalį dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti.
22. Pažymėtina, kad kitomis šios nutarties 22 punkte nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra apribota atsakovės (arba įmonės vadovo, jeigu toks būtų paskirtas) galimybė be ieškovo sutikimo priimti esminius ir su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius sprendimus, galinčius turėti reikšmingos įtakos individualios įmonės turtinei padėčiai bei jos vertei. Atsižvelgtina į tai, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti apribojimai nėra susiję su kasdieniais įmonės veiklos organizavimo klausimais, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog tai galėtų iš esmės apsunkinti normalią įmonės ūkinę – komercinę veiklą bei neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad siekiant išvengti esminio įmonės turtinės padėties pabloginimo, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimo bei būsimo teismo sprendimo dalies dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo vykdymo apsunkinimo, teismas pagrįstai uždraudė atsakovei (arba įmonės vadovo, jeigu toks būtų paskirtas) be ieškovo sutikimo priimti nutartyje nurodytus sprendimus, susijusius su esminiais įmonės veiklos klausimais.
23. Skundžiama teismo nutartimi taip pat buvo taikyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. atsakovė ar I. K. IĮ vadovo pareigas einantis asmuo įpareigoti netrukdyti ieškovui naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu, esančiu I. K. IĮ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tiek esančiu pas trečiuosius asmenis, tai yra: sudaryti sąlygas susipažinti, peržiūrėti, naudotis visais I. K. IĮ veiklos ir finansiniais dokumentais, kontroliuoti bei sekti prekių atsargų kiekį, esantį įmonės patalpose, sandėliuose, kontroliuoti bei sekti I. K. IĮ ilgalaikius bei trumpalaikius įsipareigojimus, stebėti I. K. IĮ lėšų judėjimą įmonės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kasoje, leisti naudotis I. K. IĮ visu kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – baldais, kompiuteriu, bendrovės elektroniniu paštu (atveriant prieigą prie gaunamų ir siunčiamų įmonės dokumentų), kitu turtu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas yra aplinkybės, jog vienas iš sutuoktinių negali naudotis tam tikru turtu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. jis buvo atšauktas iš įmonės direktoriaus pareigų ir nuo tada jam yra trukdoma naudotis šeimos verslu, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovui yra trukdoma naudotis ginčo turtu. Be to, byloje nėra nustatyta, kad I. K. IĮ valdomose patalpose yra ne įmonei, o šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl I. K. IĮ padalijimo būdo, t. y. šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo ši įmonė atitektų atsakovei. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepagrindė prašymo leisti susipažinti, peržiūrėti, naudotis visais I. K. IĮ veiklos ir finansiniais dokumentais, kontroliuoti bei sekti prekių atsargų kiekį, esantį įmonės patalpose, sandėliuose, įmonės ilgalaikius bei trumpalaikius įsipareigojimus, stebėti lėšų judėjimą įmonės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kasoje, leisti naudotis I. K. IĮ visu kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu ryšio su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ši teismo nutarties dalis naikintina.
Dėl atsakovės banko sąskaitų arešto
25. Atskiruoju skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas areštavo pinigines lėšas, viršijančias 10 000 Eur sumą, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose.
26. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. piniginių lėšų, viršijančių 10 000 Eur, esančių atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose areštas, bei nutarta taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose, leidžiant atsakovei iš sąskaitose esančių lėšų disponuoti 4 000 Eur suma per mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad nors Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, tačiau ši nutartis buvo nukreipta vykdyti skubiai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvada, kad atsakovės atskiruoju skundu skundžiama 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovės banko sąskaitų arešto yra panaikintos, o 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Taigi klausimo dėl teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi taikyto atsakovės banko sąskaitų arešto pagrįstumo nagrinėjimas nebesukels šalims jokių teisinių pasekmių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios bylos dalies apeliacijos objekto nebėra, todėl apeliacinį procesą dėl šios skundžiamos nutarties dalies tikslinga nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1. uždrausti I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, sudaryti didesnės kaip 500 Eur vertės sandorius I. K. IĮ vardu;
2. uždrausti I. K. IĮ savininkei I. K. ar I. K. IĮ vadovui (direktoriui), jeigu toks bus paskirtas, be rašytinio ieškovo pritarimo, o jam nepritarus, be atskiro teismo leidimo, priimti sprendimus dėl įmonės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo;
3. įpareigoti I. K. IĮ savininkę I. K. ar I. K. IĮ vadovo pareigas einantį asmenį netrukdyti ieškovui naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu, esančiu I. K. IĮ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tiek esančiu pas trečiuosius asmenis, tai yra: sudaryti sąlygas susipažinti, peržiūrėti, naudotis visais I. K. IĮ veiklos ir finansiniais dokumentais, kontroliuoti bei sekti prekių atsargų kiekį, esantį įmonės patalpose, sandėliuose, kontroliuoti bei sekti I. K. IĮ ilgalaikius bei trumpalaikius įsipareigojimus, stebėti I. K. IĮ lėšų judėjimą įmonės vardu atidarytose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kasoje, leisti naudotis I. K. IĮ visu kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – baldais, kompiuteriu, bendrovės elektroniniu paštu (atveriant prieigą prie gaunamų ir siunčiamų įmonės dokumentų), kitu turtu.
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalies, kuria nutarta areštuoti pinigines lėšas, viršijančias 10 000 Eur sumą, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bei atsakovės kartu su kitais asmenimis vardais atidarytose sąskaitose.
Kitą Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.