- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2-27309-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13010-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Mėlynas taškas“
- Atsakovas
- E. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mėlynas taškas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mėlynas taškas“ ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-18306-964/2020 2020 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo E. G. 10 119,18 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 231,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teisme gautas atsakovo pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių ir jį panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl pareiškime nurodytų įrodymų reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas paaiškino, kad 2019-09-04 gavęs administratoriaus įsakymą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, jis tą pačią dieną perdavė administratoriui jo žinioje buvusius bendrovės steigimo dokumentus ir antspaudą, 2019-0-23 perdavė bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. ir automobilį Lexus IS250, 2019-12-09 perdavė likusią bendrovės turto, kuris buvo jo dispozicijoje, dalį. 2019-11-13 kreipėsi į akcininką su prašymu padėti sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Jam 2019-12-12 sureagavus, pateikė prašymą administratoriui pateikti dokumentus ir turtą iki 2020-01-12. Nurodė, kad papildomas laikas buvo reikalingas surasti buhalterę, kuri sutvarkytų 2019 m. duomenis. Ją suradus, ši atsisakė tai daryti, todėl vėl kreipėsi į akcininką padėti sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Gavęs asmens, kuriam turi pristatyti dokumentus, kontaktus, tai ir padarė, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Taigi turtas administratoriui nebuvo perduotas ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, o dėl akcininko A. V. neteisėtų veiksmų. Perduoti turto nebuvo galimybės, nes jo bendrovėje nebuvo dėl akcinino veiksmų, be to, šis turtas net nebuvo įtrauktas į ilgalaikį įmonės turtą dėl sąlyginai mažų turto verčių. Apskaitoje nurodoma turto vertė ne visada atitinka jo rinkos vertę. Ieškovo turima 2018 m. dokumentacija nėra tiksli ir neatspindi bankroto metu buvusios situacijos įmonėje. Balanso duomenys neaktualūs, jais remtis negalima, nes faktiškai 2018-12-31 bendrovės kasoje buvo tik 1,75 Eur, o duomenų, kur panaudotos iš kortelės nuimtos lėšos, akcininkas jam nepateikė. Akcininkas šiuo atveju atliko tiesioginį vadovavimo darbą, pasirašinėjo pasiūlymus, raštus ir kitus dokumentus, tačiau jis buvo pasyvus įmonei iškėlus bankroto bylą: neperdavė turto, nepadėjo sutvarkyti buhalterinės apsakitos, todėl atsakomybė turėtų kilti jam, o ne atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą ieškovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas teismui net nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą atsiliepimui pateikti, todėl laikytina, kad nėra pirmosios įstatyme nustatytos sąlygos sprendimui už akių peržiūrėti. Aplinkybė, kad įmonės sąskaitoje 2018-12-31 buvo tik 1,75 Eur, nepaneigia, kad įmonės kasoje buvo gerokai didesnė suma, nes duomenis apie 6 686,29 Eur likutį kasoje pateikė ir savo parašu patvirtino pats atsakovas. Iš paties atsakovo pateiktų priedų prie pareiškimo matyti, jog atsakovas vykdė ieškovo vadovo pareigas, disponavo ieškovo lėšomis, bufalterė finansinius dokumentus siuntė jam, jis, kaip ieškovo vadovas, veikė ir prieš trečiuosius asmenis, be to, jis taip pat buvo ir įmonės akcininkas (turėjo 30 proc. įmonės akcijų). Iš akcinino A. V. laiško matyti, kad jis negali suvesti buhalterijos, nes visos sutartys, mokėjimo kvitai ir išlaidos yra atsakovo žinioje. Taigi buhalterinę apskaitą netinkamai tvarkė būtent atsakovas. Nots atskaovas teigia buvęs tik fomalus vadovas, tačiau prieš administratorių jis visą laiką veikė kaip realus vadovas – perdavė įnonės anspaudą, steigimo dokumentus, turtą, teikė prašymus pratęsti terminus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.
Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Teisė ieškovui, kaip šaliai, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, prašyti peržiūrėti sprendimą už akių įtvirtinta CPK 287 straipsnyje. Jame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t.y. spręsti, ar paruošiamojo dokumento šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pagal CPK 288 straipsnį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas dėl to, kad atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nors jis, praleidęs terminą atsiliepimui pateikti, buvo pateikęs prašymą jį pratęsti, teismas šio prašymo negalėjo tenkinti esant pradelstam terminui, tačiau išaiškino teisę prašyti jį atnaujinti kartu pateikiant patį atsiliepimą į ieškinį; išaiškino, kad nepateikus nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas spręs dėl sprendimo už akių priėmimo. Nutartis įsiteisėjo 2020-07-03, tačiau teismas dar laukė atsiliepimo iki 2020-07-08, kurio negavęs priėmė sprendimą už akių. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovui buvo suteikti visi išiaškinimai ir visos galimybės pateikti atsiliepimą į ieškinį, papildomus įrodymus, prašyti papildomo laiko jiems pateikti, tačiau atsakovas šių galimybių neišnaudojo, todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, t.y. pirmoji CPK 288 str. numatyta aplinkybė sprendimo už akių peržiūrėjimui nenustatyta.
Pagal CPK 285 str. 2 d. 4 p., pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė įrodymą, kad BUAB „Mėlynas taškas“ Luminor bank sąskaitoje 2018-12-31 buvo 1,75 Eur, prašė įmonės akcininko padėti sutvarkyti įmonės apskaitą, paaiškinti, kur yra panaudoti kiti pinigai, perduoti turtą, tačiau jokių duomenų negavo.
Sprendimu už akių buvo tenkintas ieškinys dėl žalos įmonei, kurią sudarė neperduotas turtas už 3 432,89 Eur ir 6 686,29 Eur lėšos įmonės kasoje. Nėra ginčo, kad šis turtas įmonės bankroto administratoriui neperduotas, taip pat nėra ginčo, kad dėl to įmonė patyrė žalą. Siekdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas turėjo pateikti duomenis, kad nėra atsakingas už aukščiau nurodyto turto perdavimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė Luminor bank sąskaitos išrašą, kad BUAB „Mėlynas taškas“ kasoje 2018-12-31 tebuvo 1,75 Eur. Tačiau byloje yra jo paties bankroto administratoriui pateikta ir jo parašu patvirtinta darbinės atskaitomybės parengimo lentelė, kurioje nurodyta kasoje esanti 6 6686,29 Eur piniginių lėšų suma. Aplinkybė, kad banko sąskaitoje pinigų buvo mažiau, nepaneigia lėšų kiekio įmonės kasoje. Duomenų, kad iš kasos pinigai būtų pasisavinti, kad būtų kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėtų piniginių lėšų pasisavinimo, atsakovas nepateikė, todėl laikytina, kad pateikti duomenys neturi reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Už buhalterinės apskaitos sudarymą, tinkamą vedimą atsakingas įmonės vadovas, o pateikti duomenys apie kreipimąsi į pagrindinį akcininką pagalbos sudarant įmonės balansą, sprendime už akių padarytai teismo išvadai reikšmės neturi. Visus su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus duomenis atsakovas turėjo jau daugiau nei pusmetį, tačiau jų nepateikė prieš priimant sprendimą už akių, šio pasyvumo priežasčių nenurodė.
Kita dalis žalos – pinigų suma už neperduotą turtą, paskaičiuota pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovas, nors užsiminė apie pasikeitusią turto vertę, jokių tai pagrindžiančių duomenų, skaičiavimų nepateikė. Jis nepateikė jokių turto sunaikinimo, sugadinimo ar perdavimo kitiems asmenims (galimai ir pagrindiniam akcininkui) aktų. Nors jis nurodė, kad turto nėra dėl neteisėtų akcininko veiksmų, nenurodė ir nepateikė duomenų nei kokie tie neteisėti veiksmai, nei kokiu būdu įmonė šį turtą prarado, nei kaip įformintas šio turto praradimas, o jei jis neteisėtai pasisavintas, ar pradėti dėl to ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsakovo elektroninis laiškas pagridiniam akcininkui A. V. su nuoroda apie ketinimą užvažiuoti paimti padangas ir siurblį, nesant pastarojo atsakymo, neturi reikšmės teismo išvadai, kad už žalą dėl aukščiau nurodyto turto atsakingas įmonės vadovas, nes būtent vadovas buvo atsakingas už turto išsaugojimą, jo panaudojimą, o bankroto atveju, perdavimą bankroto administratoriui (ši pareiga nurodyta ir nutartyje iškelti bankroto byla). Jei neteisėtus veiskmus atliko ne atsakovas (galimai pagrindinis akcininkas), turėjo būti pateikti pagrindą tokiai prielaidai sudarantys įrodymai.
Atsakovas nurodė, kad faktiškai vadovo pareigas atliko A. V., kuris buvo ir pagrindinės įmonės akcininkas, tačiau įmonės akcininku, kaip nurodė ieškovo atstovas, buvo ir pats atsakovas, be to, būtent jam buvo pavesta vykdyti vadovo pareigas. Jis nepateikė duomenų, kad šių pareigų atsisakė, kad jos buvo perleistos pagrindiniam akcininkui. Priešingai, atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo priėjimą prie įmonės sąskaitų, sudarinėjo įmonės darbinės atskaitomybės parengimo lentelę, iškėlus įmonei bankroto bylą santykyje su bankroto administratoriumi veikė kaip buvęs įmonės vadovas.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, turinčių reikšmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pareiškimas dėl sprendimo už aku peržiūrėjimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 3 d., 1 p., 290-291 str., teismas
nutaria:
atsakovo E. G. pareiškimą dėl Vilniaus miesto teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.