- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2-1213-375/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- BUAB“Angarų centras“
- Atsakovas
- UAB „Statybų vizija“
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr.2-1213-375/2016Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.; Teisminio proceso Nr.:2-69-3-10028-2015-9 (S)
;
2016 m. kovo 9 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo BUAB“Angarų centras“ atstovėms N. M., advokato padėjėjai S. M., atsakovo UAB „Statybų vizija“ atstovams advokatui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB „Angarų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų vizija“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1471,84 Eur skolos bei 7,42 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (3, 4 , 145-147 b.l.).
Reikalavimą grindžia tuo, jog bendrovei iškėlus bankroto bylą ir vertinant perduotus buhalterinius duomenis tarp įmonės debitorių buvo įrašytas atsakovas. Jo skola 2013-07-18 yra 5082 Lt (1471,84 Eur.). Skolą patvirtina išrašyta sąskaita – faktūra serija AC Nr.0429. Šia sąskaita turėjo būti apmokėta atlikta Lietuvos nacionalinio Muziejaus laikino statinio ( angaro) T. Kosčiuškos g.3 Vilniuje, techninio projekto bendroji ekspertizė, kurią ieškovo užsakymu atliko UAB „Ekspertika“. Kadangi VĮ „Lietuvos paminklai“ pasamdė atsakovą kaip laikino statinio (angaro) rangovą, o atsakovas kaip subrangovą pasamdė ieškovą, VĮ „Lietuvos paminklai“ atsiskaičius su atsakovu jam kilo pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl UAB „Ekspertika“ atliktos ekspertizės. 2014-12-16 buvo išsiųstas raginimas , tačiau skolininkas skolos nemokėjo motyvuodamas, kad jau yra apmokėjęs. Tačiau ieškovo užsakymu UAB „Ekspertika“ atliko dvi techninio projekto bendrąsias ekspertizes, kurių kaina buvo vienoda. Už pirmąją ekspertizę atsakovui 2012-12-30 buvo išrašyta sąskaita faktūra serija AC Nr. 0425 ir jis ją apmokėjo. Tačiau techninis projektas „Lietuvos nacionalinio muziejaus laikino statinio ( angaro) T.Kosčiuškos g. Vilniuje statybos projektas“ buvo pataisytas ir papildytas pagal pirmosios projekto ekspertizės akto privalomas pastabas. Tam, kad priduoti objektą buvo reikalinga atlikti antrąją ekspertizę.
Kad ekspertizė buvo atlikta įrodo UAB „Ekspertika“ 2013-07-17 Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 13-07/10 ir Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas. UAB „Angarų centras“ su UAB „Ekspertika“ yra pilnai atsiskaitęs pagal 2013-07-17 PVM sąskaitą faktūrą EKS Nr.4321 5082 Lt sumai.
2013-07-18 UAB“Angarų centras“ direktorius atsakovui UAB „Statybų vizija“ išrašė ir pateikė sąskaitą faktūrą serija AC Nr.0429 5082 Lt sumai ir būtent šios sąskaitos atsakovas nėra apmokėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ( 17-21 b.l.).
Nesutikimą grindžia tuo, jog atsakovas su ieškovu už atliktą techninio projekto bendrąją ekspertizę yra pilnai atsiskaitę, o šią aplinkybę patvirtina ieškovo BUAB „Angarų centras“ atsakovui 2012-12-31 išrašyta sąskaita – faktūra Serija AC Nr. 0425 5082 Lt sumai.
Šalies argumentai
Pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog jo užsakymu UAB „Ekspertika“ atliko dvi techninio projekto bendrąsias ekspertizes, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Statybų vizija“ užsakė pas ieškovą atlikti antrąją ekspertizę ir tokiu būdu atsakovas su ieškovu būtų susitarę dėl papildomos (antrosios) ekspertizės atlikimo ieškovas nepateikia. Vadovaujantis ieškovo logika, tai jei UAB „Ekspertika“ ieškovo užsakymu atliktų ir trečią , o vėliau ir ketvirtą ekspertizę, atsakovas privalėtų šias išlaidas apmokėti vien dėl to, kad ieškovą ir atsakovą sieja subrangos teisiniai santykiai.
Atsakovas iki iškeliant ieškovui bankroto bylą niekada nebuvo gavęs iš jo ir nėra /nebuvo įtraukęs į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitos – faktūros Nr.04269 pagal kurią ,neva, turėtų sumokėti už tariamai atliktą antrąją ekspertizę. Ir nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2013-07-18 UAB „Angarų centras“ direktorius atsakovui išrašė ir pateikė sąskaitą – faktūrą serija AC Nr.0429 , tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio sąskaitos įteikimą atsakovui.
Nurodo, kad 2013-07-18 sąskaitoje - faktūroje Nr.0429 nėra atsakovo atstovo parašo, tuo tarpu sąskaitoje serija AC Nr.0425 atsakovo atstovo parašas yra. Tai patvirtina, kad šalys buvo susitarę dėl ekspertizės atlikimo, už ją buvo atsiskaityta, pasirašyta sąskaitoje – faktūroje ir tokiu būdu tinkamai įvykdytos prievolės ieškovo atžvilgiu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas su ieškovu už atliktą ekspertizę yra atsiskaitęs, o nesant jokių įrodymų apie egzistavusį ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl antrosios ekspertizės atlikimo atsakovas neturi prievolės apmokėti 2013-07-18 sąskaitos -faktūros Nr.0429. Vien tik iš ieškovo pusės pasirašyta sąskaita – faktūra nesuponuoja atsakovo pareigos ją apmokėti.
Ieškovas jau buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo. 2015-03-12 buvo išduotas įsakymas. Civilinėje byloje Nr.L2-9153-151/2015 atsakovas pateikė prieštaravimus ir įsakymas buvo panaikintas. Nurodytoje byloje BUAB „Angarų centras“ savo reikalavimą grindė 2012-12-31 išrašyta sąskaita – faktūra serija AC Nr.0425 5082 Lt sumai, nors ši sąskaita jau buvo apmokėta ir ieškovas to negalėjo nežinoti. Tačiau po teismo įsakymo panaikinimo atsirado naujas reikalavimas kitu pagrindu, dėl ko atsakovui kyla daug abejonių PVM sąskaitos – faktūros, kuria grindžiamas reikalavimas priteisti skolą, kilmės bei atsiradimo momento. Sąmoningai ar ne, tačiau galimai nurodyta PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2 kartus už vieną ir tą pačią techninio projekto bendrąją ekspertizę, kadangi tiek vienoje, tiek kitoje sąskaitoje nurodoma paskirtis ta pati – „Lietuvos Nacionalinio Muziejaus laikino statinio (angaro) T.Kosčiuškos g.3 Vilniuje, techninio projekto bendroji ekspertizė“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog 2015-04-03 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui yra iškelta bankroto byla ( 5 b.l.). Ieškovas nuo 2011 -05-31 atstovavo Belgijos kompaniją Frisomat Lietuvos rinkoje parduodant ir surenkant šios Belgijos kompanijos gaminamus surenkamuosius pastatus (148, 149 b.l.). 2011m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje ieškovas pradėjo bendradarbiauti su atsakovu, nes ieškovas neturėjo atestato ypatingų statinių statusui, o atsakovas tokį atestatą turėjo. Atsakovas buvo laimėjęs konkursą Lietuvos nacionalinio Muziejaus laikino statinio (angaro) statybai, todėl žodine sutartimi atsakovas ieškovą pasamdė kaip subrangovą. Ieškovas tarpininkavo, kad atsakovas gautų surenkamuosius pastatus iš Belgijos kompanijos Frisomat angarui pastatyti. Už bendradarbiavimą gaunant surenkamuosius pastatus iš Belgijos kompanijos Frisomat ieškovas gavo 4500 Eur ( 152, 153 b.l.). Atsakovui vykdant užsakymą buvo būtina atlikti laikino statinio bendrąją techninio projekto ekspertizę, nes statinys buvo kultūros paveldo zonoje. Šalys pripažįsta, jog sutarė, kad ieškovas ekspertizę užsakys, o atsakovas už ją apmokės. Tokia ekspertizė 2012-12-18 ieškovo užsakymu buvo atlikta (98,99 b.l.) ir , kaip pripažino šalių atstovai, atsakovas už ją su ieškovu atsiskaitė. Ginčas kilo dėl apmokėjimo už UAB „Ekspertika“ 2013-07-17 atliktą antrąją Techninio projekto bendrosios ekspertizės atlikimą. Atsakovo pozicija dėl apmokėjimo už antrąją ekspertizę bylos nagrinėjimo metu kito ir buvo nenuosekli: atsiliepimo argumentai suponuoja išvadą, jog atsakovas nesitarė su ieškovu dėl antrosios ekspertizės, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad vykdant statybos darbus pagal laimėtą viešąjį konkursą dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus laikino statinio (angaro) statybos antroji ekspertizė taip pat buvo būtina, kadangi vykdant paveldosaugos institucijų reikalavimus statinį reikėjo patraukti į kitą vietą, o tai savo ruožtu iššaukė būtinybę keisti kai kuriuos parametrus: pastato tūrį, pastato aukštį, užimamą žemės plotą bei perskaičiuoti statybos kainas. Tai sąlygojo ir antrosios ekspertizės atlikimo būtinumą, ir didesnes išlaidas bei mažesnį pelną iš vykdomo projekto, todėl, atsakovo teigimu, kuriuos teismas išgirdo tik posėdžio metu ir apie ką atsiliepime nebuvo minima, su ieškovu buvo sutarta, jog už atliktą antrąją ekspertizę sumokės ieškovas. Techninio projekto bendroji ekspertizė buvo atlikta ir 2013-07-17 perduota ieškovui (8, 9 b.l.). Ieškovas už darbą sumokėjo UAB „Ekspertika“ 5082 Lt (12 b.l.) ir dabar prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Reikalavimą grindžia 2013-07-18 išrašyta sąskaita – faktūra serija AC Nr. 0429, kuri atsakovo nėra pasirašyta. Liudytojais apklausti UAB „Angarų centras“ buvęs direktorius I. U. ir atsakovo UAB „Statybų vizija“ direktorius R. T. posėdžio metu davė visiškai priešingus parodymus ( CPK 189 str.). I. U. teigė, kad ir dėl antrosios ekspertizės apmokėjimo buvo sutarta, kad ją užsakys ieškovas, o atsakovas ją apmokės ir kad 2013-07-18 jis ne tik asmeniškai atvežė sąskaitą – faktūrą atsakovui, bet tą pačią dieną dar išsiuntė ją elektroniniu paštu, kuriuo naudojasi atsakovas. R. T. nurodė, kad buvo sutarta, jog už antrą ekspertizę sumokės pats ieškovas , o jokia sąskaita nebuvo nei atvežta, nei gauta elektroniniu paštu (CPK 189 str.).
Susitarimai dėl ekspertizių taip pat buvo tik žodiniai ir nėra jokių įrodymų , leidžiančių padaryti vienareikšmišką išvadą apie šalių išreikštą valią dėl išlaidų apmokėjimo už antrąją ekspertizę. Ieškovas teigia, kad šalys buvo sutarę, kad atsakovas apmokės ir už antrosios ekspertizės atlikimą. Savo reikalavimą grindžia savo išrašyta sąskaita – faktūra, kuri yra įtraukta į finansinę apskaitą, o aplinkybę, jog sąskaita atsakovui buvo įteikta įrodinėja atsakovui adresuotu elektroniniu laišku, kurio adresas sutampa su viešoje erdvėje skalbiamu bendrovės elektrinio pašto adresu bei buvusio bendrovės direktoriaus I. U. parodymais, kad jis asmeniškai buvo atvežęs sąskaitą – faktūrą atsakovui. Atsakovas , atskirsdamas į ieškinį, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalyvaujant projekte iškilo būtinybė padaryti ir antrąją ekspertizę , nes be jos nebuvo įmanoma įvykdyti valstybinį užsakymą, tačiau buvo susitarta, kad už ją apmokės pats ieškovas ir ši sąskaita jam net nebuvo pateikta, ji neįtraukta bendrovės finansinę apskaitą ir priešingai nei ankstesnė sąskaita – faktūra Nr. 0425, nėra jo pasirašyta. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš tiesų ginčo sąskaita-faktūra AC Nr. 0429 atsakovo nėra pasirašyta ir į atsakovo finansinę apskaitą nebuvo įtraukta ( 108-114 b.l.).
Objektyvios tiesos ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymą šioje byloje sunkina, tai, kad nežiūrint į tai, jog abi šalys yra verslininkai, tačiau savo tarpusavio santykių jie nereglamentavo jokiomis rašytinėmis sutartimis. Atsakovas pripažįsta, jog žodinės sutarties pagrindu su ieškovu jį siejo subrangos santykiai , atsiradę atsakovui atliekant statybos darbus laimėtame projekte dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus laikino statinio ( angaro) statybos. Šalys raštiškai neįformino ir savo valios susitardami dėl pareigos apmokėti už antrą ekspertizę.
Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką , ar tam tikros aplinkybės , susijusios su ginčo dalyku , egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Iš šalių atstovų paaiškinimų , rašytinių įrodymų bei liudytojų I. U. bei R. T. parodymų darytina išvada, jog ieškovas tarpininkavo atsakovui gaunant surenkamuosius pastatus (angarus) iš Belgijos kompanijos Frisomat ir už tai gavo 4500 Eur. Abi šalys pripažįsta, kad atsakovui vykdant projektą buvo būtina techninio projekto bendroji ekspertizė ir kad jos atlikimu pasirūpino ieškovas, turintis bendradarbiavimo patirtį su UAB „Ekspertika“. Atsakovas pripažįsta, kad be antrosios ekspertizės jis nebūtų galėjęs įvykdyti projekto. Ekspertizė buvo atlikta, ieškovas už ją , kaip ir už pirmąją su UAB „Ekspertika“ atsiskaitė. Tačiau sprendžiant ginčą dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti ir už antrąją ekspertizę bei dėl atsakovo pareigos už ją sumokėti nemanoma net remtis tikimybių pusiausvyros principu, nes ieškovo pateikti įrodymai rodo, kad ginčo sąskaita – faktūra buvo išrašyta ir įtraukta į ieškovo finansinę apskaitą, ji buvo pateikta atsakovui elektroniniu paštu internetinėje svetainėje nurodytu adresu bei asmeniškai direktoriaus I. U. atvežta atsakovui. Aplinkybė, kad ginčo sąskaita nėra atsakovo pasirašyta, nesustiprina atsakovo pozicijos šiame ginče, kadangi parašas PVM sąskaitoje – faktūroje nėra privalomas rekvizitas.
Tačiau atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai , liudytojo R. T. parodymai bei atstovo paaiškinimai suponuoja priešingą išvadą: ginčo sąskaita - faktūra į atsakovo finansinę apskaitą nebuvo įtrauka ir apie jos išrašymą atsakovas nežinojo, jos negavo, todėl ir nemokėjo.
Darytina išvada, kad abi šalys, nors būdamos verslininkais , nesielgė apdairiai, rūpestingai ir protingai , nes savo susitarimų neįtvirtino rašytinėse sutartyse ir raštu nereglamentavo savo teisių ir pareigų susiklosčiusiuose santykiuose. Nesielgdamos apdairiai, rūpestingai ir protingai šalys prisiėmė ir galimą riziką ginčo sprendimo metu atsirasti neigiamiems teisiniams padariniams, todėl šalims nesutariant kuri iš jų įsipareigojo apmokėti antrąją ekspertizę ginčo suma paskirstytina abiems šalims. Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo ½ dalį ginčo sumos t.y. 735,92 Eur .
Iš atsakovo priteistina 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos 2015-05-21 nuo priteistos 735,92 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.0.
Atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pašto išlaidos; CPK 93, 96, 98 str. ).
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo.
Atsakovas šioje byloje pateikė duomenis, jog patyrė 2 267,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteista 1133,65 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Kasacinis teismas , formuodamas teisminę praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu yra pasisakęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio priteisimo teismas privalo vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplikybes:1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas ( LAT nutartis Nr.3K-23-2012/2009,Nr.3K-3-533/2008, CPK 4 str.).
Įstatymų leidėjas CPK 93 str. 4 d. įtvirtino nuostatą, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis , dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas nepagrįstai padidino ir nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis. Juk atsakovo atsiliepime buvo išreikšta pirminė pozicija, kad jis su ieškovu iš viso nesitarė dėl antros ekspertizės atlikimo ir tik bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ekspertizė buvo būtina ir atlikta, tačiau teigiant, jog buvo žodinis susitarimas, kad už ją apmokės ieškovas.
Tik po 2015-11-19 posėdžio atsakovo atstovas 2015-11-20 pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti dokumentus, kurie, jo nuomone, yra reikšmingi bylai. Už prašymo dėl informacijos iš savo kliento pateikimo bei prašymo teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės advokatui buvo sumokėta 87 Eur, tačiau šie dokumentai atsakovui laikantis pozicijos, kad jis negavo sąskaitos – faktūros už ekspertizės apmokėjimą, galėjo ir turėjo būti pateikti prie atsiliepimo, parengiamajame posėdyje arba 2015-11-19 teismo posėdžio metu. Juolab, jog 2015-10-02 advokatas kalbėjo telefonu su atsakovu apie surinktą informaciją ir už tai priskaičiavo 10,80 Eur ( 79 b.l.).
Šioje byloje prašoma priteisti ir civilinėje byloje Nr. L2-9153-151/2015 patirtas atstovavimo išlaidas 165,53 Eur (84, 85 b.l). Tačiau šių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas dabar teismo nagrinėjamoje byloje ir ši suma iš viso neįskaitytina į atsakovo patirtas išlaidas nagrinėjant jam pateiktą ieškinį. Byloje Nr.L2-9153-151/2015, kuri yra baigta nagrinėti, atsakovas prie prieštaravimų privalėjo pateikti išlaidas įrodančius dokumentus ir teismas, 2015-04-27 nutartimi panaikindamas įsakymą, tuo pačiu būtų išsprendęs ir atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų klausimą.
Byloje nebuvo ginčijamas priteistinos skolos dydis, ieškovas į bylą nepateikė daug ir didelės apimties dokumentų, juolab, kad kai kurie iš jų pvz. ekspertizės aktai atsakovui buvo puikiai žinomi, todėl susipažinimas su jais neturėjo pareikalauti iš atstovo nei didelių laiko sąnaudų, nei specialių žinių.
Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir kitus anksčiau paminėtus argumentus, mano, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 700 eurų atlygis už advokato atstovavimą šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl atstovavimo išlaidos mažintinos iki šios sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK str. 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Statybų vizija“ (kodas 135991451) ieškovui BUAB „Angarų centras“ (kodas 136047490) 735,92 Eur ( septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 92 ct) , 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 735,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 700 Eur ( septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Statybų vizija“ (kodas 135991451) 22,08 Eur (dvidešimt du eurus 8 ct) žyminio mokesčio bei 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.