- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- A15.-273-928/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- K. Č., (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- M. G., M. M., J. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Č., 2019 m. sausio 2 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė ir apgadino tris stovėjusius (duomenys neskelbtini) automobilius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas jo vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo, o eismo įvykį sukėlęs K. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiesiems padaryta žala vertinama apie 1700 Eur suma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Č. kaltę pripažino iš dalies, t. y. galėjo apgadinti automobilius, bet nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Viskas įvyko vakare, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), grojo muzika, sukinėjosi, parkavosi, automobilis buvo pakrautas, buvo tamsu, snigo, buvo daug priparkuotų automobilių, todėl ir nepajautė susidūrimų su kitais automobiliais. Galbūt jas ir kliudė, negali tiksliai to nei patvirtinti, nei paneigti. Įvykio aplinkybes prisimena gerai, (duomenys neskelbtini) išvažiavo blaivus. Apgadinimai ant jo vairuoto automobilio buvo nuo seniau, t. y. priekinis buferis iš ankščiau sudaužytas. Įvykio vietoje buvo rasta detalė nuo jo vairuoto automobilio, t. y. moldingas, kuri buvo netvirtai pritvirtinta ir paprasčiausiai nukrito, tačiau ne nuo smūgio. Teismo posėdžio metu aplinkybes prisiminė geriau negu apklausos metu 2019 m. sausio 15 d., po įvykio jam buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas, tačiau gėrė automobilyje (duomenys neskelbtini), laukdamas draugo, po to, kai išvažiavo (duomenys neskelbtini). Išgėrė beveik visą 0,7 litro talpos viskio butelį. Kai skolinosi automobilį pats buvo blaivus, nes reikėjo važiuoti (duomenys neskelbtini).
2019 m. sausio 15 d. apklausos metu K. Č. paaiškino, jog 2019 m. sausio 2 d., ryte, pasiskolino iš draugo A. S. automobilį (duomenys neskelbtini). Apie 18.00-19.00 val., su minėtu automobiliu vienas nuvažiavo pas draugą T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi draugas neatsakė į skambutį, kol draugas perskambins laukė automobilyje. Buvo nusipirkęs alkoholio, kurį išgėrė vienas sėdėdamas automobilyje. Po išgerto alkoholio nieko neprisiminė, kas vyko toliau. Negali atsakyti, ar važiavo ir kliudė stovėjusius tris automobilius (duomenys neskelbtini), nes nepamena. Kai pasiėmė automobilį (duomenys neskelbtini), jam buvo apgadintas dešinės pusės bamperis, t. y. pats kampas. Taip pat netvirtai laikėsi dešinės pusės moldingo juosta. Dėl padaryto eismo įvykio yra galimai kaltas (b. l. 28).
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi J. G. parodė, kad apklausė K. Č. bei jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. K. Č. pats pasakojo įvykio aplinkybes, o ji jo parodymus užrašė, t. y. paaiškinimą rašė iš jo žodžių. Protokolas jam surašytas dėl eismo įvykio, iš kurio buvo pasišalinta. Blaivumo nenustatinėjo, nes jį apklausinėjo ne iš karto po įvykio. Iš pradžių buvo gauti pranešimai apie rastus apgadintus automobilius. Po to peržiūrėjo dienos suvestines, kuriose buvo užfiksuota, jog K. Č. tą dieną buvo sulaikytas neblaivus su apgadintu automobiliu, bei nustatė, kad tai susiję. Po kelių dienų apžiūrėjo K. Č. vairuotą automobilį. Jos nuomone, apgadinimai atitinka kitiems automobiliams padarytus apgadinimus, nes buvo rasta detalė prie vieno iš apgadintų automobilių, kuri buvo nuo K. Č. vairuoto automobilio. Apklausos metu jis nenurodė, kad alkoholį gėrė po eismo įvykio kitoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), tą būtų užrašiusi protokole. Apklausos metu buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis. Jis turėjo jausti susidūrimus su kitais automobiliais, nes padaryti ne nubraukimai.
Nukentėjusysis M. G. paaiškino, jog atsikėlė sausio 3 d. važiuoti į darbą. (duomenys neskelbtini) rado apgadintą automobilį ir (duomenys neskelbtini). Buvo apgadintas jo automobilio priekinis kairės pusės bamperis, iškritęs moldingas, sugadinti trys parktronikai, kurių laidai buvo ištrūkę, taip pat nubrauktas bamperis. Automobilį (duomenys neskelbtini) pastatė (duomenys neskelbtini), sausio 2 d., po darbo. Automobilis buvo paliktas tvarkingas bei neapgadintas. Ant automobilio buvo braukimo žymės, lyg pravažiuojančio automobilio užkabinimas. Jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad sugadinimai jo automobiliui buvo padaryti išvažiuojant (duomenys neskelbtini). Nežino, kokia tiksliai padaryta žala, nes dar nieko nesitvarkė.
Nukentėjusysis M. M. parodė, kad buvo pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paliko tvarkingą ir neapgadintą automobilį. Ryte, skubėdamas į darželį ir į darbą nepastebėjo apgadinimų. Juos pastebėjo dukrą nuvežęs į darželį. Paskambino (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į darbą. Pusvalandžio bėgyje atvyko (duomenys neskelbtini) ir viską suformino. Automobiliui apgadinta: vairuotojo pusės sparnas ir durys. Braukimo žymių nėra, tik į automobilį lyg buvo įsiremta. Dar nėra kreipęsis į draudimą, bet mano, jog padaryta žala apie 200-300 Eur.
Nukentėjusioji J. Š. nurodė, jog sausio 1 d. rytą pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sausio 3 d. ruošėsi važiuoti į darbą. Būtų nepastebėjusi apgadinimų, jeigu jos automobilis nebūtų galu (duomenys neskelbtini). Su draugu atidžiau pradėję apžiūrėti automobilį pastebėjo, kad automobilio priekis išlaužytas. Apgadintas visas priekis: bamperis, grotelės, buvo išbėgęs skystis. Ant priekinio bamperio buvo šviesios spalvos įbrėžimas. Į jos automobilį buvo įsistumta, nes visas automobilio galas buvo (duomenys neskelbtini). Jos automobilis buvo paliktas „ant bėgio“, t. y. įjungus bėgį. Padaryta apie 800 Eur žala.
Liudytojas G. N. paaiškino, kad buvo gauti pranešimai, jog apgadinti automobiliai. Buvo nuvykęs į įvykio vietą bei viską suregistravo. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės grotelės ir automobilis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinė dalis. (duomenys neskelbtini) lygtais kairės pusės sparnas. (duomenys neskelbtini) rasta automobilio detalė, bet ne nuo apgadintų automobilių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, išskyrus numatytus ANK nusižengimus.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kylą už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
K. Č. kaltę pripažino iš dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, jog galbūt ir galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti (duomenys neskelbtini) automobilius, tačiau to nepajuto ir tikrai nepasišalino sąmoningai suprasdamas, kad padarė eismo įvykį. Tačiau teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir duomenimis bei juos įvertinęs, visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, jog K. Č. paaiškinimai, atsiradę tik teismo posėdžio metu, laikytini jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia bylos įrodymų visuma.
Pirmiausia, neginčytinai konstatuotina, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju iš tiesų įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos trys transporto priemonės, t. y. automobiliai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Minėtų automobilių apgadinimo faktą patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų M. G., M. M. ir J. Š. duoti paaiškinimai tiek atliekant tyrimą (duomenys neskelbtini), tiek ir teismo posėdžio metu, kuriais jie nurodė, jog 2019 m. sausio 3 d., ryte, pastebėjo apgadintus savo automobilius, nors juos (duomenys neskelbtini) buvo palikę tvarkingus ir neapgadintus (b. l. 25, 26, 27), bet ir kiti byloje esantys objektyvūs ir jokių abejonių nekeliantys įrodymai. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog: automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti priekiniai: bamperis, kairės pusės durys, kairės pusės ratas, kairės pusės sparnas, kairės pusės žibintas, kairės pusės posūkio žibintas; automobiliui (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės; o automobiliui (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis (b. l. 17). Minėtus automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios foto lentelės (b. l. 18-24). Eismo įvykio faktą įrodo ir 2019 m. sausio 3 d. eismo įvykio vietos planas (b. l. 15) bei eismo įvykio vietos schema (b. l. 16), (duomenys neskelbtini) G. N. 2019 m. sausio 3 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 12).
Antra, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė būtent K. Č., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), ko iš dalies neginčija ir jis pats. Teismo posėdžio metu K. Č. neginčijo, jog su minėta transporto priemone iš tiesų (duomenys neskelbtini), tačiau nepajautė, kad jo vairuojama transporto priemonė būtų kontaktavusi su administracinio nusižengimo protokole nurodytais automobiliais. Tačiau iš byloje esančios foto lentelės (b. l. 18), nukentėjusiųjų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei J. Š. 2019 m. sausio 3 d. paaiškinimo (b. l. 26), akivaizdu, jog eismo įvykio vietoje šalia automobilio (duomenys neskelbtini), buvo rasta automobilio (duomenys neskelbtini) moldingo detalė, t. y. būtent to automobilio, kurį vairavo K. Č.. Kad minėta detalė buvo nuo šio automobilio, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent K. Č., vairuodamas (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykį būtų sukėlęs ir apgadinęs automobilius kas nors kitas, kad automobiliai būtų buvę apgadinti iki šio byloje nagrinėjamo eismo įvykio.
Galiausiai, teismui nekyla jokių abejonių, jog K. Č. puikiai suvokė, kad padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į trys automobilius, ir iš jo pasišalino. Nors jis ir nurodė, jog nepajuto kontaktų su kitais (duomenys neskelbtini) automobiliais dėl grojusios muzikos, duobėtos (duomenys neskelbtini), prastų oro sąlygų, vairuojamo automobilio gabaritų, tačiau šiuos paaiškinimus teismas laiko siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Ši jo versija atsirado tik teismo posėdžio metu. 2019 m. sausio 15 d. apklausos metu jis nurodė, kad laukdamas draugo, automobilyje gėrė alkoholį, po ko nieko neprisiminė. Tuo tarpu teismo posėdžio metu paaiškino priešingai, jog išgėręs alkoholį jis daug ką gerai prisiminė, t. y. kaip atvyko (duomenys neskelbtini) ir kaip su jais bendravo. Taip pat paaiškino, kad teismo posėdžio metu daug geriau ir tiksliau atsiminė visas įvykio aplinkybes negu 2019 m. sausio 15 d., kas logiškai mąstant sunkiai tikėtina. Šie prieštaravimai tarp duotų paaiškinimų suteikia teismui pagrindą jo paaiškinimus teismo posėdžio metu vertinti kritiškai ir jais vadovautis tik toje dalyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš tiesų sutiktina, jog tam tikrais atvejais (pvz.: garsiai skambant vairuojamame automobilyje muzikai, išorėje esant dideliam garsui ir pan.) įmanoma nestipriai kliudžius kitą transporto priemonę ar ją nežymiai įbrėžus, to nepajusti. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, buvo atsitrenkta net į trys automobilius, o to logiškai mąstant pastebėti ir nepajusti tiesiog neįmanoma. Nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad jos automobilis buvo (duomenys neskelbtini), nors automobilis buvo paliktas įjungus bėgį. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog K. Č. negalėjo nepajusti, kad buvo atsirėmęs į J. Š. automobilį ir jį (duomenys neskelbtini), nes sunkiai suvoktina, kaip to galima nepajusti, kai su savo vairuojamu automobiliu stumi kitą, beveik toną sveriantį, neužvestą ir paliktą nejudėti automobilį. Taip pat galima daryti pagrįstą išvadą, jog šis veiksmas nebuvo momentinis bei trūko ilgiau negu kelias sekundes, nes į automobilį buvo atsiremta, o ne stipriai atsitrenkta dėl ko automobilis staiga pajudėjo atgal ir jo galas atsidūrė (duomenys neskelbtini), t. y. ant tam tikro paaukštinimo, nes automobilio (duomenys neskelbtini) priekiui padaryti nedideli apgadinimai. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir foto lentelių matyti, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durys (b. l. 17, 19-20). Iš šių apgadinimų lokalizacijos matyti, kad apgadinimai buvo padaryti ne nestipriai atsirėmus ar įvažiavus į minėtą automobilį (ką paneigia padaryti apgadinimai, t. y. įlenktas sparnas, įlenktos durelės, kam reikia didesnės jėgos bei neužtenka tik atsirėmimo), bet galimai važiuojant šonu ir liečiantis į automobilio (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną, arba atsitrenkus į jį nemažiau kaip kelis kartus. Todėl taip pat sunku suvokti, jog net galimai kelis kartus atsitrenkus į automobilį ar liečiantis į jį šonu, to neįmanoma pajausti. Būtent šios teismo išanalizuotos ir įvertintos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą neginčytinai teigti, jog K. Č. puikiai suvokė ir pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino tris automobilius, sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino.
Administracinio nusižengimo protokole (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog administracinių nusižengimų padarymo laikas – 2019 m. sausio 3 d., 7.44 val. (b. l. 4-5). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis laikas nėra tikslus ir ne tuo metu buvo padaryti nusižengimai. Iš J. Š. paaiškinimo matyti, jog ji savo apgadintą automobilį pastebėjo 2019 m. sausio 3 d., 7.38 val. (b. l. 26), t. y. ankščiau negu protokole nurodytas laikas. Taip pat, K. Č. nuosekliai nurodė, jog (duomenys neskelbtini), vairavo ne 2019 m. sausio 3 d., o 2019 m. sausio 2 d., vakare, galimai apie 18.00-19.00 val. Todėl administracinių nusižengimų laikas tikslintinas iš 2019 m. sausio 3 d., 7.44 val. į 2019 m. sausio 2 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 19.00 val.
K. Č. savo veiksmais pažeidė KET 126, 219 ir 220 punktuose numatytus reikalavimus. Eismo įvykio metu jis apgadino tris automobilius (ką įrodo šiame nutarime pirmiau paminėti įrodymai bei dėl to nekyla jokių abejonių). Nukentėjusieji M. G., J. Š., M. M. atitinkamai nurodė, jog jiems buvo padarytos žalos: 400-600 Eur, 800 Eur, 300 Eur, kas sudaro: 1500 Eur – 1700 Eur. Netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis žalų sumomis teismas neturi jokio pagrindo, nes jos adekvačios ir proporcingos padarytiems pažeidimams. Kadangi šiuo metu nustatytas 1 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, todėl konstatuotina, jog K. Č. sukeltu eismo įvykiu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
Automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) draustas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), todėl nukentėjusieji, įsiteisėjus nutarimui, turi teisę kreiptis (duomenys neskelbtini) dėl žalų atlyginimo.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, patvirtinta, jog K. Č. padarė administracinius nusižengimus, atitinkančius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Administracinio nusižengimo protokolas pagal šias įstatymo normas surašytas pagrįstai, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla administracinė atsakomybė.
Byloje nenustatyta K. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą, kilusius realius padarinius (apgadinti trys automobiliai), jo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes. Nors iš bylos duomenų matyti, jog K. Č. neteistas (b. l. 9-11), tačiau (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis) praeityje buvo du kartus teistas, bet teistumai yra išnykę. Baustas administracine tvarka (b. l. 7-8). Patikrinus teismų informacinę sistemą „LITEKO“ matyti, jog yra baustas ir už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, o teismo priimtas nutarimas – įsiteisėjęs, tačiau 2019 m. vasario 11 d. Panevėžio apylinkės teismo (Panevėžio rūmai) nutarimu K. Č. nubaustas už įvykius, įvykusius po šioje byloje nagrinėto eismo įvykio, t. y. 2019 m. sausio 21 d. (b. l. 7). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog jis šiuo metu dirba. Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. Č. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant baudas, savo dydžiu artimas numatytiems sankcijose baudų minimaliems dydžiams, nes būtent tokių dydžių baudos atitiks administracinės atsakomybės paskirtį ir sulaikys asmenį nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 3 (trejų) metų. K. Č. atlikti veiksmai vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), t. y. eismo įvykio sukėlimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos iš tiesų yra pavojingi, sukėlę rimtų padarinių kitų asmenų turtui, jis yra jau nubaustas administracine tvarka už analogiškų nusižengimų padarymą, todėl tai rodo jo KET reikalavimų ignoravimą bei asmens neatsakingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, jam tikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įstatyme numatytam trumpesniam laikotarpiui nei numatytas vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. Č. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą, subendrinus nuobaudas, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.