- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-444-370-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarimo Ž. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas 2008 m. gruodžio 3 d. surašė Ž. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 27 d., 9 val. 40 min., Vilniuje, Laisvės pr., vairuodamas automobilį ir pravažiuodamas stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovint automobilį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Ž. D. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutarimu Ž. D. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
II.
Ž. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti, nesant ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. tiksliai nenustatė ir neapibrėžė subjektyviosios administracinio pažeidimo pusės – jo kaltės fakto ir formos. Teismas rėmėsi tik rašytiniais liudytojo parodymais ir nukentėjusiojo paaiškinimais, tuo tarpu jis teigė, jog nesuprato ir nesuvokė, kad galėjo įvykti eismo įvykis, nesuvokė, kad galėjo pasišalinti iš eismo įvykio, apie kurį nesuvokė. Mano, kad teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkęs ir neįvertinęs visų galimų įrodymų, esant abejonių dėl jo kaltės. Nurodo, kad atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir neradęs joje vietos pastatyti automobilį, išvažiavo ir pastatė automobilį kitoje gatvės pusėje. Teigia, jog liudytojas jo veiksmus, kuomet jis išlipo iš automobilio apsidairyti, ar užteks vietos parvažiuoti, suprato ir interpretavo klaidingai. Mano, jog tai, kad automobilį pasistatė kitoje gatvės pusėje parodo, jog jo veiksmuose nėra kaltės. Teigia, jog teismas nenustatė jo kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o nesant kaltės, t. y. tyčios, atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos negalima. Taip pat nurodo, jog teismas jo kaltę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nustatė remdamasis tik fotonuotraukomis ir rašytiniais liudytojo paaiškinimais. Mano, kad tokie įrodymai yra nepatikimi, sukelia abejonių. Mano, kad jo kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo neįrodyta.
Taip pat mano, kad skirta nuobauda yra neproporcingai didelė padarytiems teisės pažeidimams, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Nurodo, kad yra įmonės direktorius, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkerta kelią jam tinkamai atlikti pareigas ir tuo pačiu užsidirbti pinigų. Netekus teisės vairuoti, galimybės vystyti verslą ir užsidirbti pinigų visiškai sumažės. Nurodo, jog turi šeimą, kurią vienas išlaiko, augina du vaikus, žmona vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, šeimoje automobilį vairuota tik jis, gyvena užmiestyje, viešasis transportas važiuoja retai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų ne tik jo darbo, bet ir šeimos gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ž. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Apeliantas ginčija jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienintelis asmuo, matęs įvykį – D. L. – teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Teismas rėmėsi jo rašytiniu paaiškinimu pateiktu policijai.
Byloje taip pat nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis byloje N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009). Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos nevertino. Ž. D. teigia, jog nesuprato ir nesuvokė, kad galėjo įvykti eismo įvykis, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir neradęs joje vietos pastatyti automobilį, išvažiavo ir pastatė automobilį kitoje gatvės pusėje. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai nebuvo nei paneigti, nei patvirtinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, priimto nutarimo nemotyvavo, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ž. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.