- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1045-115/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 5-ajam notarų biurui
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1045-52/2007
Teisėja Pelagija Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos 34.3; 34.5; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 19d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-425-96/2007 pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui V. P. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 5-ajam notarų biurui, dėl turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė paveldimą turtą, likusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiusią palikėjai, priteisti natūra ½ dalį buto ieškovei N. T. , atsakovui V. P. išmokant už jo paveldėtą turto dalį piniginę kompensaciją, lygią ¼ buto vertės - 49716 Lt, priteisti iš atsakovo 400 Lt laidojimo išlaidų, t.y. išlaidas už buto, priklausiusio palikėjai K. P. , dalies išlaikymą - 2000 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra jų motinos K. P. , mirusios 2005-11-02, įstatyminiai paveldėtojai. Jie priėmė palikimą, tačiau jiems paveldėjimo liudijimai dar neišduoti. Po motinos mirties jie paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Šio buto kita ½ dalis priklauso ieškovei. Pasidalinti su atsakovu paveldimos buto dalies jie realiai negali, atsakovui atitenka iš paveldimos dalies ¼ dalis buto, realiai vienas kambarys, trijų kambarių bute neatidalijamas. Gyventi su atsakovu neįmanoma, nes jis yra girtuoklis, nemoka už paslaugas jokių mokesčių, todėl ji nori už atsakovui tenkančią buto dalį išmokėti jam piniginę kompensaciją. Buto rinkos vertė 198865 Lt. ½ dalis buto yra jos nuosavybė, todėl paveldimo turto vertė sudaro 99 432,50 Lt, atsakovui tenkanti kompensacija už jo buto dalį sudaro 49 716 Lt. Ieškovė viena padengė motinos laidotuvių išlaidas. Be gautos pašalpoms laidotuvėms ji dar išleido motinos laidotuvėms 400 Lt. Kadangi yra įsiskolinimas už paveldimo turto dalį 4000 Lt, atsakovas jai turi atlyginti iš šios sumos 2000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad bute yra trys kambariai ir jis gali naudotis vienu izoliuotu kambariu. Nesutiko, kad jam būtų išmokėta kompensacija už jam tenkančią buto dalį, nes jis už gautą kompensaciją negalės įsigyti kito būsto, o ieškovė neturi pinigų šiai kompensacijai išmokėti. Nurodė, kad ieškovė neturėjo papildomų laidojimo išlaidų. Laidojimo išlaidas padengė laidojimo pašalpa ir motinos gauta pensija. Sutiko sumokėti įsiskolinimą už butą, tačiau tik jeigu šios išlaidos yra pagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš buto plano matyti, jog butas yra dalus (LR CK 4.6 str. 1 d.). LR CK 5.70 str. 2 d. numato, kad dalūs daiktai dalijami natūra. Padalinus butą, tiek ieškovė, tiek atsakovas galės naudotis jiems tenkančiomis buto dalimis pagal tikslinę paskirtį ir kiekviena jų dalis gali būti naudojama savarankiškai kaip atskiras butas, tik šalys bendrai naudosis bendrojo naudojimo patalpomis (vonia, virtuve, koridoriumi). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju priteisus paveldėtą atsakovo buto dalį ieškovei natūra būtų pažeistos atsakovo teisės, nes įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, butų esamą dabartinę rinkos įsigijimo kainą būtų pažeisti atsakovo interesai, nes atsakovas liktų be gyvenamojo būsto, o už gautą kompensaciją negalėtų įsigyti jokio gyvenamojo būsto (LR CK 1.5 str. 1d.). Kad atsakovas yra nesugyvenamas, girtuoklis ir su juo negalima gyventi viename bute, ieškovė įrodymų teismui nepateikė (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė ieškinį dalyje dėl kompensacijos atsakovui išmokėjimo už butą. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad ji turėjo laidojimo išlaidas, kurių nepadengė mirus motinai jai išmokėtos valstybės sumos, todėl ieškinį dalyje dėl laidojimo išlaidų išieškojimo teismas atmetė. Dėl palikėjos skolų teismas nustatė, kad palikėjos K. P. mirties dienai 2005-11-01 buto (duomenys neskelbtini) savininkai buvo skolingi 1305,18 Lt už kitas paslaugas ir 137,08 Lt delspinigių t.y. 1442,26 Lt. Teismas nurodė, kad ½ dalis buto priklauso ieškovei, todėl 1442,26 Lt skolos sumą padalino dviems buto savininkams t.y. ieškovei ir palikėjai 1442,26 : 2 = 721,13 Lt. Palikėjai tenka 721,13 Lt tai yra palikėjos skola. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą, atsako už palikėjo skolas (LR CK 5.52 str.), todėl ieškovė ir atsakovas už palikėjos skolą atsako lygiomis dalimis arba po 360,56 Lt. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji sumokėjo už atsakovą UAB „Lazdynų būstas“ palikėjos skolą 360,56 Lt ir dėl to turėjo nuostolių. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra įstatyminiai paveldėtojai, todėl jie už palikėjos skolas atsako lygiomis dalimis prieš trečiuosius asmenis (palikėjos kreditorius), o ne vienas prieš kitą (LR CPK 5.63 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškinį dalyje ir dėl 2000 Lt skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Ieškovė N. T. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimą, o civilinę bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė nurodo, kad ji negalėjo dalyvauti pirmos instancijos teismo posėdyje, nes patyrė stiprų stresą, dėl to jai sutriko sveikata, nes ji dvi savaites buvo pagrobta ir kankinama. Jos atstovė dalyvauti byloje tą dieną taip pat negalėjo, o ieškovė pati posėdžio metu be advokato pagalbos nebūtų sugebėjusi paaiškinti svarbių aplinkybių. Į laidojimo išlaidas ji įskaičiuoja 3600 Lt sumą už paminklo padarymą. Pinigų sumokėjimo kvito ji pateikti negali, nes jo iš M. įmonės negavo. Kadangi M. įtariamas jos pinigų užgrobimu, šias aplinkybes jis patvirtins apklausos protokole.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl paveldėto turto pasidalijimo, priklausančių mokėti mokesčių skolos ir palikėjos laidojimo išlaidų priteisimo. Ieškovė teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, kadangi nagrinėjant bylą iš esmės dėl ligos teismo posėdyje nedalyvavo ji pati, o taip pat ir jos atstovė. Tačiau kolegija sprendžia, kad panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pagrindo nėra, o ieškovės nurodytus argumentus apeliaciniame skunde atmeta kaip nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad N. T. ieškinys teisme yra priimtas 2006-04-03 (b.l. 13), nors kreiptasi dar 2006-02-28(b.l 2). Be to, ieškovė vėliau turėjo advokatę, byla tris kartus buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, ((b.l.67-68, 73, 81-82), du kartus atidėta ieškovės atstovės prašymu (b.l.91, 110). Tai rodo, kad ieškovė galėjo gauti visus teiktinus teismui įrodymus bei tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taigi, pirmos instancijos teismas CPK normų nepažeidė, nes bylą išnagrinėjo remiantis pareikštu ieškiniu bei byloje esančiais įrodymais, o naujų įrodymų ieškovė faktiškai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
Kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovės prašymo dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią ¼ dalį buto priteisimo, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į visą butą. Visų pirma, tai kolegija pažymi, kad sprendimo priėmimo dieną dar nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo paveldimos buto dalies bendrasavininkai, nes jiems nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir neįregistruota jų nuosavybė įstatymo nustatyta tvarka(CK 4.47str.). Todėl negali būti sprendžiamas ir turto atidalijimas ar padalijimas. Be to, toks reikalavimas pareikštas ir nebuvo (CK 4.80str., 5.70str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad trijų kambarių butas yra dalus (b.l 60, 65) ir faktiškai pagal vienos iš šalių reikalavimą gali būti nustatyta juo naudojimosi tvarka, sudarytos atskiros sutartys dėl komunalinių patarnavimų ir kitų teikiamų paslaugų, atsižvelgiant į paveldėtojams tenkančią nuosavybės dalį ar butu nustatyta naudojimosi tvarką. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo girtavimą ar netinkamą elgesį bute. Todėl kolegija sprendžia, kad priteisti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią buto dalį pagrindo nėra, nes butas gali būti padalintas natūra (CK 5.11str.1d., 5.70str.2d.)..
Kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo skolą, kurią sudaro turto palikėjos neapmokėtos įvairios paslaugos, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji apmokėjo paslaugas teikiančiai įmonei ir atsakovui tenkančios skolos dalį ( CPK 178str.).
Pirmos instancijos teismas netenkino ir ieškovės N. T. reikalavimo priteisti iš atsakovo 400,0Lt. motinos laidojimo išlaidų, kurių bendrą 1349,0Lt. dydį patvirtina pateikti dokumentai (b.l. 22, 66). Kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas yra atmestas pagrįstai, nes ieškovė nepateikė įrodymų kokio dydžio gavo laidojimo pašalpą ir kiek jai buvo išmokėta motinai priklausiusios pensijos. Tuo pačiu nėra aišku ar gautos išmokos nepadengė laidojimo išlaidų, ką nurodo atsakovas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė užsakymo sutartį 3600,0Lt. sumai dėl paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo. Tačiau atlyginti dalį šių išlaidų patikslintame ieškinyje pirmos instancijos teismo ji neprašė (b.l.13-14), o kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama (CPK 312str.). Atsakovas pripažįsta, kad paminklas yra pastatytas, todėl ieškovė faktiškai dėl dalies jo pastatymo išlaidų atlyginimo gali kreiptis į teismą, paduodama naują ieškinį CPK nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra(CPK 326str.1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-425-96/2007 palikti nepakeistą.