Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovei S. C., ieškovės S. C. įstatyminei atstovei S. N., ieškovės S. C. įstatyminės atstovės S. N. atstovui advokatui R. L., nedalyvaujant atsakovams S. S., J. K., R. S., trečiajam asmeniui V. C., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovams S. S., J. K., R. S., trečiajam asmeniui V. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust at ė:

S. C. dėl patirto nugaros sužalojimo peiliu buvo sutrikdyta sveikata, teko skubiai atlikti operaciją. Po atliktos operacijos ieškovės sveikatos būklė buvo prasta, teko nuolat gerti vaistus nuo skausmo, gydyti po operacijos likusią žaizdą. Dėl patirto sužalojimo ir atliktos operacijos atsirado didelis randas nugaroje, kuris neišnyks ir teks jį šalinti chirurginiu ir medikamentiniu būdu. Specialisto pateiktoje išvadoje nurodoma, kad operacija ir pooperacinis gydymas kainuos 2500,00 Lt.

Po šio įvykio S. C. patyrė didelių emocinių išgyvenimų, pradėjo jausti nerimą, kankina nemiga. Ieškovei sunku susikaupti, tapo irzli, nervinga. Dėl įvykio ieškovė patyrė emocinį sukrėtimą, kurio padariniai gali neigiamai pasireikšti ir ateityje. Nei vienas iš atsakovų iki šiol nesusisiekė su ieškovės įstatymine atstove, nepasiūlė finansinės pagalbos, neprisidėjo prie gydymo, nesiteiravo apie ieškovės būklę po įvykio, buvo visiškai abejingi.

Teismo posėdžio metu S. C. nurodė, kad paskambino atsakovei ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti, kodėl ji gąsdina jos draugę M. Kartu su S. K. nuėjo susitikti su S. S.. S. atėjo su drauge A. Ji pradėjo aiškintis su atsakove. S. jai trenkė iš rankos, tačiau smūgio ieškovė išvengė ir pati trenkė atsakovei į veidą. Tada atsakovė išsitraukė peilį ir mojuodama perbrėžė S. C. veidai. Tuo metu ieškovė trenkė dar kartą atsakovei ir ši pakrito. S. S. mušė ir S. K.. Ieškovė pasilenkė prie nukritusios atsakovės ir ši ją apglėbusi dūrė peiliu į nugarą. Viską stebėjo trys klasiokai, kurie stovėjo toliau. Apie įvykį S. tėvams pranešė S. K.. Atvykę tėvai iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė ją į Kauno klinikas. S. S. mokyklos nelankė. Buvo kelis kartus atėjusi, tačiau klasiokų nebuvo mėgiama. Klasės berniukai šaipydavosi iš jos, tyčiodavosi, mėtydavo į ją popierėlius. Po įvykio su S. S. nekalbėjo. Šiuo metu jos lanko tą pačią gimnaziją, tačiau eina į skirtingas klases. Prašo priteisti iš atsakovės 2500 Lt turtinės žalos, nes liko didelis randas ir reikalinga rando šalinimo operacija. Neturinę žalą vertina 10000 Lt, nes po įvykio ieškovei nuolat skauda nugarą. Savo kaltę, dėl įvykusių muštynių, ieškovė pripažįsta. Ieškovė negalvojo, kad viskas baigsis muštynėmis ir, kad atsakovė panaudos peilį prieš ją.

Atsakovės S. S. ir J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Tretysis asmuo V. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 24-1-00259-13 nustatyta, kad 2013-03-06 S. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, pagal LR BK 135 str. 2d. 8 p. Pranešime nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 135 str. 2d. 8 p. S. S. pranešta, kad ji įtariama tuo, jog padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013-03-05 apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, su savimi turėtu peiliu būrė vieną kartą nepilnametei S. C. į nugarą, tuo padarydama nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariama padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 135 str. 2d. 8 p. Ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes S. S. nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 16 metų, todėl ji negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes veikos padarymo metu buvo 15 metų (b.l. 14-15).

Iš specialisto išvados Nr. G690/13(02) nustatyta, kad S. C. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas galimai aštriu pjaunančiu ar duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje; durtinė-pjautinė žaizda kairiajame juosmenyje, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vieno traumini poveikio pasėkoje. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 27-28).

S. C. buvo konsultuota dermatologijos, estetinės medicinos klinikoje UAB „Grožio pasaulis“ plastikos chirurgo, kuris nurodė, kad S. C. nugaroje yra apie 4x2 cm platus randas, kurį planuojama šalinti atliekant estetinę rando plastiką ir susiuvimą. Planuojamos operacijos kaina + pooperacinės priemonės yra apie 2500 Lt (b.l. 10-11).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovada savo rašte apie nepilnametę S. S. nurodė, kad nepilnametė yra įrašyta į policiją dominančių vaikų apskaitą nuo 2012-09-03 už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus ir įvykdytą nusikalstamą veiką, bei blogą mokyklos lankymą. Nepilnametė S. S. 2012-08-26, 2012-08-28 ir 2012-08-30 įvykdė vagystes prekybos centruose, iš jų vieną kartą pavogė 1 butelį alkoholinio gėrimo, už dukros įvykdytus pažeidimus jos mamai J. K. buvo surašyti protokolai pagal LR ATPK 181 str. ir Kauno apylinkės teisme 2012-09-19, 2012-10-04 ir 2012-10-25 buvo paskirti įspėjimai. 2013-01-19 apie 23.07 val. nepilnametė S. S. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) gatvėje neblaivi, už dukros įvykdytą pažeidimą jos mamai J. K. buvo surašytas protokolas Nr. 24P-2316339-13, pagal LR ATPK 178 str. 4 d. ir 2013-02-12 Kauno apylinkės teisme buvo paskirta 75 Lt bauda. 2013-01-28 apie 14.30 val. nepilnametė S. S. būdama neblaivi viešajame transporte išvadino necenzūriniais žodžiais Saugos tarnybos „Argus" darbuotojus, už chuliganiškus veiksmus minėta nepilnametė buvo pristatyta į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą, už dukros įvykdytą pažeidimą jos mamai J. K. buvo surašytas protokolas Nr. 24P-2371080-13, pagal LR ATPK 175 str. ir 2013-03-12 Kauno apylinkės teisme buvo paskirta 50 Lt bauda (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 68).

Byloje apklausta liudytoja S. K. nurodė, kad 2013-03-05 apie 18 val. vaikščiojo su ieškove ir atsitiktinai sutiko atsakovę S. S., kuri buvo su drauge. Atsakovė pradėjo negražiai kalbėti su ieškove ir ją puolė. S. C. gynėsi nuo atsakovės. Ji padėjo ieškovei gintis ir vieną kartą trenkė iš rankos atsakovei. Muštynių metu S. C. susiėmė už nugaros ir pradėjo verkti, tada liudytoja paskambino jos tėvams, kurie atvykę iškvietė grietąją pagalbą.

Byloje apklausta liudytoja D. S. nurodė, kad buvo ieškovės ir atsakovės klasės auklėtoja. Apie įvykį žino iš mokinių pasakojimų. Ieškovę S. C. auklėtoja apibūdino kaip labai draugišką, veiklią, mėgiamą klasės draugų. Atsakovės S. S. charakterizuoti negalėjo, nes ji nelankė mokyklos, į mokyklą buvo atėjusi tik 5 kartus. Atsakovė gyrėsi, kad iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos buvo išmesta dėl agresyvaus elgesio su kitais vaikais, t.y. vienai akį pamušė, kitam galvą praskėlė. Mokykloje atsakovė jautėsi nemėgiama bendraklasių. Atsakovės motina į mokyklą spręsti problemų nebuvo atėjusi. Matematikos mokytoja skundėsi, kad atsakovė per pamoką elgėsi agresyviai, negražiai kalbėjo.

Byloje apklausta liudytoja E. P. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos socialine pedagoge. Atsakovė į jų mokyklą atėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Pamokas pradėjo lankyti tik nuo spalio mėnesio, tačiau atsakovė mokyklos nelankė. Socialinė pedagogė lankėsi atsakovės namuose ir atsakovės motina aiškindavo, kad dukra mokyklos nelanko dėl sveikatos problemų. Atsakovės motina į mokyklą niekada neateidavo, nors buvo ne kartą kviečiama. Atsakovės mamai buvo išaiškinta, kad ji privalo pranešti mokyklai, jeigu atsakovė suserga. Gruodžio 5 d. mokykla informavo vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilijampolės policijos nuovadą dėl vaiko nepriežiūros, tačiau atsakovė vis tiek mokyklos nelankė. Sausio pabaigoje atsakovė buvo atėjusi į mokyklą, su ja buvo pravestas pokalbis apie atsiskaitymus nuotoliniu būdu, pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau atsakovė jos atsisakė. Kovo mėnesį vėl buvo informuotas vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilijampolės policijos nuovada dėl vaiko nepriežiūros. Socialinė darbuotoja atsakovę apibūdino kaip neprižiūrėtą vaiką, kuri buvo linkusi pažeidinėti taisykles.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiškus ieškinį baudžiamajame procese arba pareiškus ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės S. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji atsako pagal baudžiamuosius įsakymus (BPK 3 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė civilinio proceso tvarka pareiškė civilinį ieškinį dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo bei neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė S. C. prašo priteisti solidariai iš atsakovų turtinę žalą, t.y. už rando šalinimo operaciją ir pooperacinį gydymą – 2500 Lt bei 80 Lt už gydytojo konsultaciją.

Atsakovas R. S. su pareikštu žalos atlyginimu nesutiko. Nurodė, kad ieškinį turi apmokėti S. S. motina, nes ji rūpinasi dukros auklėjimu. Atsakovai neteikė jokių įrodymų byloje, nesidomėjo bylos eiga, nors jų dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu (b.l. 113). Atsakovė S. S. buvo atvykusi tik į vieną parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu S. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Atsakovė J. K. į teismo posėdžius nevyko, atsiliepimo į ieškinį neteikė, nevykdė teismo įpareigojimų pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, už tai jai du kartus buvo paskirta bauda (b.l. 90-91, 145-144).

Pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Visiško žalos atlyginimo išimtį numato CK 6.282 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Įstatymas nenumato nukentėjusiojo asmens kaltės dydžio nustatymo kriterijų, todėl spręsdamas žalos atlyginimo sumažinimo klausimą teismas turi vadovautis CK 6.253 straipsnio 5 dalies (nukentėjusiojo asmens veiksmai) nuostatomis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Žalai atsirasti reikšmės turėjo pačios ieškovės didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, kad ieškovė S. C. pati paskambino atsakovei ir kvietė ją susitikti. Į susitikimą, aiškintis santykių, nuėjo kartu su drauge. Kilus konfliktui su atsakove, pradėjo muštis. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. taip pat buvo padarytas sužalojimas, t.y. specialisto išvadoje Nr. G637/13(02) atsakovei buvo konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir kairio raktikaulio petinio galo panirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 66). Atsakovei S. S. išsitraukus peilį ir pradėjus juo mojuoti, nuo atsakovės neatsitraukė, o toliau mušėsi. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino savo kaltę dėl kilusių muštynių. Todėl laikytina, kad ir pati ieškovė iš dalies kalta dėl susidariusios konfliktinės situacijos. Kita vertus, teismo nuomone, peilio panaudojimas konflikto metu buvo perteklinis ir neadekvatus ginčo sprendimo būdui. Iš liudytojų D. S. ir E. P. parodymų nustatyta, kad atsakovė buvo linkusi į smurto naudojimą kitų vaikų atžvilgiu. S. S. yra įrašyta į policiją dominančių vaikų apskaitą nuo 2012-09-03 už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus ir įvykdytą nusikalstamą veiką, bei blogą mokyklos lankymą.

Teismui įvertinus šias aplinkybes, bei pripažinus mišrią kaltės formą, nurodant, kad ieškovė 20 procentų buvo pati kalta dėl šio įvykio, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sumažina ieškovės prašomo priteisti turtinės žalo dydį 20 procentų, t.y. iki 2064,00 Lt turtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; kt.).

Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

Iš specialisto išvados Nr. G690/13(02) nustatyta, kad S. C. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje, padarytas galimai aštriu pjaunančiu ar duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje; durtinė-pjautinė žaizda kairiajame juosmenyje, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, vieno traumini poveikio pasėkoje. S. S. padarė tyčinius smurtinius veiksmus, kurie sukėlė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir ieškovės sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neteisėti veiksmai buvo padaryti veikiant tyčia, jie buvo iš anksto suplanuoti, nes atsakovė ateidama susitikti su ieškovė, atsinešė iš namų pasiimtą peilį, kurį panaudojo konflikto metu. Atsakovės neteisėtais veiksmais buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Iš ikiteisminio tyrimo bylos nustatyta, kad 2013-03-08 ieškovė atsisakė gydymo ir norėjo būti išrašyta. Konsultuota psichiatro. Diagnozė: ūminė reakcija į stresą. Paskirti vaistai (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 28). Ieškovė ligoninėje gydėsi nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12, t.y. tik 7 dienas. Teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė S. N. nurodė, kad po įvykio ieškovei, dėl nuolat skaudamos nugaros buvo paskirta nugaros mankštos ir masažai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad po įvykio ieškovei būtų išlikę liekamieji reiškiniai.

Žalą padariusių asmenų turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turinčių įtakos nustatoma neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra nepilnametė, moksleivė, motinos išlaikoma, jokio savo vardu registruoto turto neturi (b.l. 69). R. S. 2014-04-29 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba taksi vairuotoju (b.l. 56, 64), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Lt, tačiau iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad jo gaunamos pajamos per metus sudaro 1416,04 Lt (b.l. 125-129). Registruoto nekilnojamojo turto R. S. ir J. K. savo vardu neturi (b.l. b.l. 158-159). Atsakovės motina J. K. duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, nors teismo buvo įpareigota.

Teismas įvertinęs ieškovės sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, mišrią kaltės formą, bei atsižvelgdamas į lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, kad 800,00 Lt neturtinė žala ieškovei bus pakankama kompensuoti jos patirtą neturtinę žalą.

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Tais atvejais kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. 6.276 str. 2 d. nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginta žala, ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad įvykis įvyko 2013-03-05 apie 18.15 val., t.y. kai atsakovė jau nebuvo mokymo institucijos priežiūroje. Atsakovų J. K. ir R. S. kaltė pasireiškė netinkama vaiko priežiūra. Nors atsakovas R. S. atsiliepime nurodė, kad dukros auklėjimu užsiima viena J. K., tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos, rūpintis ir auklėti savo nepilnametę dukrą. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nutaria priteisti ieškovei S. C. iš S. S. 2064,00 Lt turtinės žalos ir 800,00 Lt neturtinės žalos. Atsakovei neturi turto ar uždarbio, iš kurio pakaktų jos padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, priteisti ieškovei S. C. iš atsakovų J. K. ir R. S. subsidiariai 2064,00 Lt turtinei ir 800,00 neturtinei žalai atlyginti.

Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 154), kurioje nurodė, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. N. valstybės patirtos išlaidos sudaro 900,49 Lt. Pažymoje nurodoma, kad už taikos sutarties sudarymą tarnyba patyrė 136,64 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ši pinigų suma yra išminusuojama iš bendros sumos ir skaičiuojama, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro iš viso 763,85 Lt. Valstybė šioje byloje patyrė 109,79 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad atsakovai nesidomėjo bylos eiga, neteikė teismui įrodymų, reikšmingų bylai nagrinėti, savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, į teismo posėdžius neatvykdavo, nenurodydavo neatvykimo priežasčių, todėl teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovės S. S. priteisia 763,85 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 109,79 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2064,00 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt keturis litus) (nuo 2015-01-01 – 598,26 Eur) turtinės žalos ir 800,00 Lt (aštuonių šimtų litų) (nuo 2015-01-01 – 231,69 Eur) neturtinės žalos.

Atsakovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti ieškovei S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai 2064,00 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt keturis litus) (nuo 2015-01-01 – 598,26 Eur) turtinei ir 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) (nuo 2015-01-01 – 231,69 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 763,85 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 85 ct) (nuo 2015-01-01 – 221,22 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surankamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank,, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 109,79 Lt (vieną šimtą devynis litus 79 ct) (nuo 2015-01-01 – 31,79 Eur) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.