- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-575-443-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00382-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 16 d. E. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (I t. b. l. 20) už tai, kad jis, vykdydamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, pažeidė norminių aktų reikalavimus:
1) nėra nustatytos tvarkos, kas rengia ar užtikrina statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto rengimą. Darbdavys neužtikrino, kad statybos darbai būtų pradėti parengus darbų technologijos (vykdymo) projektą. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – ir Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje) 16 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – ir STR „Statybos darbai“) 43 punkto reikalavimai;
2) neįvertinta statybvietėje profesinė rizika fizinių veiksnių požiūriu, neatliktas saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės užtikrinimas palyginant fizinių veiksnių vertinimo rezultatus su nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais norminiuose dokumentuose. Todėl buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 86/307 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų (toliau – ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatai) 19 punkto reikalavimai;
3) neužtikrino, kad darbo įrenginiams, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų visi gamintojo numatyti naudojimo dokumentai (nebuvo sunkvežimio MAN 35, 403 įmonės gamintojos saugaus naudojimo dokumentų), todėl pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai) 8 punkto, 19 punkto ir 20 punkto reikalavimai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole šie pažeidimai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 29 d. nutarimu E. L. pripažino kaltu padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 2 750 Lt baudą.
Šalies argumentai
E. L. su Institucijos nutarimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. birželio 29 d. Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 15 d. nutartimi E. L. skundą atmetė, 2009 m. birželio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad E. L. yra UAB „Laugina“ direktorius, administracijos vadovas, todėl yra tinkamas subjektas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nepaisant to, kad už darbų saugą įmonėje buvo paskirtas kitas asmuo. Teismas nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2008 m. lapkričio 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu, 2009 m. sausio 19 d. Institucijos reikalavimu pašalinti pažeidimus, 2009 m. gegužės 22 d. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nelaimingo atsitikimo darbe įvykio vietos apžiūros aktu, specialisto išvada, įvykio fotonuotraukomis, subrangos sutartimi, statybos leidimu, UAB „Laugina“ 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-292 „Dėl statinio statybos bendrųjų darbų vadovo paskyrimo“, nukentėjusiojo V. G. pirminiu paaiškinimu ir jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-102-09 surinkta medžiaga (A. M., K. M., J. G., R. A., A. S., R. M. paaiškinimais). Teismas skunde nurodytas aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimus vertino kaip E. L. siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojų J. A. S., R. A. parodymus teismas vertino kritiškai, nurodęs, kad jie yra UAB „Laugina“ darbuotojai, priklausomi nuo darbdavio, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas rėmėsi pirminiais šių liudytojų paaiškinimais.
II.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi E. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti – administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra tinkamas subjektas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalies dispoziciją nepaisant to, kad už darbų saugą įmonėje buvo paskirtas kitas asmuo. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 14, 16, 24 straipsnių nuostatas. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teigia, kad jam reiškiamas kaltinimas pažeidus ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatas yra suformuluotas neaiškiai, nesuprantamai, todėl yra apsunkintas gynimasis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymi, kad teismas visus įrodymus vertino nevienodai, vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią (paaiškinimai) ir turėjo išankstinį nusistatymą, taip pat mano, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisykles. Paaiškina, kad 2008 m. gruodžio 12 d. UAB „Laugina“ dar nevykdė darbų pagal 2008 m. gruodžio 7 d. subrangos sutartį Nr. A/2007/K/40-S4, pasirašytą su UAB „Luidas“. Mano, kad teismo išvada, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 9 d. išduotas statybos leidimas Nr. s-08-148 pavirtina, kad šis statybos objektas (Babėnų sąvartyno uždarymas) yra priskirtas ypatingo statinio kategorijai, yra nepagrįsta. Teigia, kad jeigu ir būtų reikėję vėliau atliekamiems darbams (po 2008 m. gruodžio 12 d.), parengti statybos darbų vykdymo (technologijos) projektą, tai tokį projektą turėjo parengti generalinis rangovas – UAB „Luidas“. Paaiškina, kad įmonėje buvo vertinama profesinė rizika ir tai matyti iš jo pateiktų dokumentų. Nurodo, kad tai atliko atestuoti įmonės specialistai ir specialistai, turintys šios veiklos licenciją. Teigia, kad nors patikrinimo metu automobilio MAN 35, 403 įmonės gamintojos saugaus naudojimo instrukcija nebuvo paruošta, tačiau ji jau tuo metu buvo gauta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas E. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad pažeidė atitinkamų darbų saugos norminių aktų reikalavimus, t. y. padarė ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas ne tik neigia objektyviosios pažeidimo pusės elementų buvimą savo veikoje, bet taip pat nurodo, kad jis nėra tinkamas šio pažeidimo subjektas.
Dėl subjekto tinkamumo
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog yra pažeidimo sudėtis: subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).
Teisės teorijoje administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas tik asmuo, kuris yra kaltas pažeidimo padarymu.
Nustatyta, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra specialus – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, darbdaviui atstovaujantis asmuo – tai įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas, o darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – tai padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą; jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos ar bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu <...> ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už darbų saugos norminių teisės aktų pažeidimą, kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju turi būti sprendžiama kurio asmens veiksmai (ar neveikimas) sąlygojo tokį pažeidimą (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1877/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (žr. Administracinių teismų praktika, 2005 m. Nr. 7, P. 241).
Pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarytą darbo sutartį J. A. S. yra UAB „Laugina“ ir jos statybvietės darbų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas (I t., b. l. 61). Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginiuose nuostatų, su kuriais supažindintas ir juos pasirašė darbų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas J. A. S. (b. l. 62–67) 11.3 punkte nustatyta, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas kartu su padalinio vadovais organizuoja ir koordinuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje (dalis antrojo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo – neįvertinta statybvietėje profesinė rizika fizinių veiksnių požiūriu), todėl šis pažeidimas šalintinas iš apeliantui reiškiamo kaltinimo, nes pareiga įvertinti profesinę riziką yra nustatyta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistui.
Tačiau kitos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pareigos, už kurių nevykdymą yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistui nėra nustatytos, todėl už jų nevykdymą atsakomybėn pagrįstai buvo patrauktas įmonės vadovas – apeliantas, kuris pagrįstai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo laikytas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu.
Dėl padarytų pažeidimų
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. L. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu – palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo nutarta vadovautis vienais įrodymais ir atmesti kiti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pirmuoju pažeidimu yra nurodyta tokia veika: nėra nustatytos tvarkos, kas rengia ar užtikrina statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto rengimą; darbdavys neužtikrino, kad statybos darbai būtų pradėti parengus darbų technologijos (vykdymo) projektą. Kaip pagrįstai nustatė Institucija ir patvirtino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateiktas darbų technologijos (vykdymo) projektas. Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, tačiau, neigdamas šio pažeidimo buvimą jis nurodo, kad ginčo nelaimingo atsitikimo įvykimo metu nebuvo atliekami statybos darbai pagal subrangos sutartį, bei, kad ginčo statybos objektas (Babėnų sąvartyno uždarymas) nelaikytinas tokiu, kuriam reikalingas darbų technologijos (vykdymo) projektas. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad įmonė neprivalėjo rengti statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, ir šių argumentų nebekartoja.
Antruoju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas (iš protokolo pašalinus kaltinimą – neįvertinta statybvietėje profesinė rizika fizinių veiksnių požiūriu) – neatliktas sveikatos būklės vidinės kontrolės užtikrinimas palyginant fizinių veiksnių vertinimo rezultatus su nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais norminiuose dokumentuose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateikti dokumentai (pvz. Profesinė rizikos nustatymo kortelės (I t., b. l. 4–5), darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės vertinimo protokolas (I t., b. l. 8–10) ir kt.) nepatvirtina apelianto teiginių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pareiga atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės vertinimą buvo įvykdyta. Apelianto pateiktuose dokumentuose užfiksuotos profesinė rizikos nustatymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės vertinimo procedūros buvo atliktos ne ginčo statybos objekte, tuo tarpu kaltinimas yra reiškiamas būtent dėl nurodytų veiksmų neatlikimo statybvietėje.
Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad nebuvo padarytas trečiasis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas – neužtikrinta, kad darbo įrenginiams, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų visi gamintojo numatyti naudojimo dokumentai. Apeliantas taip pat patvirtino, kad šių dokumentų įmonėje nebuvo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek E. L. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigtos apelianto iškeltos versijos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.