Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Katos studija“ patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė, išnagrinėjusi bendrovės paraišką, skundžiamu sprendimu nutarė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą. Skundžiamame sprendime nurodė, kad nesutinka suderinti pateikto išorinės reklamos įrengimo ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje projekto, ir pateikė šias pastabas: reklaminiai įrenginiai yra pernelyg ryškūs ir labai išsiskiria iš aplinkos, todėl didina miesto – kurorto vizualinę taršą, neigiamai veikia miesto gyventojus bei poilsiautojus. Taip pat pateikti projektai dėl kitų kurortų išaukštinimo daro tiesioginę finansinę ir prestižinę žalą Palangos miesto kaip kurorto statusui ir neatitinka miesto vizijos. Pareiškėja pabrėžia, jog jokių kitų argumentų, kuriais grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą, skundžiamame sprendime nepateikta.

Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų, todėl atsakovė, nusprendusi neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvių reikalavimų, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų viešojo administravimo principų. Skundžiamame sprendime iš esmės nenurodytas joks adekvatus ir aiškus paraiškos netenkinimo teisinis pagrindas. Iš šio individualaus administracinio akto nėra aišku, dėl kokių savybių reklaminiai stendai laikomi pernelyg ryškiais ir labai išsiskiriančiais iš aplinkos. Nėra žinoma, kuo remdamasi atsakovė grindžia savo poziciją, kad tokie stendai neigiamai veikia miesto gyventojus bei poilsiautojus. Nepagrįstas bei neadekvatus atsakovės teiginys, jog reklama daro finansinę ir prestižinę žalą Palangos miestui. Pareiškėja pabrėžia, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei neargumentuotas, todėl naikintinas.

Prašymai dėl leidimų įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A1-1014 „Dėl Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), ir Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-145.

Objektas, ant kurio siekiama įrengti išorinę reklamą, – persirengimo kabinos Palangos paplūdimyje nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei. Reklamos įstatymas nustato draudimą įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybė, turto savininkė, turi teisę išreikšti poziciją dėl savo turto bei nuspręsti, ar pageidauja savo turtą išnaudoti kaip išorinės reklamos įrengimo objektą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 8 punktas reglamentuoja, kad ant statinių įrengiama išorinė reklama savo forma ir masteliu turi derėti prie jų architektūros, neturi uždengti architektūrinių elementų ir detalių, keisti statinių kompozicijos, jų vizualinių charakteristikų ir architektūrinių sprendinių. Skundžiamu sprendimu atsakovė taip pat pasiūlė pareiškėjai dėl išorinės reklamos projekto klausimų konsultuotis su Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, tačiau ji šia teise nepasinaudojo.

Taisyklėse nustatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse nustatytais išorinės reklamos įrengimo reikalavimais, o reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą, išskyrus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Aprašas nustato, kad pareiškėjas, norintis gauti leidimą, suteikiantį teisę asmenims savivaldybės teritorijoje leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės, savivaldybės administracijai, be kitų dokumentų, turi pateikti išorinės reklamos įrengimo projektą, kurį, be kita ko, sudaro išorinės reklamos spalvinis ir grafinis vaizdas (2.6, 6.3, 6.3.4 punktai). Leidimas išduodamas, jeigu projektas suderintas, t. y. jeigu jis atitinka Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiojo plano sprendinius ir Taisyklių reikalavimus, suderinto projekto galiojimas nepasibaigęs ir pareiškėjas yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą.

Pagal sutartį bendrovė neįsipareigojo leisti pareiškėjai kabinti ant persirengimo kabinų kokio nors konkretaus spalvinio ir grafinio vaizdo plakatų. Pagal aptartas konkurso nuostatų, sutarties ir teisės aktų nuostatas bendrovė įsipareigojo leisti pareiškėjai įrengti tokius reklaminius plakatus, kurie atitinka sutartyje ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tarp jų reikalavimą jų spalvinį ir grafinį vaizdą suderinti su atsakove ir gauti jos leidimą plakatams įrengti, o tai, kaip minėta, buvo nurodyta ir konkurso nuostatuose.

Pažymi, jog bendrovė nėra kompetentinga vertinti, ar atsakovė pagrįstai ar nepagrįstai atsisakė suderinti išorinės reklamos projektą, kadangi ji plakatų vizualizacijų nerengė ir tokios veiklos nevykdo, o leidimo jiems įrengti išdavimas, t. y. procedūra, kurios metu, be kita ko, atliekamas pateiktų plakatų spalvinio ir grafinio vaizdo vertinimas, nepriskirtas jos kompetencijai. Dėl nurodytų priežasčių dėl pareiškėjos argumentų pagrįstumo šiuo aspektu bendrovė nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (4.27.)-D3-3476 „Dėl išorinės reklamos įrengimo ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje, projekto“, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjai UAB „Katos studija“ išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 17 d. pareiškėja bei bendrovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo suteikti galimybę pareiškėjai įrengti reklamos plotus ant Palangos paplūdimyje esančių persirengimo kabinų laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (sutarties 1.1 punktas). Atsižvelgdama į šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį, bendrovė 2019 m. liepos 5 d. Administracijai pateikė paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo bei kartu su minėta paraiška atsakovei pateikė pareiškėjos parengtų reklamos projektų kopijas.

Atsakovė, išnagrinėjusi bendrovės 2019 m. liepos 5 d. paraišką bei kartu su ja pateiktus pareiškėjos parengtų reklamos projektų kopijas, skundžiamu sprendimu nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą ant Palangos paplūdimyje esančių persirengimo kabinų. Skundžiamas sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pateikti projektai yra pernelyg ryškūs ir labai išsiskiria iš aplinkos, todėl didina miesto – kurorto vizualinę taršą, neigiamai veikia miesto gyventojus ir poilsiautojus. Taip pat pateikti projektai dėl kitų kurortų išaukštinimo daro tiesioginę finansinę ir prestižinę žalą Palangos miesto kaip kurorto statusui ir neatitinka miesto vizijos – visus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019-05-01 iki 2019-09-01), Taisyklės ir Aprašas. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ir kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Įrengti išorinę reklamą taip pat draudžiama neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Palangos paplūdimyje esančios persirengimo kabinos, ant kurių pareiškėja pageidauja įrengti išorinę reklamą, nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei, todėl atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama įrengti išorinę reklamą, privalėjo gauti persirengimo kabinų savininkės, t. y. Palangos miesto savivaldybės, sutikimą bei leidimą įrengti išorinę reklamą.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis teigia, kad išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, įspėjimu apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, o planuojama įrengti išorinė reklama privalo atitikti Reklamos įstatymo, Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimus. Įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, akivaizdu, jog Administracija yra tinkamas subjektas vertinti, ar nėra teisinių kliūčių išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.

Taisyklių 20 punktas reglamentuoja, jog leidimą išduodanti institucija: 1) patikrina leidimą norinčio gauti reklaminės veiklos subjekto (toliau – pareiškėjas) pateiktus dokumentus; 2) registruoja išduotus leidimus, įspėjimus apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą, leidimų galiojimo panaikinimą savo nustatyta tvarka; 3) tvirtina leidimų išdavimo tvarkos aprašą; 4) tvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus (toliau – tipinis projektas) ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus; 5) nustato Taisyklių 24.2 papunktyje ir 36 punkte nurodytus terminus, taip pat terminą, per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, turi būti išardytas reklaminis įrenginys, nukabinta reklama ir sutvarkyta aplinka.

Aprašo 11.1 punkte nustatyta, jog Administracijos Bendrasis skyrius, gavęs paraišką ir Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus išduoti leidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paraiškoje nurodytu būdu išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška gauta. Patvirtinime nurodoma: paraiškos registravimo numeris; terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška; informacija apie tai, kad jeigu per nurodytą terminą leidimas neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas; galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės, kuriomis jis galėtų pasinaudoti, jeigu kiltų jo ir Administracijos ginčų. Administracijos Bendrasis skyrius užregistruotą paraišką su dokumentais tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip kitą dieną perduoda nagrinėti Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, išskyrus 11.2 ir 11.3 punktuose nustatytus atvejus.

Kaip ir anksčiau minėta, atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą įrengti išorinę reklamą. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. Aprašo 12.2.1 punktas reglamentuoja, jog jei pareiškėjo pateikta paraiška ir dokumentai atitinka Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, ne vėliau kaip per 13 darbo dienų nuo paraiškos su dokumentais gavimo dienos Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius suderina projektą, jeigu jis atitinka Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-145 „Dėl Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo“, sprendinius ir Taisyklių reikalavimus, ir paraišką, suderintą projektą ir kitus dokumentus perduoda kalbos tvarkytojui, jeigu projekte pateikti užrašai nesuderinti su kalbos tvarkytoju, išskyrus trumpalaikę išorinę reklamą, kada paraiška su dokumentais perduodami Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriui.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad 2019 m. liepos 5 d. bendrovė atsakovei pateikė ne visus ar neteisingai užpildytus dokumentus, reikalingus leidimui išduoti, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nesumokėjo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos vietinės rinkliavos, todėl konstatuotina, kad atsakovė atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pažymėtina, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu leidimą išduodanti instituciją nusprendžia reklaminės veiklos subjektui neišduoti leidimo, ji subjektui privalo pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas Taisyklių 25 punkte bei Aprašo 12.2.2 punkte.

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog skundžiamame sprendime nėra nurodytas adekvatus ir aiškus prašymo netenkinimo faktinis pagrindas, iš esmės nenurodytas jo netenkinimo teisinis pagrindas, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo sprendimo turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pareiškėjos argumentais ir išvadomis, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintam išsamumo principui. Skundžiamas sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi jame nėra pateiktas atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą teisinis pagrindas, t. y. nėra nurodytos Reklamos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ar kituose teisės aktuose nustatytos teisės normos, kurių pagrindu atsisakoma tenkinti pateiktą paraišką. Taip pat skundžiamame sprendime nurodytos atsisakymo faktinės aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, nemotyvuotos ir neaiškios. Pareiškėja skunde pagrįstai teigia, jog iš skundžiamame sprendime vartojamų sąvokų nėra galimybės suprasti, kokios pateiktų reklaminių plakatų projektų savybės neatitinka Palangos miesto vizijos, sukelia neigiamus išgyvenimus miesto gyventojams bei svečiams. Atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą pabrėžė, jog pareiškėjos parengti išorinės reklamos projektai prieštarauja Taisyklių 8 punkto reikalavimams, tačiau šis argumentas nepaneigia atsakovės pareigos parengti objektyviais duomenimis pagrįstą ir teisiškai motyvuotą individualų administracinį aktą.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime pateiktas argumentas, kad pateikti projektai dėl kitų kurortų išaukštinimo daro tiesioginę finansinę ir prestižinę žalą Palangos miesto kaip kurorto statusui ir neatitinka miesto vizijos, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kurie numato, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (4.27)-D3-3476 „Dėl išorinės reklamos įrengimo ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje, projekto“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bei išsamumo principo imperatyvių reikalavimų, kadangi yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, todėl naikintinas kaip neteisėtas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2019 m. liepos 5 d. paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja skunde prašo iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš esmės, taigi sprendimas priimtas pareiškėjos naudai.

Pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui buvo pateiktas tik žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas t. y. AB SEB bankas 2019 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo žyminį mokestį – 23,00 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėja nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistina 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Katos studija“ patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (4.27.)-D3-3476 „Dėl išorinės reklamos įrengimo ant persirengimo kabinų Palangos paplūdimyje, projekto“.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2019 m. liepos 5 d. pateiktą paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo.

Iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos UAB „Katos studija“ naudai priteisti 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.