Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-44-231/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-03-13
Bylos Nr.: 2-44-231/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02858-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Česlava Malinovska
Ieškovas: N. M.
Atsakovas: R. T., N. J., I. J., D. T., V. J., Notarų rūmams, notarei J
Trečiasis asmuo: VĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“, VĮ „Registrų centras“
Advokatai: Vaida Širmulytė, Gediminas Varnas

Kategorijos

42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-44-231/2012 m..Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02858-2010-3.Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.3.; 116.1. (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 13 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant ieškovei N. M.,ieškovės atstovui advokatui D. K.,atsakovei R. T.,atsakovės R. T. atstovui advokatui A. M.,atsakovės N. J. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Varnui,atsakovei I. J.,atsakovės I. J. atstovei advokatei A. S.,

trečiojo asmens VĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ atstovams E. P. ir advokatei Vaidai Širmulytei,

vertėjai Justinai Dzikevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams R. T., D. T., N. J. , V. J., I. J., Notarų rūmams, notarei J. K., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ dėl pažeistų teisių gynimo ir prikimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. M. prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti; pripažinti iš dalies negaliojančia 1994-10-25 sutartį, reg. Nr. 2544, patvirtintą notarės D. M. Uldukienės, tarp V. J. ir Elektrėnų energetikų mokyklos, kuria V. J. nupirko 92,82 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) dalyje dėl patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, bendro 35,65 kv.m. ploto, pirkimo; pripažinti iš dalies negaliojančia 1996-10-30 sutartį, reg. Nr. 3228, patvirtintą notarės J. K., sudaryta tarp V. J. ir N. U., kuria V. J. pardavė, o N. U. nupirko 46,79 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., dalyje dėl patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtu indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, bendro 35,65 kv.m. ploto pirkimo – pardavimo; pripažinti negaliojančia 2002-01-18 pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. D.M.U.-250, patvirtinta notarės D. M. Uldukienės, sudaryta tarp N. U. ir R. T. bei D. T., kuria N. U. pardavė, o R. T. ir D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 34,95 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2011-08-11 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria R. T. ir D. T. pardavė I. J. 34,95 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 1999-05-26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 6-4782 kartu su tuo metu dar nepilnamete dukterimi E. M. iš S. S. nupirko lygiomis dalimis (po ½ dalį) vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 17,29 kv.m., su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas sudaro 4,54 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), pastato 3-ame aukšte. Anksčiau visas pastatas, esantis esantį (duomenys neskelbtini) priklausė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Elektrėnų energetikų mokyklai, vėliau – Elektrėnų profesinio mokymo centrui, šiuo metu – VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“, buvo profesinio rengimo moksleivių bendrabutis. Šiuo metu dalis pastato priklauso VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“, kita dalis yra privatizuota. Nurodė, kad nupirkus butą, nuo pat jo pirkimo iki 2010 m. balandžio mėnesio jos naudojosi bendromis patalpomis – virtuve, prausykla, tualetu ir vonia, pastato 3–čio aukšto plane pažymėtomis indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45. Nurodė, kad butas prieš tai priklausė V. J., vėliau S. S. (buvusi P). Nurodė, kad buto techninės apskaitos byloje nurodyta, kad bute yra visi patogumai, t.y. vandetekis, kanalizacija, centrinis šildymas, karštas vanduo, dujos. 2005-05-02 su VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ buvo sudaryta paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią pastarasis remontuoja ir prižiūri inžinierinę įrangą (vandentekio, kanalizacijos, šiluminio mazgo eksploataciją) ir kt., o ji su juo atsiskaito už karštą ir šaltą vandenį, kanalizaciją, šildymą, buitinių atliekų išvežimą ir kitas teikiamas paslaugas. Nurodė, kad iki 2010 metų naudojosi visais patogumais, tame tarpe vandentekiu ir kanalizacija, o 2010 metų balandžio mėnesį, jai nežinant, patalpos, kuriose buvo virtuvė, tualetas ir vonia, buvo užrakintos. Paaiškėjo, kad šios patalpos buvo pertvarkytos į atskirą butą ir privatizuotos, ir buvusias bendro naudojimo patalpas užrakino šio buto savininkai R. T. ir D. T.. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik jos, bet ir kitų butų savininkų teisės, kadangi jie negali naudotis vandentekiu ir kanalizacija, gaminti maisto bendrojoje virtuvėje. Nurodė, kad namo 3–ojo aukšto gyventojai kolektyviniu prašymu kreipėsi ir į Elektrėnų savivaldybės merą, ir į VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“, tačiau jų padėtis nepasikeitė. Nurodė, kad privatizuojant bendrabučio patalpas buvo pažeisti teisės aktai – 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. – numatę, kad pagal šį įstatymą butą turėjo teisę pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Kadangi patalpos, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, buvo naudojamos kaip bendro naudojimo patalpos, jos negalėjo būti privatizuotos. Atsakovas V. J., būdamas privatizavimo komisijos pirmininku, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, kartu su keliais kambariais privatizavo ir bendro naudojimo patalpas, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodydamas ne konkrečius pirkimo objektus (kambarius), o bendrą plotą, o notarė D. M. Uldukienė tokią sutartį patvirtino. Tokiu būdu buvo sudarytas sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, kuris negalioja ir yra niekinis. Nurodė, kad tokiu būdu atsakovui V. J. neteisėtai privatizavus Elektrėnų energetikų mokyklai priklausiusias bendro naudojimo patalpas – prausyklą, virtuvę, vonią ir tualetą, vėliau parduodant butą (butus) atsakovei N. U., kartu parduodant ir minėtas bendro naudojimo patalpas, o atsakovei N. U. pardavus šias patalpas jau kaip atskirą butą atsakovams R. T. ir A. T., o pastariesiems – atsakovei I. J., buvo pažeistos ne tik jos, bet ir kitų dešimties privatizuotų butų, esančių (duomenys neskelbtini) esančiame pastate 3–ame aukšte, savininkų ir jų šeimos narių teisės. Nurodė, kad bendro naudojimo patalpų įgijėjai atsakovai R. T. ir A. T. iki 2010 metų balandžio mėnesio bendro naudojimo patalpomis leido naudotis visiems namo 3-ojo aukšto privatizuotų kambarių gyventojams, kas liudija apie tai, jog jie žinojo, kad šios patalpos yra bendro naudojimo, tokiu būdu jie laikytini nesąžiningai įgijėjais. Nurodė, kad nuo pirmojo sandorio sudarymo (1994-10-25) yra praėję daugiau negu 10 metų, tačiau apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2010 metais, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 metų, tačiau teismui pripažinus ieškinio senaties terminą praleistu, prašė jos nurodytas priežastis laikyti svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir jį atnaujinti.

Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė gyvenamąsias patalpas 17,29 kv.m. kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo 4,54 kv.m. patalpomis nuosavybės teise įgijo 1999-05-26 pirkimo – pardavimo sutartimi. 1999-05-19 Kadastro duomenų byloje Nr. 48082 aiškiai nurodyta, kurias patalpas ieškovė įgyja asmenine, o kurias bendrąja nuosavybe, todėl jau įsigydama patalpas ji aiškiai turėjo žinoti, kad patalpos pažymėtos indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45 nėra bendro naudojimo, nes jos nebuvo įtrauktos į jos buto inventorizacijos bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Be to, nėra aišku, ar ieškovė ieškinio senaties termino pradžia laiko 2010 metus, ar prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad nuo 1984-04-01 dirbo Elektrėnų energetikų mokykloje (tuo metu – Elektrėnų vidurinė miesto profesinė technikos mokykla). 1984 metais jam buvo suteiktos gyvenamosios patalpos Nr. 510 ir 524 bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose su šeima gyveno teisėtai, neterminuotos nuomos sutarties pagrindais. Nuo 1993 metų rugsėjo mėnesio su šeima apsigyveno 3–ame bendrabučio aukšte, kambariuose Nr. 317, 318, 319 nuomos sutarties pagrindais. Nurodė, kad direktoriui leidus savo lėšomis susiremontavo kambarius, plane pažymėtus indeksais 2-43 (12,82 kv.m.), 2-66 ir 2-66a sieninę spintą (16,36 kv.m. ir 0,90 kv.m.), 2-67 ir 2-67a (16,39 kv.m. ir 0,90 kv.m.), koridorių 2-84 (11,72 kv.m.), įsirengė virtuvę 2-42 (12,13 kv.m.), vonią 2-44 (3,38 kv.m.) bei tualetą 2-45 (7,32 kv.m.); iš viso 81,92 kv.m. patalpų. Nurodė, kad 3–ame aukšte su šeima buvo vieninteliais gyventojais, kituose kambariuose niekas negyveno, juose buvo sandėliuojami įvairūs nereikalingi daiktai. Pažymėjo, jog jo lėšomis įrengtomis patalpomis – virtuve, vonia ir tualetu – niekas nesinaudojo, todėl jie nebuvo bendro naudojimo patalpomis. Nurodė, kad vėliau atsiradus gyventojams 3–ame aukšte, jie naudojosi bendro naudojimo patalpomis kitame bendrabučio 3–ojo aukšto gale. Nurodė, kad ir Buto techninės apskaitos byloje Nr.48082, parengtoje iki patalpų privatizavimo 1994-09-10, kaip bendro naudojimo patalpos nurodomas koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-85, kurio 29/100 dalys, t.y. 10,95 kv.m. priklauso jo butui. Nurodė, kad jis buvo gyvenamosios patalpos nuomininku ir jo gyvenamoji patalpa galėjo būti privatizavimo objektu, t.y. ji nebuvo priskirta prie neprivatizuojamų gyvenamųjų butų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 3 str., jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise įsigyti gyvenamąjį butą privačion nuosavybėn. Nurodė, kad atliko visus šiame įstatyme numatytus butui privatizuoti būtinus veiksmus ir 1994-10-25 buto pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo bendrabutį – butą, kurio bendras plotas 92,82 kv.m., kuris šia sutartimi buvo privatizuotas kartu su 10,95 kv.m. bendrojo naudojimo patalpomis – koridoriu, plane pažymėtu indeksu 2-85. Nurodė, kad patalpos plane pažymėtos indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45 (35,65 kv.m. ploto) buto byloje nėra nurodytos kaip bendro naudojimo patalpos ir tai yra dalis pagalbinių patalpų, priskiriamų butui, o ne kaip nurodo ieškovė, bendro naudojimo patalpos. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi jo įsigytas nuosavybės teisės objektas buvo suformuotas ir atribotas nuo kitų bendratučių turto. Atsižvelgiant į tai, privatizuodamas butą nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad 1996 metais jam priklausantis 92,82 kv.m. butas buvo padalintas į atskirus butus, suformuotus kaip nekilnojamojo turto objektai, iš kurių: 1) Nr. 317, 22,78 kv.m. ploto, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksu 2-66, 17,26 kv.m. ploto, bei dalis bendro naudojimo patalpų 2-84 ir 2-85, 1996-10-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-3086 iš jo nusipirko L. Ž.; 2) Nr. 318, 21,83 kv.m. ploto, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksu 2-67, 17,29 kv.m. ploto, bei 4,54 kv.m. bendro naudojimo patalpos, 1996-11-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-3334 iš jo nusipirko S. P. ; 3) Nr. 319 (317-318), 46,79 kv.m. ploto, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 2-42, 12,13 kv.m., 2-43, 12,82 kv.m., 2-44, 3,38 kv.m., 2-45, 7,32 kv.m., 1996-10-30 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3228 iš jo nusipirko N. U. . Tokiu būdu ieškovė įsigydama butą iš S. S. nuosavybės teisę įgijo į 21,83 kv.m. patalpas plane pažymėtas indeksu 2-67, 17,29 kv.m. ploto, ir 4,54 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpas 2-84 ir 2-85. Todėl nesant teisinio pagrindo suteikiančio ieškovei teisę į patalpas 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, ji neturi teisės reikalauti pripažinti šias patalpas bendro naudojimo patalpomis bei reikalauti pripažinti negaliojančiais sandorius dėl šių patalpų įsigijimo. Nurodė, kad nuomos sutartis, kurios pagrindu VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ iki 2010 m. balandžio 1 d. nuomavo vonios ir tualeto patalpas iš jų savininko, negali pakeisti šių patalpų teisinio statuso.

Atsiliepimas

Atsakovė N. J. (buv. U) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ji atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, jog ji yra ginčo patalpų savininkė ir jos teisių pažeidimo faktą, t.y. ji turi nurodyti kokią subjektinę teisę ji gina, įrodyti, kad ji tokią teisę turi ir kaip ji yra pažeidžiama. Nurodė, kad ieškovė neįgijo teisių į patalpas, kurias įvardijo kaip bendrojo naudojimo patalpas, todėl jų perleidimas kitų asmenų nuosavybėn, nepažeidžia jos teisių. Nurodė, kad ieškovės keliami reikalavimai atsakovams iš esmės yra ginčas dėl nuosavybės teisės į patalpas, kurios įvardijamos kaip bendrojo naudojimo patalpos, todėl pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovų įgytų teisių į butus ir bendrojo naudojimo patalpas, tik po to – dėl ieškovės prašymo pripažinti ginčo sandorius neteisėtais. Nurodė, kad ieškovė laiko, jog ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo, todėl jos negalėjo būti privatizuotos ir vėliau perleistos. Nurodė, kad ieškovė sudariusi buto daugiabučiame name pirkimo – pardavimo sutartį, pagal CK 4.72 str., tapo šio gyvenamojo namo bendraturte. Nurodė, kad CK 4.83 str. 1 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Nurodė, kad, nors ieškovė teigia, kad įsigijusi butą iki 2010 m. balandžio mėnesio naudojosi šio pastato 3–ame aukšte buvusiomis bendrojo naudojimo patalpomis (virtuve, prausykla, vonia ir tualetu), kurios plane pažymėtos indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, tačiau tokiais argumentais nepatvirtinama, jog vien dėl naudojimosi jomis fakto yra pagrindas jas priskirti bendrojo naudojimo patalpoms. Nurodė, kad iš 1999-05-26 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė įgijo patalpą pastate, kurios paskirtis – gyvenamoji (kambarys bendrabutyje) su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas 4,54 kv.m., bendras plotas 17,29 kv.m. Iš buto techninės apskaitos matyti, kad 4,54 kv.m. ploto patalpa įvardyta kaip rūsio patalpa. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad sudarė atskirą ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, kad už šias patalpas sumokėjo. Nurodė, kad iš byloje esančio VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ rašto matyti, kad privatizavimo procese dalyvavę asmenys sutiko su tuo, kad įgyja nuosavybės teisę tik į gyvenamąsias patalpas ir raštu patvirtino, jog sutinka privatizuoti butus be bendrojo naudojimo patalpų. Nurodė, kad iš šio rašto taip pat matyti, kad ginčo patalpos buvo privatizuotos kaip atskiras butas, tik vėliau jose buvo įrengta patalpa voniai ir tualetui, kuria 3–ojo aukšto gyventojai naudojosi nuomos pagrindais, nemokėdami nuomos mokesčio, o VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ dėl finansinių sunkumų ją nutraukė ir šią patalpą privatizavęs asmuo ėmėsi pertvarkymo darbų. Nurodė, kad ieškovė nenurodo, kokios imperatyvios teisės aktų normos buvo pažeistos sudarant jos prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis.

Šalies argumentai

Atsakovė R. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįsta ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė nusipirko tik gyvenamosios paskirties patalpą, t.y. 17,29 kv.m. kambarį su sienine spinta ir bendrojo naudojimo koridoriaus 4,54 kv.m. patalpas. Kitaip tariant, ji nesusipirko nei virtuvės, nei prausyklos, nei tualeto ir vonios, plane pažymėtu indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45. Nurodė, kad šios patalpos 2002-01-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausė jai ir atsakovui D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, kad šios patalpos yra įregistruotos kaip vieno kambario butas su bendro naudojimo koridoriaus patalpomis plane pažymėtais indeksais 2-84 ir 2-85. Nurodė, kad šias patalpas iki 2010-04-01 buvo išnuomojusi VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“, todėl jomis galėjo naudotis ieškovė ir kiti 3–ojo aukšto privatizuotos dalies gyventojai, kurie tol, kol naudojosi šiomis patalpomis, turėjo atsiskaityti su VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ ir dėl to buvo sudarę sutartis. Nurodė, kad VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ iniciatyva 2010-04-01 nuomos sutartis buvo nutraukta. Nurodo, kad ji neturi pareigos leisti naudotis jai priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, todėl jas užrakino ir tai negali pažeisti ieškovės teisių. Nurodo, kad ieškovė suprato kur ir ką perka, todėl visiškai nepagrįstai kelia abejones patalpų privatizavimo teisėtumu. Nurodė, kad šias aplinkybes įrodo VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ raštas, kuriame nurodyta, jog visi gyventojai, kurie privatizavo 3–ame aukšte esančias patalpas, buvo informuoti apie tai, kad perka tik gyvenamąsias patalpas be bendrojo naudojimo (tualeto, vonios) patalpų, ir kad kiekvieno buto savininkas yra pateikęs raštišką patvirtinimą, kad sutinka privatizuoti butą be santechninių mazgų ir bendros paskirties virtuvės. Nurodė, kad ieškovė nurodo, jog atsakovui V. J. privatizuojant patalpas buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, tačiau nėra nurodoma, kokios konkrečiai normos buvo pažeistos. Nurodė, kad ji yra sąžininga ginčo patalpų įgijėja, todėl ir jos teisės turi būti ginamos ir todėl yra negalimas restitucijos taikymas. Nurodė, kad yra suėję ieškinio senaties terminai ir nėra jokio pagrindo jų atnaujinti. Papildomai nurodė, kad ginčo patalpas (butą) norėjo parduoti seniai, o 2010 m. lapkričio 16 d. dėl ginčo buto pardavimo jau buvo sudariusi ir pavedimo sutartį su nekilnojamojo turto agentūra UAB „Fevis“, o teismo pranešimą apie ieškinį gavo 2010 m. lapkričio 27 d., taigi, jau po sutarties pasirašymo. Todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog parduodama butą jau prasidėjus teismo procesui ji veikė nesąžiningai, tuo labiau, kad jokie apribojimai disponuoti butu nebuvo nustatyti.

Atsiliepimas

Atsakovas D. T. į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad visiškai palaiko savo sutuoktinės atsakovės R. T. nurodytus argumentus ir prašymus ir kad su ieškovės ieškiniu nesutinka (II t., b.l. 14-15).

Šalies argumentai

Atsakovė I. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji kartu su dukra E. M. lygiomis dalimis perka kambarį bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas sudaro 4,54 kv.m., t.y. koridoriaus, pažymėto indeksu 2-84 ir 2-85. Nurodė, kad sudarydama šią sutartį ieškovė turėjo žinoti ir žinojo, kad perka tik kambarį ir dalį koridoriaus, kad jai nepriklauso jokia dalis tokiose patalpose kaip virtuvė ir vonia. Nurodė, kad ieškovė reikalaudama pripažinti privatizavimo sandorį sudarytą tarp Elektrėnų energetikos mokyklos ir V. J. iš dalies negaliojančiu, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, nes jo 3 str. 1 d. 2 p. nustatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami kambariai bendrabučiuose. Nurodė, kad tuo metu galiojusio CK 84 str. 1 d. nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą. Galiojančio CK 1.125 str. 1 d. nustato dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą ir ieškovė pareikšdama ieškinį praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

Atsakovas Lietuvos notarų rūmai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (II t., b.l. 56). Nurodė, kad Lietuvos notarų rūmai yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir prašė, vadovaujantis CPK 45 str. 1 d. ir 142 str., pakeisti atsakovą tinkamu arba ieškinį atsakovo Lietuvos notarų rūmai atžvilgiu atmesti ir bylą nutraukti.

Atsakovė notarė J. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (II t., b.l.). Teismui pateiktame atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį nurodė, kad 1996-10-30 patvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3228, pagal kurią V. J. pardavė N. U. butą su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, esančius (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pagal šią sutartį N. U. atiteko butas su dalimi, turinčią 11,34 kv.m. ploto, bendro naudojimo patalpų, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45. Pažymėjo, kad pagal šią sutartį N. U. atiteko tik dalis bendro naudojimo patalpų, kurios plotas yra11,34 kv.m., kuri ir yra įregistruota jos vardu. Nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta pagal Trakų rajono notarų biuro notarės M. D. Uldukienės patvirtintą 1994-10-25 buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2544 ir VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ 1996-10-17 išduotą detalizuotą pažymėjimą Nr. 014268. Prašė ieškinį atmesti (I t., b.l. 49).

Tretysis asmuo VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodė, kad 1994 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Elektrėnų energetikos mokyklai išdavė leidimą privatizuoti šios mokyklos bendrabučio patalpas, esančias Rungos g. 20, Elektrėnų m. Buvo sudaryta bendrabučio gyvenamųjų patalpų privatizavimo komisija, kuri nutarė privatizuoti Elektrėnų energetikos mokyklos bendrabučio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Buvo patvirtintas privatizuotų bendrabučio butų sąrašas. Nurodė, kad neprivatizuota pastato dalis liko Lietuvos Respublikos nuosavybe, jai priklauso 3186,47 kv.m. plotas, kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Nurodė, kad didžioji dalis šių patalpų yra pastato 3–ame aukšte, jomis naudojasi ir jas prižiūri VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“. Nurodė, kad gyventojų butai, esantis pastato 3–ame aukšte yra atskirti nuo valstybei priklausančių patalpų. Nurodė, kad ginčo patalpos, kurios šiuo metu priklauso atsakovei I. J. buvo privatizuotos kaip ir kitos bendrabučio 3–ojo aukšto patalpos. Pažymėjo, kad privatizuojant bendrabučio 3–ojo aukšto butus, jie buvo privatizuoti be bendro naudojimo patalpų, t.y. gyventojai, privatizavę butus, žinojo ir raštiškai patvirtino, kad sutinka privatizuoti butus be bendrojo naudojimo (tualeto, vonios) patalpų. Nurodė, kad 2007-01-18 tarp jo ir atsakovės R. T. buvo pasirašyta nuomos sutartis, pagal kurią pastaroji išnuomojo jam 3-ojo aukšto patalpas, kuriose buto savininkų lėšomis įrengta vonia ir tualetai. Nurodė, kad leido šiomis patalpomis naudotis gyventojams, kas mėnesį buvo mokamas nuomos mokestis, tačiau jis nebuvo atskirai išskaičiuojamas iš gyventojų, kurie naudojosi šiomis patalpomis. Nurodė, kad 2010-04-01 jo iniciatyva nuomos sutartis buvo nutraukta, apie jos nutraukimą 3–ojo aukšto gyventojai buvo įspėti ir iš anksto informuoti, o nutraukus sutartį jis nebeturi teisės naudotis šiomis patalpomis. Nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis sutartis motyvuodama tuo, jog jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau ji ginčija tik sandorių sudarymo aplinkybes nenurodydama nei vienos imperatyvios įstatymo nuostatos, kuriai prieštarautų bent vienas jos ginčijamas sandoris, ir, kad toks prieštaravimas (pažeidimas) nulėmė ginčijamų sandorių negaliojimą. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovai R. T. ir D. T. leisdami visiems 3–ojo aukšto gyventojams iki 2010-04-01 naudotis bendrojo naudojimo patalpomis žinojo, kad šios patalpos yra bendrojo naudojimo ir tokiu būdu jie pripažintini nesąžiningais įgijėjais, nes R. T. šias patalpas buvo išnuomojusi, o ne šiaip leidusi gyventojams jomis naudotis. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 2011-08-08 pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos tarp R. T., D. T. ir I. J. pripažinimo negaliojančia, remiasi vien tik ta aplinkybe, kad ginčo patalpos buvo parduotos, tačiau jokių konkrečių motyvų ar argumentų, kuo remiantis sandoris turėtų būti panaikintas nenurodo. Nurodė, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini) privatizavimas vyko teisėtai, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, nepažeidžiant privatizavimo procedūrų ir butų savininkų teisių bei teisėtų interesų. Nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius pagal CK 1.80 str. negali būti taikoma ir restitucija. Nurodė, kad dabartiniai butų savininkai pripažinti sąžiningai įgijėjais ir negali būti ginčijamos ar pažeidžiamos jų kaip sąžiningų įgijėjų ir teisėtų savininkų nuosavybės teisės.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (II t., b.l. 55). Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke saugomi duomenys apie tai, kad atsakovas V. J. 1994-10-25 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2544 įsigijo (privatizavo) 92,82 kv.m. bendro ploto butą, kurio plotą sudarė patalpos archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje (inv. Nr.48082) pažymėtos 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, 2-84, 2-66, 2-66a, 2-67, 2-67a ir 29/100 dalys bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos 2-85 (37,75 kv.m., registro įrašo Nr. 10/12471). Šį butą atsakovas V. J. pertvarkė į tris atskirus butus: 17,29 kv.m. bendro ploto su 4,64 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei; 17,26 kv.m. bendro ploto su 5,52 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso L. Ž.; 34,95 kv.m. bendro ploto su 11,84 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu priklauso atsakovei I. J.. Nurodė, kad visų šių butų kadastro duomenyse nurodyta, kad šiose patalpose yra komunalinis vandetekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Nurodė, kad registro tvarkytojas yra atsakingas už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Nurodė, kad minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovės nurodytos kaip bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos 2-42, 2-43, 2-44, 2-45 buvo 1994-10-25 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2544 perleistos atsakovo V. J. nuosavybėn, kuris jas pertvarkė į tris atskiras patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis ir perleido tretiesiems asmenims. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijami dokumentai, kurių pagrindu atsirado ir buvo įregistruota atsakovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, VĮ „Registrų centras“ nėra materialinių teisinių santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, o tik vykdo įstatymų nustatytas registro tvarkytojo funkcijas, ieškinio reikalavimus prašė nagrinėti teismo nuožiūra (II t., b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Elektrėnų energetikos mokyklos 1994-06-29 nutarimu Nr. 01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimu Nr. 78-07-258, buvo nutarta privatizuoti Elektrėnų energetikos mokyklos bendrabučio patalpas (bendras plotas 720 kv.m.), esančias (duomenys neskelbtini)(I t., b.l. 19).

Elektrėnų energetikos mokyklos 1994-06-29 įsakymu Nr. 39 buvo sudaryta privatizavimo komisija (I t., b.l. 20).

1994-10-25 Pirkimo – pardavimo sutartimi V. J. nupirko (privatizavo) bendrabutį – butą, kurio bendras plotas 92,82 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 125, II t., b.l. 26). Šia sutartimi jis įgijo patalpas techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais 2-42 (12,13 kv.m. virtuvę), 2-43 (12,82 kv.m. sanmazgą), 2-44 (3,38 kv.m. vonią), 2-45 (7,32 kv.m. koridorių), 2-84 (11,72 kv.m. koridorių), 2-66 (16,36 kv.m., kambarį), 2-66a (0,90 kv.m. sieninę spintą), 2-67 (16,39 kv.m. kambarį), 2-67a (0,90 kv.m. sieninę spintą), iš viso 81,92 kv.m. patalpų bei 2-85 (10,95 kv.m. bendrojo naudojimo patalpos – koridoriaus, kurie sudaro 29/100 dalis bendro naudojimo koridoriaus (I t.,b.l. 113-114, 126-129).

V. J. privatizuoto buto daliai, plane pažymėtai indeksais 2-42 (12,13 kv.m.), 2-43 (12,62 kv.m.), 2-44 (3,38 kv.m.), 2-45 (7,32 kv.m.), remiantis 1996-10-18 atliktais nuosavybės techniniame pase pakeitimais bei VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ 1996-05-29 registracijos pažymėjimu Nr. 149, suteiktas atskiras numeris 319 (I t., b.l. 131).

1996-10-30 Pirkimo – pardavimo sutartimi V. J. pardavė N. U. 50/100 dalių buto, turinčio 46,79 kv.m. bendro ploto, tame tarpe 12,82 kv.m. gyvenamojo ploto bei 11,34 kv.m. bendro naudojimo patalpų, esančius (duomenys neskelbtini). Jai privačios nuosavybės teise perėjo patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais 2-42, 12,13 kv.m. ploto, 2-43, 12,82 kv.m. ploto, 2-44, 3,38 kv.m. ploto, 2-45, 7,32 kv.m. ploto bei dalis balkono (I t., b.l. 86, 109-112).

2002-01-18 pirkimo – pardavimo sutartimi N. U. pardavė R. T. bendros jungtinės nuosavybės teise vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-84 (28,16/100 iš 11,72), 2-85 (20,77/100 iš 37,75), t.y. 11,84 kv.m., turintį 34,95 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 21, 87, 106).

2007-01-18 nuomos sutartimi R. T. išnuomojo VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ jai priklausančias buitines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 107). Nuo 2010-04-01 ši sutartis buvo nutraukta (I t., b.l. 108).

2011-08-08 Buto pirkimo – pardavimo sutartimi R. T. ir D. T. pardavė I. J. butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 175-179, II t., b.l. 30-31).

1999-05-26 Kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė lygiomis dalimis su E. M. nupirko iš S. S. patalpą pastate, kurios paskirtis gyvenamoji (kambarį bendrabutyje) su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas sudaro 4,54 kv.m., kurio bendras plotas 17,29 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 6-7).

Ieškovė įgijo ½ dalį 16,39 kv.m. ploto kambario ir 0,90 kv.m. ploto sieninės spintos bei bendro naudojimo patalpų – 4,54 kv.m. koridoriaus, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais 2-67, 2-67a, 2-84, 2-85 (I t., b.l. 8-11, II t., b.l. 28-29).

Šioje byloje kilo ginčas dėl patalpų techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais 2-42, 2-43, 2-44, 2-45 (toliau – Ginčo patalpos) privatizavimo teisėtumo.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė butą (kambarį bendrabutyje), esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko 1999-05-26. Kaip nurodo, Ginčo patalpomis ji naudojosi nepertraukiamai iki 2010 m. balandžio mėnesio, t.y. iki tol, kol jos nebuvo užrakintos, ir visą tą laiką manė, kad Ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo. Tik atsakovei R. T. užrakinus Ginčo patalpas ir uždraudus jomis naudotis, ji sužinojo apie jos teisės pažeidimą ir todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. balandžio mėnesio.

Atsakovė R. T. bei tretysis asmuo VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji iki 2010 m. balandžio mėnesio naudojosi Ginčo patalpomis, tačiau paaiškino, jog VšĮ „Elektrėnų profesinio mokymo centras“ buvo išnuomavęs iš atsakovės R. T. Ginčo patalpas ir leidęs bendrabučio 3-ojo aukšto gyventojams naudotis jomis, tačiau pažymėjo, jog jos niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpomis.

Todėl teismas, spręsdamas klausimą, kada ieškovė sužinojo apie jos teisės pažeidimą, t.y. kad Ginčo patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpomis, atsižvelgiama į tai, jog 1999-05-26 Kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė lygiomis dalimis su E. M. nupirko iš S. S. patalpą pastate, kurios paskirtis gyvenamoji (kambarį bendrabutyje) su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas sudaro 4,54 kv.m., kurio bendras plotas 17,29 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Pačioje sutartyje buvo numatyta, kad ieškovės perkamos patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų bylos Nr. 48082 (I t., b.l. 6-7). Iš kadastro duomenų bylos Nr. 48082 duomenų matyti, kad ieškovė įgijo ½ dalį 16,39 kv.m. ploto kambario ir 0,90 kv.m. ploto sieninės spintos, plane pažymėtų indeksais 2-67 ir 2-67 bei bendro naudojimo patalpų – 4,54 kv.m. koridoriaus, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais 2-84, 2-85 (I t., b.l. 8-11, II t., b.l. 28-29). Taigi, iš šių dokumentų matyti, jog ieškovė įgijo nuosavybės teisę į dalį bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, tačiau neįgijo nuosavybės teisės į Ginčo patalpas. Byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad Ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpomis ar jomis būtų leista naudotis ieškovei ar kitiems bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog apie savo teisės pažeidimą, t.y. apie tai, jog Ginčo patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpomis, ieškovė, būdama rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo ir turėjo sužinoti jau pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.

Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti prasidėjo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną, t.y. 1999-05-26, reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. CK, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas šiam sandoriui ginčyti dar nebuvo pasibaigęs. Tokiu atveju taikytina CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią tais atvejais, kai ieškinio senaties terminai, nustatyti galiojusiuose įstatymuose, nepasibaigė iki CK įsigaliojimo, taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai; iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti paskutinė diena buvo 2009 m. gegužės 25 d., o ieškinys teisme pareikštas 2010 m. lapkričio 4 d. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti yra praleistas.

Ieškovė prašė, teismui konstatavus, kad ji praleido ieškinio senaties terminą, ji atnaujinti pripažįstant svariomis tas aplinkybes, kad ji iki 2010 m. balandžio mėnesio naudojosi Ginčo patalpomis.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.131 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl jų taikymo, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali pripažinti tik nepriklausiusias nuo asmens valios aplinkybes, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė šioje byloje kelia klausimą dėl to, kad Ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos ir yra pažeidžiamos jos teisės jomis naudotis bei tuo pagrindu ginčija sandorius, kurių pagrindu jos buvo perleidžiamos tarp kitų asmenų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nėra jokių įrodymų (CPK 178 str.) patvirtinančių, kad Ginčo patalpos yra ar kada nors buvo bendrojo naudojimo patalpomis ir kad apie šias aplinkybes ieškovė, būdama rūpesninga ir apdairi, galėjo ir turėjo sužinoti jau 1999-05-26 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Aplinkybės, kad ieškovė iki 2010 m. balandžio mėnesio naudojosi Ginčo patalpomis nelaikytinos nepriklausančiomis nuo ieškovės valios aplinkybėmis, objektyviai užkirtusiomis kelią jai laiku pradėti ginti savo pažeistas teises.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovės prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, netenkintinas, o ieškinys, vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d., kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, atmestinas.

Dėl 1994-10-25 Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu

Ieškovė ginčija šią pirkimo – pardavimo sutartį motyvuodama tuo, kad atsakovui V. J. privatizuojant bendrabučio patalpas buvo pažeisti teisės aktai – 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. – numatę, kad pagal šį įstatymą butą turėjo teisę pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Nurodo, kad Ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpomis, todėl negalėjo būti privatizuotos.

1964 m. CK 47 str. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1994-05-28 iki 2000-12-31) 2 str. 1 d. numatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir kambariai bendrabučiuose (toliau - gyvenamieji namai, butai). Šio įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. numatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami kambariai bendrabučiuose, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka skiriami vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams, studentams, rezidentams bei doktorantams apgyvendinti, taip pat kambariai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Lietuvos invalidų draugijos bendrabučiuose.

Atsakovės I. J. nurodyti argumentai, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kadangi negalėjo būti privatizuojami kambariai bendrabučiuose, atmestini kaip negrįsti, kadangi negalėjo būti privatizuoti tik tie kambariai bendrabučiuose, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka skiriami vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams, studentams, rezidentams bei doktorantams apgyvendinti, kadangi byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovo V. J. privatizuotos patalpos buvo skiriamos studentams apgyvendinti (CPK 178 str.), o priešingai, jis nurodė, kad, jam apsigyvenus 3-ojo aukšto patalpose, jose iš viso niekas negyveno, jis su šeima buvo vieninteliais 3-ojo aukšto gyventojais.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas V. J. jo privatizuotose patalpose gyveno nuo 1993 m. direktoriaus leidimu (taip paaiškino jis pats, o įrodymų paneigiančių jo nurodytas aplinkybes byloje nėra), t.y. šios patalpos buvo jo gyvenamoji patalpa. Jis taip pat paaiškino, kad apsigyvenęs su šeima keliuose bendrabučio kambariuose pats savo lėšomis įsirengė vonią, prausyklą, tualetą ir virtuvę (Ginčo patalpas), todėl Ginčo patalpos nebuvo bendrojo naudojimo patalpomis. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad iki atsakovas V. J. apsigyveno jo vėliau privatizuotose bendrabučio patalpose, buvo įrengtos Ginčo patalpos, kurios buvo bendrojo naudojimo patalpomis.

Pažymėtina, jog tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo redakcija nenumatė jokio imperatyvaus draudimo dėl bendrojo naudojimo patalpų privatizavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog sudarant 1994-10-25 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovo V. J. buvo privatizuota dalis bendrabučio patalpų, jokios imperatyvios įstatymo normos pažeistos nebuvo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1994-10-25 prikimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė, remdamasi tuo, kad iš neteisės teisė neatsiranda, prašė pripažinti negaliojančias ir kitus dėl Ginčo patalpų perleidimo sudarytus sandorius.

Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 1994-10-25 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestini ir jos reikalavimai dėl kitų sandorių, susijusių su Ginčo patalpų perleidimu, panaikinimo.

Dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Nagrinėjamoje byloje pareikšdama ieškinį reikalavimą ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovo V. J. privatizuotos Ginčo patalpos yra privatizuotos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir kad šiuo metu uždraudus jai naudotis Ginčo patalpomis yra pažeidžiamos jos teisės.

Kokiu teisiniu pagrindu ginti savo teisę ar įstatymu saugomą interesą pasirenka reikalavimą reiškiantis asmuo.

Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė 1999-05-26 Kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo – pardavimo sutartimi lygiomis dalimis su E. M. nupirko iš S. S. patalpą pastate, kurios paskirtis gyvenamoji (kambarį bendrabutyje) su bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas sudaro 4,54 kv.m., kurio bendras plotas 17,29 kv.m., esantį Rungos g. 20-318, Elektrėnų m. Pačioje sutartyje buvo numatyta, kad ieškovės perkamos patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų bylos Nr. 48082 (I t., b.l. 6-7). Iš kadastro duomenų bylos Nr. 48082 duomenų matyti, kad ieškovė įgijo ½ dalį 16,39 kv.m. ploto kambario ir 0,90 kv.m. ploto sieninės spintos, plane pažymėtų indeksais 2-67 ir 2-67 bei bendro naudojimo patalpų – 4,54 kv.m. koridoriaus, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais 2-84, 2-85 (I t., b.l. 8-11, II t., b.l. 28-29), nusipirktą daiktą priėmė, už jį sumokėjo, įregistravo VĮ Registrų centre. Pirkimo-pardavimo sutartyje ir šią sutartį įregistravusiame Nekilnojamojo turto registre apibrėžtas sutarties objektas (1964 m. CK 149, 253, 255 straipsniai). Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė (ar iki jos savo savininkai) kuriuo nors iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų pagrindų būtų įgijusi nuosavybės teisę į patalpų didesnį plotą, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, t.y. kad ji būtų įgijusi dalį Ginčo patalpų. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas V. J. turto privatizavimo metu įgijo nuosavybėn ne tik į tam tikrus kambarius bendrabutyje, bet ir Ginčo patalpas, į kurias ieškovės ginčijamų kitų sandorių pagrindu buvo perleidžiamos nuosavybės teisės kitiems asmenims (atsakovams N. U., R. T. ir D. T., I. J.). Visi sudaryti sandoriai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Byloje taip pat nustatyta, jog nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog Ginčo patalpos kada nors buvo bendrojo naudojimo patalpomis.

Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1994-10-25 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms yra nepagrįstas ir jį atmetė, atmesdamas atitinkamai ir reikalavimus dėl kitų sandorių, susijusių su Ginčo patalpų perleidimu, panaikinimo.

Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinimas nesukels ieškovei jos siekiamų padarinių, t.y. Ginčo patalpos netampa bendrojo naudojimo patalpomis, nes pripažinus jos prašomus sandorius negaliojančiais, Ginčo patalpos būtų grąžintos jų ankstesniam savininkui, o tai nereiškia, jog jos tampa bendrojo naudojimo patalpomis, o reikalavimo dėl Ginčo patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis ieškovė šioje byloje nereiškia, todėl jos reikalavimai taip pat atmetistini kaip nesukeliantys jai jokių teisinių pasekmių.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.

Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį iš ieškovės, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams, t.y. 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. J. (I t., b.l. 181) ir 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei N. J. (I t., b.l. 182).

Kadangi ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

Atsakovė R. T. atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, kas reiškia, jog dalį valstybės jai teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išlaidų už advokato teikiamą pagalbą) ji apmokėjo pati, todėl ši dalis turi būti jai priteistina iš ieškovės, tačiau byloje nesant įrodymų, kiek išlaidų už advokato pagalbą apmokėjo atsakovė R. T., jos patirtos išlaidos iš ieškovės jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. M. 2000 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų V. J..

Priteisti iš N. M. 400 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų N. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska