Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-18 · Administracinė byla Nr. I-3884-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
I-3884-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04052-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3884-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04052-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui T. S., atsakovo atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. S. pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 62-263; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 2S-2976; 3) priteisti 965 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, taip pat pagerinti visas kitas sąlygas, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu Lukiškių TI-K nutarimu nuobauda skirta nepagrįstai. Paaiškino, kad 2015 m. gegužės 29 d., apie 7.20 val., pasivaikščiojimo metu kiemelyje, iš pilietinės pareigos ir moralinių nuostatų giedojo Lietuvos Respublikos himną – tokią savęs ugdymo praktiką bando taikyti tiek, kiek leidžia aplinkybės, tačiau pareigūnas V. M. (V. M.) demonstratyviai pareikalavo nutraukti himno giedojimą. Su šiuo pareigūnu stengėsi nebendrauti ir nebendravo. Po kurio laiko pareiškėjas buvo išvestas iš kiemelio, apie tai, kad padarė režimo pažeidimą, informuotas nebuvo. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija jokių valstybinių švenčių metu netoleruoja panašių dalykų ir neorganizuoja renginių joms atminti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą remdamasis jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas ir atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui 2015 m. birželio 4 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-263 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas 2015 m. gegužės 29 d. pažeidė suėmimo vykdymo režimą.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. apie 7.15 val., būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje, garsiai šūkaudamas bendravo su kitais asmenimis iš greta esančių pasivaikščiojimo kiemelių. Prižiūrėtojui V. M. ir korpuso vyresniajam A. A. pareikalavus laikytis nustatytos tvarkos, pareiškėjas į pareikštą pastabą nereagavo ir buvo išvestas iš pasivaikščiojimų kiemelio. Kadangi pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 2 punktą, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – ir Suimtųjų elgesio taisyklės) 26 punktą, jam paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) yra teisėta ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nurodo, kad bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Iš tokių bendro pobūdžio nusiskundimų neaišku, kokia konkrečiai jam tariamai padaryta neturtinė žala, o jos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, t. y. jis nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, todėl neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovo ir atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 29 d. Lukiškių TI-K korpuso vyresnysis A. A. ir prižiūrėtojas V. M. (V. M.) pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2016 m. gegužės 29 d. apie 7 val. 15 min., pasivaikščiojimo gryname ore metu, kiemelyje Nr. 12 pareiškėjas garsiai šūkaudamas bendravo su greta esančiuose pasivaikščiojimų kiemeliuose esančiais asmenimis. Reikalavimų nešūkauti ir nebendrauti su kitais asmenimis nevykdė, todėl pasivaikščiojimas buvo nutrauktas (b. l. 39, 43). Tą pačią dieną buvo užpildytas protokolas Nr. 57-177 dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu pareiškė, kad „invalidai tegul rašo“ (b. l. 42).

2015 m. birželio 4 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-263 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kadangi savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 2 punktą ir Suimtųjų elgesio taisyklių 26 punktą.

Pareiškėjas dėl ginčijamo nutarimo pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 19–22). Kalėjimų departamentas ginčijamu 2015 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 2S-2976 skundą atmetė (b. l. 10–12).

Ginčas byloje kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 62-263 ir Kalėjimų departamento 2015 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 2S-2976 teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Suėmimo vykdymo įstatymas, Suimtųjų elgesio taisyklės ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).

Dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo

Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Šio įstatymo 2 dalies 2 punktas nustato, kad suimtiesiems draudžiama be tardymo izoliatoriaus administracijos leidimo bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Pareiškėjui paskirta nuobauda dėl to, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 7.15 val., būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje, garsiai šūkaudamas bendravo su kitais asmenimis iš greta esančių pasivaikščiojimo kiemelių. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su Suimtųjų elgesio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, 2012 m. spalio 11 d. atvežtas į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 88–89). Vienos iš jų – tai Suimtųjų elgesio taisyklės, kurių 26 punktas pakartoja Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.1 punktą. Taigi, pareiškėjui buvo žinoma, kad suimtiesiems draudžiama savavališkai bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, kitose gyvenamosiose ar gamybinėse patalpose.

Pareiškėjas teigia, kad giedojo Lietuvos Respublikos himną, pateikia A. B., R. J. (R. J.), J. O. ir T. K. rašytinius paaiškinimus (b. l. 14–17), kuriuose jie patvirtina, kad girdėjo, kaip buvo giedamas Lietuvos Respublikos himnas, tačiau nenurodė, kas jį giedojo.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad giedojo Lietuvos Respublikos himną – „Lietuvos Respublikos giesmę“. Liudytojas V. M. teismo posėdyje patvirtino informaciją, nurodytą jo tarnybiniame pranešime, ir paaiškino, kad pareiškėjas šūkavo. Kad pareiškėjas giedotų Lietuvos Respublikos himną, negirdėjo, nors visą laiką buvo virš kiemelio, kuriame vaikščiojo pareiškėjas. Kai pareiškėjas jo nurodymo nešūkauti nevykdė, jis pakvietė korpuso vyresnįjį pareigūną? A. A., tačiau pareiškėjas į reikalavimą nereagavo ir toliau šūkavo.

Dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėto pareigūno V. M. duoti parodymai atitinka jo ir kito pareigūno po nagrinėjamo įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pareigūno paaiškinimai ir tarnybiniai pranešimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nėra. Pažymėtina, kad nuoseklioje ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nėra pagrindo nesivadovauti pareigūnų parodymais nustačius, kad jie pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016, 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1915-575/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-575/2016).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lukiškių TI-K pagrįstai ir teisėtai vadovavosi pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytais faktais, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Pareiškėjo pateikiami paaiškinimai, kad jis giedojo Lietuvos Respublikos himną, o pareigūnai siekia su juo susidoroti, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Pareiškėjas iš karto po nagrinėjamo įvykio atsisakė rašyti pasiaiškinimą, žodžiu nurodydamas, kad „invalidai tegul rašo“ (b. l. 42). Abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas, skunde ir teismo posėdyje pabrėždamas savo patriotišką praktiką giedoti Lietuvos Respublikos himną, klaidingai įvardijo Lietuvos Respublikos himno pavadinimą, kurio pavadinimas yra ne „Lietuvos Respublikos giesmė“, o „Tautiška giesmė“. Pareiškėjo pateikiami A. B., R. J. (R. J.), J. O. ir T. K. rašytiniai paaiškinimai nelaikytini objektyviais įrodymais, paneigiančiais ar sudarančiais pagrindą abejoti anksčiau aprašytais tarnybiniais pranešimais.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas šūkavo pasivaikščiojimo kiemelyje. Tai laikytina komunikacija su kitais nuteistaisiais iš kitų kamerų, esančiais kituose pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo kaltė dėl nutarime nurodyto pažeidimo padarymo yra įrodyta. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su Lukiškių TI-K išvadomis, konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nenustačius byloje neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti. Nesant vienos sąlygos nėra pagrindo analizuoti kitų sąlygų buvimo ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą.

Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje priklausytų ne mažiau 4 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, taip pat pagerinti visas kitas sąlygas, kad jos atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Teismas negali įpareigoti subjekto ateityje nepažeisti teisės aktų reikalavimų, kol nėra pažeista ar ginčijama pareiškėjo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, o minėti jo teiginiai nėra susiję su skundo dalyku, todėl teismas jų nenagrinėja. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant analogiško pobūdžio reikalavimus (žr., pvz., 2016 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-662/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė