Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.6; 1.2.29.2; 1.2.14.2.1; 1.2.14.13; 1.2.14.3; 1.2.4.5; 2.1.12.3 (S)

2006 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. I. (I. I. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 178 str. 4 d., 138 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. – laisvės atėmimu 13 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė I. I. paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. I. priteista G. S. 254 850 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. Č. – 220 Lt, Vilniaus teritorinei liginių kasai – 3299,20 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 22 d., nuo 01 val. iki 03 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. M. metu, sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į galvą, tuo padarydamas R. M. nubrozdinimą kaktos dešinėje, odos įtrūkimą su aplinkine kraujosruva dešiniame skruoste, nubrozdinimą kairiame skruoste, rankom ir kojom sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į rankas, padarydamas R. M. šešias poodines kraujosruvas su nubrozdinimais dešiniame dilbyje ir plaštakoje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairiame dilbyje, suspaudė R. M. kaklą rankomis, tuo padarydamas paliežuvinio kaulo dešinio rago, plokštelės, skydinės kremzlės viršutinio kairiojo rago bei žiedinės kremzlės lanko lūžius; po to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas R. M. kraujosruvą pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose su plonžarnės pasaito plyšimu, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės ir dėl kaltininko panaudoto fizinio smurto, sutriko R. M. kvėpavimo veikla, šis negalėjo veiksmingai pasipriešinti, t. y. tapo bejėgiškos būklės, tada, ant žemės gulinčiam R. M. spyrė du kartus į dešinę koją, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje ir, pasinaudodamas R. M. bejėgiška būkle, nutempė pastarąjį iki šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje, ir žemyn galva įmetė nukentėjusįjį į šulinį su vandeniu, į kurį pastarajam krentant ir atsitrenkiant į vandens siurblį, buvo padaryta paviršinė žaizdelė kaktos viduryje ir nubrozdinimas aukščiau tarpunosio, paviršinė žaizdelė kairio antakio vidiniame gale, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, o atsitrenkus į kopėčias padarytas nubrozdinimas dešiniame petyje; R. M. dvasiškai ir fiziškai kankindamasis bandė išsigelbėti, t. y. lipti iš šulinio, ką patvirtina pargamentinis nubrozdinimas kairiame kelyje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, tačiau mirė nuo uždusimo, prigerdamas vandenyje, t. y. I. I. tyčia, itin žiauriai, pasinaudodamas R. M. bejėgiška būkle, pastarąjį nužudė.

I. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 22 d., apie 03 val., lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po to, kai į šulinį įmetė R. M. , pagrobė R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini).

I. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 22 d., nuo 03 val. iki 04 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pateko į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį G. S. , iš kur pagrobė televizorių „Samsung“ su nuotolinio valdymo pultu ir antena, 500 Lt vertės; 2000 Lt grynųjų pinigų, buvusių sekcijoje įdėtoje knygoje; televizoriaus ir antenos jungties laidą; sojos baltymų mišinį „Isomil“; medikamentus, neturinčius materialinės vertės, t. y. įsibrovęs į patalpą pavogė svetimą turtą, tokiu būdu padarydamas G. S. 2 500 Lt materialinį nuostolį.

I. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 22 d., apie 20 val. 15 min., siekdamas sunaikinti svetimą turtą, tyčia, padegė G. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt vertės bei jame buvusius daiktus: prieškambario baldus, 600 Lt vertės, 4 poras avalynės, 570 Lt vertės, kailinius, 600 Lt vertės, dvi poras moteriškų striukių, 1 150 Lt vertės, dvi vyriškas striukes, 600 Lt vertės, vyrišką kostiumą, 300 Lt vertės, moterišką kostiumą, 200 Lt vertės, moteriškus žieminius megztinius, 300 Lt vertės, žieminius vyriškus megztinius, 150 Lt vertės, vyriškas kelnes, 200 Lt vertės, moteriškas kelnes, 150 Lt vertės, sezoninius rūbus, 200 Lt vertės, vasarinius rūbus, 450 Lt vertės, kiliminę dangą, 100 Lt vertės, šaldytuvą, 800 Lt vertės, viryklę, 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės, skalbimo mašiną, 850 Lt vertės, virtuvės komplektą, 700 Lt vertės, puodų rinkinį, 100 Lt vertės, stalo įrankius, 60 Lt vertės, indus, 200 Lt vertės, 3 vnt. termosų už 150 Lt, bulvių trintuvę, 100 Lt vertės, sulčių spaustuvę, 100 Lt vertės, elektrinę mėsmalę, 200 Lt vertės, elektrinį virdulį, 50 Lt vertės, mikserį, 30 Lt vertės, lygintuvą, 100 Lt vertės, 12 vnt. krištolinių stiklinių už 100 Lt, krištolinę vazą už 50 Lt, pietų servizą, 180 Lt vertės, krištolinę saldaininę, 30 Lt vertės, vandens šildytuvą, 500 Lt vertės, hidroforą, 400 t vertės, dujų balioną, 80 Lt vertės, elektrinę šašlykinę, 100 Lt vertės, virtuvinį šviestuvą, 50 Lt vertės, sekciją, 800 Lt vertės, keturių dalių komplektą, 1000 Lt vertės, sofą – lovą, 600 Lt vertės, video grotuvą, 400 Lt vertės, 25 vnt. kasečių už 300 Lt, 200 - 300 vnt. knygų už 5000 Lt, muzikinį centrą, 800 Lt vertės, dulkių siurblį, 150 Lt vertės, dvi lentynėles už 50 Lt, kilimus, 400 Lt vertės, spintą su antresolėmis, 400 Lt vertės, 7 vnt. patalynės komplektų už 200 Lt, 4 vnt. staltiesių už 60 Lt, 6 vnt. pagalvių už 120 Lt, pūkinę antklodę už 180 Lt, 2 vnt. antklodžių, 100 Lt vertės, 3 vnt. vilnonių pledų, 260 Lt vertės, 3 poras šlepečių 30 Lt vertės, 2 chalatus, 100 Lt vertės, apatinį trikotažą 200 Lt vertės, kiliminę dangą už 80 Lt, 6 vnt. dieninių užuolaidų, 300 Lt vertės, 3 vnt. naktinių užuolaidų, 500 Lt vertės, elektrinį radiatorių, 200 Lt vertės, 10 vnt. rankšluosčių už 150 Lt, 2 kilimėlius pirčiai už 40 Lt, lentynėles su veidrodžiais vonios kambariui, 100 Lt vertės, higienines priemones už 350 Lt, auksinius juvelyrinius dirbinius (vyrišką žiedą, grandinėlę, moterišką žiedą, grandinėlę, auskarus, vestuvinius žiedus) už 1 450 Lt, 2 telefonus už 200 Lt, paveikslą, 60 Lt vertės, žvakides, 25 Lt vertės, 3 šviestuvus, 300 Lt vertės, 2 siuvimo mašinas, 300 Lt vertės, benzopjūklą, 1 200 Lt vertės, automobilininko rinkinį už 100 Lt, spintelę, 50 Lt vertės, sekcijoje buvusius 2 000 Lt grynųjų pinigų, 100 vnt. vandens maišytuvų 5 000 Lt vertės, metalines kriaukles (15 vnt.) už 750 Lt, 100 Lt vertės rozetes ir 100 Lt vertės jungiklius, suvirinimo aparatus už 400 Lt, pjūklus (2 vnt.) už 200 Lt, motorus (16 vnt.) už 2 500 Lt, elektrinį grąžtą, 300 Lt vertės, grąžtų rinkinius (5vnt.) už 25 Lt, automobilio pakrovėją, 70 Lt vertės, naują automobilio akumuliatorių, 400 Lt vertės, vonios kambario komplektą (veidrodžius, lentynėles, 50 vnt.), 500 Lt vertės, tualetinio popieriaus laikiklius (30 vnt.), 150 Lt vertės, šviestuvus (5 vnt.), 400 Lt vertės, stalines lempas (10 vnt.), 100 Lt vertės, laidus, 300 Lt vertės, elektrinius grąžtus (2 vnt.), 250 Lt vertės, elektrinius radiatorius (3 vnt.), 300 Lt vertės, reduktorius, 1 000 Lt vertės, skaitliukų jungiklius (20 vnt.), 400 Lt vertės, elektros skaitliukus (5 vnt.), 150 Lt vertės, tarpines (50 vnt.), 150 Lt vertės, santechnikos vamzdžius, 1 500 Lt vertės, santechnikos detales, 900 Lt vertės, švitrinį popierių, 300 Lt vertės, pakėlėjus (2 vnt.), 100 Lt vertės, elektrinį pjūklą, 250 Lt vertės, automobilio žibintus, 400 Lt vertės, automobilio ratus (8 vnt.), 800 Lt vertės, taip pat apdegė prie namo stovėjusio automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) galiniai žibintai ir bamperis, padarydami 300 Lt žalą, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės G. S. turtą, padarydamas jai 250 850 Lt materialinį nuostolį.

I. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 2 d., nuo 13 val. 30 min. iki 17 val. 30 min., atlikdamas remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš virtuvėje padėtos nukentėjusiojo V. Č. kuprinės pagrobė ten buvusius 220 Lt, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 220 Lt materialinį nuostolį.

I. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 15 d., lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą D. Š. atžvilgiu, tyčia spyrė dešine koja į nukentėjusiojo dešinę koją, tokiu būdu padarydamas dešinio blauzdikaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė D. Š. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir 1) jo veiką dėl R. M. nužudymo perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.; 2) bylą dėl D. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nutraukti; 3) iš VĮ „Registrų centras“ išreikalauti duomenis apie G. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę; 4) į teismo posėdį iškviesti liudytojas A. P. , gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir T. Č. , gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir jas apklausti; 5) pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, turtinę žalą sumažinant, atsižvelgus į naujai pateiktus įrodymus, o neturtinę žalą – iki 30 000 Lt.

Nurodo iš dalies nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. (dėl R. M. nužudymo), dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., bei dėl priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Apelianto manymu, šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas padarė išvadas, neatitinkančias byloje surinktų faktinių duomenų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nenustatė sugadinto turto tikrosios vertės ir priteisė per didelį žalos atlyginimą.

Pirmiausia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. Teigia, kad konflikto pradžioje R. M. buvo normalios būklės, naudojo smurtą jo atžvilgiu. Šį faktą patvirtina specialisto išvada Nr. M624/06(01), kurioje nurodoma, kad pagal sužalojimų lokalizaciją įvairiose kūno paviršiuose, tikėtina, jog jo (apelianto) ir R. M. padėtis keitėsi. Pažymi, kad kairėje apelianto plaštakoje, ant krumplio rastas nubrozdinimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo atsirasti kovos metu. Pabrėžia, jog būtent R. M. agresyvus elgesys įtakojo byloje nustatytus tolimesnius veiksmus, mušdamas nukentėjusįjį jis nesuvokė, kad pastarasis nebegali apsiginti. Teigia, jog tik vėliau, atsimindamas įvykius ir pasakodamas juos pareigūnams, jis prisiminė momentą, kai mušė R. M., kuris jau nebesigynė. Kategoriškai tvirtina, kad įvykio metu jis šio momento nepastebėjo ir nesuvokė, kad R. M. yra be sąmonės, nesuprato, kad jis nebegali apsiginti. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą Nr. 46, kuriame yra išaiškinta, jog nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir, pasinaudodamas ja, atimą gyvybę. Tuo tarpu jis dėl charakterio savybių (emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimo), taip pat dėl nukentėjusiojo veiksmų, pykčio, streso tikrai negalėjo suvokti tikrosios R. M. būsenos, todėl jį mušė toliau. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliantas prašo jo veiką kvalifikuoti kaip paprastą nužudymą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu jo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. Nesutikdamas su nuosprendyje išdėstytais argumentais, tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į specialisto išvadoje Nr. M 624/06(01) pateiktus duomenis, jog R. M. kraujyje rasta 3,85 % alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, bei tai, jog nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės. Mano, jog teismo išvados apie tai, kad R. M. buvo sukeltos itin didelės fizinės kančios, prieštarauja nurodytiems faktiniams duomenims. Pabrėžia, kad būdamas visiškai girtas, be sąmonės, R. M. negalėjo jausti fizinių kančių. Taip pat teigia, kad rūbus nurengė, neturėdamas tikslo, jog nukentėjusysis žiemos metu sušaltų, o todėl, kad velkant pastarąjį žeme, nusimovė jo kelnės, o tempiant už rankų – striukė. Tad apeliantas prašo atsižvelgti į šiuos jo argumentus ir veiką kvalifikuoti kaip paprastą nužudymą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Toliau apeliaciniame skunde skundžiama apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nurodo, jog teismas padarė išvadas, neatitinkančias byloje surinktų įrodymų. Padarydamas išvadą, jog jis tyčia spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją žemiau kelio, dėl ko nukentėjusiajam lūžo koja, rėmėsi specialisto išvada bei nukentėjusiojo parodymais. Tačiau apeliantas specialisto išvadą Nr. G.2980/05(01) vadina tikėtina ir mano, jog joje pateiktos išvados turi būti vertinamos, atsižvelgiant į kitus įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad minėtoje specialisto išvadoje teigiama, jog kojos lūžis galėjo atsirasti ne tik stipriai spiriant koja, bet ir griūnant ant malkų, nors tokia tikimybė ir yra mažesnė. Pabrėžia, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. du kartus patvirtino, jog koja lūžo ne įspyrus, o susistumdžius ir nugriuvus ant malkų. Apelianto manymu, niekam kitam (liudytojams ar ekspertams) kaip pačiam nukentėjusiajam negali būti geriau žinomos visos, su įvykiu susijusios, aplinkybės, todėl būtent nukentėjusiojo parodymai turėtų būti laikomi pagrindiniu įrodymu. Tvirtina neturėjęs tikslo spirti nukentėjusiajam D. Š. į koją ir tokiu būdu ją sulaužyti, nukentėjusiajam koja lūžo, kai šis pargriuvo, todėl jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip tyčinis sveikatos sutrikdymas.

Paskutinėje skundo dalyje apeliantas ginčija su priteistu civiliniu ieškiniu susijusius klausimus. Teigia, kad apygardos teisme nebuvo nustatyta tikroji sudeginto turto, t. y. nukentėjusiajai G. S. priklausančio gyvenamojo namo, vertė. Tvirtina, jog nukentėjusiosios pateiktas namo įvertinimas – 200 000 Lt – atrodė reali gyvenamojo namo, esančio Vilniaus mieste, vertė. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog iki įvykio, daugmaž 2005 m. rudenį, nukentėjusioji norėjo namą parduoti, už kurį kartu su žeme prašė 115 000 Lt. Nurodo, kad tokias aplinkybes jo motinai papasakojo kaimynės A. P. ir T. Č. , kurios, apelianto manymu, turėtų būti apklaustos kaip liudytojos. Pažymi, jog viena iš nurodytų kaimynių laikraštyje perskaičiusi skelbimą skambino nukentėjusiajai G. S. ir domėjosi parduodamu namu, jo kaina. Tokiu būdu buvo išsiaiškinta, jog žemės ir namo kaina yra 115 000 Lt. Pažymi, jog nors nekilnojamo turto kainos pastaruoju metu šiek tiek padidėjo, tačiau aptariamo namo kaina negalėjo pasiekti 200 000 Lt sumą. Apeliantas neatmeta galimybės, jog apygardos teismas priteisė per didelę sumą turtinei žalai atlyginti ir prašo, kad apeliacinės instancijos teismas iš VĮ „Registrų centras“ išreikalautų duomenis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę bei apklaustų anksčiau nurodytus liudytojus.

Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu, kuriuo jam priteista nukentėjusiajai G. S. atlyginti neturtinę žalą, t. y. 50 000 Lt. Mano, jog priteista neturtinė žala yra per didelė. Prašo atsižvelgti į jo finansinę padėtį, paties nužudytojo elgesį, dėl kurio ir kilo konfliktas, taip pat tai, jog R. M. buvo agresyvaus būdo, smurtavo sugyventinės G. S. atžvilgiu, todėl jai šis įvykis negalėjo padaryti didelę neturtinę žalą. Apeliantas taip pat nurodo, jog būtina atsižvelgti į jo sveikatos būklę, įtakojusią nepaaiškinamą elgesį (emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas), ir priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 30 000 Lt.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo I. I. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo I. I. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo I. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 4 p., Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinama. Kiti nuteistojo I. I. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo I. I. kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis pirmiausia skundžia nuosprendžio dalį, kuria jo veiksmai dėl R. M. nužudymo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. ir prašo jo veiksmus dėl šio nusikaltimo kvalifikuoti kaip paprastą nužudymą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Kolegija tokio apelianto prašymo netenkina ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Apeliacinio skundo argumentais nuteistasis bando įtikinti teismą, jog jis nesuvokė, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės, teigia, kad pats R. M. agresyviu elgesiu išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus bei atkreipia dėmesį į specialisto išvadą Nr. M624/06 (01), kurioje nurodoma, jog, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jo ir nukentėjusiojo padėtis keitėsi. Nors apeliantas skunde akcentuoja specialisto išvados teiginį, kad nukentėjusiojo ir užpuoliko padėtis keitėsi, tokiu būdu norėdamas įrodyti, kad nukentėjusysis nebuvo bejėgiškos būklės, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad R. M. nužudytas jam būnant bejėgiškos būklės. Minėtos specialisto išvados 12 punktas iš tiesų nurodo, kad užpuoliko ir nukentėjusiojo padėtis keitėsi. Tikėtina, kad veido sumušimo metu užpuolikas ir nukentėjusysis stovėjo priešpriešiais, o kraujosruvos pilve, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos spardant gulintį nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 129-136). Taigi, kaip matyti, ši išvados dalis tik patvirtina, kad veido sumušimo metu nukentėjusysis R. M. stovėjo priešais apeliantą, tuo tarpu kitų sužalojimu metu jis jau gulėjo. Tai, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės, patvirtina specialisto išvados 3.1 punktas, kuriame nurodoma, kad dėl labai stipraus smūgio R. M. buvo padaryta kraujosruva pilvo sienos audiniuose su plonžarnės pasaito plyšimu. Dėl šio smūgio į pilvą nukentėjusysis patyrė trumpalaikį kvėpavimo veiklos sutrikimą ir trumpą laikotarpį negalėjo aktyviai priešintis. Būtent tada I. I. , pasinaudodamas bejėgiška R. M. būkle, gulinčiam nukentėjusiajam du kartus spyrė į dešinę koją ir nutempė jį prie (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje buvusio šulinio, į kurį įmetė nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad R. M. bejėgiškos būklės tapo dėl I. I. jo atžvilgiu panaudoto smurto. Ir nors apeliantas tvirtina nesuvokęs, kad pastarasis buvo bejėgiškos būklės, tačiau tokie jo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apeliantas galėjo nesuvokti, nuo kurio konkrečiai smūgio nukentėjusysis nebesipriešino jo atžvilgiu vartojamam smurtui, tačiau tikrai matė, kaip konflikto pradžioje priešais jį stovėjęs R. M. po eilės gautų smūgių parkrito ant žemės, kur gulėjo neatlikdamas jokių gynybinių veiksmų, visiškai nesipriešino velkamas šulinio link. Tokios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog jis nesuprato, kad R. M. buvo bejėgiškos būklės, be to, dėstydamas argumentus apie tai, jog nukentėjusysis nepatyrė fizinių kančių, apeliantas pripažįsta, jog pastarasis buvo netekęs sąmonės, o tai dar kartą patvirtina, jog jis suvokė, kad R. M. tokioje būklėje negalėjo pasipriešinti.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo kategoriškai nesutinkama, jog R. M. buvo nužudytas itin žiauriai. Tokią poziciją apeliantas grindžia tuo, jog nukentėjusysis buvo girtas, netekęs sąmonės, o rūbus nurengė, neturėdamas tikslo, kad pastarasis sušaltų.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Apygardos teismas, kvalifikuodamas I. I. nusikalstamą veiką nužudžius R. M. , nurodo, kad jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. kaip nužudymas kankinant ir itin žiauriai. Kaip matyti, apygardos teismas I. I. veiksmus įvertino kaip nužudymą, padarytą ir kankinant, ir kitaip itin žiauriai, nors įstatyme šios sąvokos nėra vartojamos kaip sinonimai, jos atskirtos jungtuku „ar“, o tai reiškia, kad įstatymą taikantis subjektas, įvertindamas bylos aplinkybes, turi nuspręsti, kokiu būdu buvo padarytas nusikaltimas – kankinant ar itin žiauriai. Kolegija daro išvadą, jog R. M. nužudytas jį kankinant ir tai pagrindžia tokios aplinkybės: nukentėjusysis buvo smaugiamas, ką patvirtina paliežuvinio kaulo dešinio rago, plokštelės, skydinės kremzlės viršutinio kairiojo rago bei žiedinės kremzlės lanko lūžiai, vėliau nuo labai stipraus smūgio susidarė kraujosruva pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose su plonžarnės pasaito plyšimu, įvyko reflektorinis trumpalaikis kvėpavimo veiklos sutrikimas, dėl ko R. M. negalėjo aktyviai pasipriešinti. Apeliantas žiemos metu, esant minusinei oro temperatūrai, sningant (t. 1, b. l. 30), nuogai išrengė nukentėjusįjį ir vilko iki šulinio, į kurį pastarąjį iš didelio aukščio ir įmetė. Iš specialisto išvados matyti, kad R. M. dar buvo gyvas, bandė išlipti iš šulinio. Jo mirties priežastis buvo sušalimas vandenyje ir tik po to jis nuskendo (t. 1, b. l. 129-136), be to, krisdamas į šulinį nukentėjusysis galimai atsitrenkė į vandens siurblį, dėl ko taip pat patyrė sužalojimus. Taigi nukentėjusysis R. M. , sužalotas, žiemos metu išrengtas ir įmestas į šulinį, patyrė dideles fizines bei dvasines kančias, o nepavykus iš jo išlipti sušalo ir prigėrė vandenyje. Nors apeliantas skunde kategoriškai neigia išrengęs nukentėjusįjį ir nurodo, jog kelnės ir striukė nusivilko patys, kai jis žeme tempė R. M. , tokiais jo žodžiais tikėti negalima. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. M. iš šulinio ištrauktas buvo nuogas, ant kojų pėdų „laikėsi išverstos baltos drobinės apatinės kelnes ir melsvos margos trumpikės“ (t. 1, b. l. 19-27). Tą aplinkybę, kad R. M. buvo nuogas, patvirtino ir liudytojais apklausti ugniagesiai gelbėtojai, ištraukę lavoną iš šulinio (t. 1, b. l. 79-84). Akivaizdu, kad velkant nukentėjusįjį žeme visi rūbai (tiek viršutiniai, tiek apatiniai) tikrai negalėjo patys nusmukti bei nusivilkti, todėl neginčytina, jog tai padarė apeliantas.

Nuteistasis skundu prašo nutraukti bylą dėl D. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau baudžiamoji byla dėl šio nusikaltimo yra išnagrinėta, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskirta bausmė, todėl laikytina, jog apeliantas prašo jį išteisinti padarius nurodytą nusikaltimą. Toks prašymas grindžiamas tuo, jog teismo posėdyje nukentėjusysis D. Š. keletą kartų patvirtino, jog koja lūžo ne I. I. įspyrus, o susistumdžius ir nugriuvus ant malkų, taip pat mano, jog specialisto išvada Nr. G.2980/05 (01) yra tikėtina, joje pateiktos išvados turi būti vertinamos atsižvelgiant į kitus įrodymus. Kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimu I. I. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir apelianto prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo atmeta kaip nepagrįstą. I. I. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje išanalizuotais įrodymais. Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminiame tyrime ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, apie tai, kaip I. I. koja spyrė jam į dešinę koją, dėl ko jam lūžo blauzdikaulis. Specialisto išvada nustatė, jog D. Š. iš tikrųjų buvo padarytas dešinio blauzdikaulio lūžis, būdingas kitam asmeniui suduodant smūgį kietu buku daiktu, pavyzdžiui, koja (t. 2, b. l. 42). Taigi tokia išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimo kilmės bei abejotina vadina galimybę, jog lūžis vyko nugriuvus ant malkų. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog teisme nukentėjusysis parodė, kad koja lūžo ne įspyrus, o susistumdžius ir nugriuvus ant malkų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apklausiamas teisme nukentėjusysis D. Š. parodė, kad I. I. jį „stūmė ir spyrė į koją < ... > aš nukritau ir man lūžo koja < ... > koja lūžo, kai kritau nuo suduoto smūgio ir atsitrenkiau į akmenis ar į lentas“ (t. 3, b. l. 68). Tokie parodymai tik dar kartą patvirtina, jog būtent dėl apelianto tyčinio spyrio kilo nusikalstami padariniai, tarp jo veiksmų ir D. Š. blauzdikaulio lūžio atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tačiau kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą: neišreikalavo duomenų apie sodo pastato būklę iki jo sudeginimo, neišreikalavo namo techninės apskaitos bylos, neišsiaiškino, kuriais metais buvo pastatytas sodo namas, kada inventorizuotas, koks buvo namo plotas, ar buvo priestatas, dirbtuvės, ar namas buvo apdraustas. Taip pat būtina išsiaiškinti apelianto skunde nurodytas aplinkybes: ar G. S. ketino parduoti namą 2005 m. rudenį, kokią sumą norėjo už jį gauti, kokiame laikraštyje buvo patalpintas skelbimas. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nuteistojo I. I. gynėja atsisakė nuo prašymo į teismo posėdį iškviesti liudytojas A. P. ir T. Č. .

Iš byloje esančio G. S. civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 35-37) matyti, kad ji 200 000 Lt ieškinio dėl sodo namo vertės išvis nepagrindė jokiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių teisingai išspręsti 200 000 Lt dydžio pareikštą ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pareikšto 200 000 Lt civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjęs bylos nagrinėjimo ir negavęs aukščiau nurodytos papildomos medžiagos, o tai užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Kolegija gavo iš VĮ „Registrų centras“ atsakymą į paklausimą apie sodo namo vidutinę rinkos vertę, tačiau to nepakanka norint tinkamai išspręsti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos klausimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., šis klausimas spręsti perduotinas teismui, priėmusiam nuosprendį.

Tuo tarpu neturtinės žalos klausimas, kolegijos manymu, yra išspręstas tinkamai. Sutinkama su apygardos teismo sprendimu iš I. I. priteisti nukentėjusiajai G. S. 50 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 200 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau teismas, įvertinęs žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikštą neturtinę žalą sumažino iki 50 000 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 str. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai G. S. padaryta tyčiniais nuteistojo I. I. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jai artimam žmogui. Su nužudytuoju R. M. nukentėjusioji G. S. nors ir nebuvo oficialiai susituokusi, tačiau kartu gyveno 10 metų. Neabejotina, jog ji, kaip R. M. sugyventinė, dėl jo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydį apeliantas nurodo, jog būtina atsižvelgti į jo sveikatos būklę, įtakojusią nepaaiškinamą elgesį. Toks apelianto prašymas yra nepagrįstas, kadangi teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, jog I. I. nusikaltimo padarymo metu psichikos liga nesirgo, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (t. 2, b. l. 15-160). Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, jo kaltė įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nesvarstytinas apelianto nurodytas teiginys neva R. M. smurtavo nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, todėl pastarojo nužudymas neturėtų sukelti didelę žalą nukentėjusiajai. Žmogaus gyvybė yra viena didžiausių vertybių. Jos atėmimas tyčiniais veiksmais, o nagrinėjamu atveju kankinant bejėgiškos būklės žmogų, dėl ko pastarasis patyrė fizines ir dvasines kančias, sukėlė jo sugyventinei dvasinį sukrėtimą ir didžiulius dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina ir tai, kad G. S. dėl tyčinių apelianto veiksmų neteko ne tik jai artimo žmogaus, bet ir gyvenamojo būsto, kuris buvo sudegintas, prarado per daugelį metų užgyventą turtą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas apelianto prašymas sumažinti priteistą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos 254850 Lt priteisimo iš I. I. nukentėjusiajai G. S. ir perduoti klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.