Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. ir S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas turi būti išnagrinėtas pagal galiojančius teisės aktus ir teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsniu apie bylos iškėlimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje, tačiau per nustatytą terminą į teismą suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese negauta, turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį turtą ne mažiau kaip dešimt metų, o daikto savininkas per visą šį laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo į ją, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai 1994-01-21 pradėjo naudotis arkiniu sandėliu, esančiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki šiol juo naudojasi. V. M. naudojasi 62/100 dalimis, o S. V. 38/100 dalimis atsarginių dalių sandėlio. Atsarginių dalių sandėlis prieš tai priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“), kuri 1994 metais buvo likviduota. Likvidavus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, atsarginių dalių sandėlis, kaip ir visas kitas turtas, buvo išdalintas bendrovės pajininkams. Atsarginių dalių sandėlis buvo išdalintas 3 pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiškėjai V. M. ir S. V. bei D. Ž.. Nors D. Ž. buvo viena iš arkinio sandėlio pajininkų, tačiau ji, nuo pat ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo pradžios, jokia dalimi sandėlio nesinaudojo, neprižiūrėjo ir jo nevaldė. Pajininkai tam neprieštaravo, nes pareiškėja V. M. sutarė išpirkti iš D. Ž. jai priklausančias dalis šio atsarginių dalių sandėlį. Su ja pareiškėja V. M. 1994-03-16 sudarė perleidimo (pardavimo) tarpusavio susitarimą. Šių sutarties šalių parašai buvo patvirtinti Dusetų miestelio ir apylinkės viršaičio pavaduotojos V. M.. Šis tarpusavio susitarimas laikytinas Pajų už atsarginių dalių sandėlį pardavimu. Pajininkė D. Ž., kuriai pagal protokolą buvo perleista dalis atsarginių dalių sandėlio neturėjo poreikio naudotis sandėliu, todėl 1994-03-16 pasirašė atsarginių dalių pastato dalies perleidimo Tarpusavio susitarimą su kita pajininke V. M.. Pareiškėjai nuo 1994 metų sausio mėnesio valdo pastatą. Nei buvusi pajininkė, su kuria buvo pasirašytas Tarpusavio susitarimas nei kiti asmenys dėl valdomo pastato pretenzijų jiems nereiškė. Per ilgą daikto valdymo laikotarpį atvirai valdant ir prižiūrint minėtą sandėlį, turint Tarpusavio susitarimą su D. Ž., ir negaunant pretenzijų dėl valdomo turto, pareiškėjams pagrįstai susiformavo lūkestis, jog turtą jie valdo teisėtai ir save laiko teisėtais turto bendrasavininkais. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl atsarginių dalių sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo. Vėliau kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sandėlio įregistravimo, tačiau tą padaryti buvo atsisakyta, nes pareiškėjai nepateikė pagrindinio nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjai V. M. ir S. V. daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – atsarginių dalių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Daiktas, kuriam prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra registruotas kito asmens vardu, apie bylos nagrinėjimą paskelbus viešai, dėl patraukimo suinteresuotais asmenimis niekas nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tai, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, bei tai, jog nėra įrodymų paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pareiškėjų pareiškimas yra tenkinamas ir pripažįstamas nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo 62/100 dalis, o pareiškėjas S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38/100 dalis nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – atsarginių dalių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.