- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-2256-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03506-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „ (duomenys neskelbtini) “, „Hidrotechnika“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-467-/2021/J02 paskirtą 5 000 eurų baudą pakeisti į 1 000 Eur baudą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant vienų metų laikotarpiui.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė L. B., išnagrinėjo juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J31-467-/2021/J02, ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė): 1.1. nevykdė atliekų susidarymo apskaitos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS), nepaisant to, kad Įmonės veiklos metu susidaro pavojingos (alyvos ir filtrai) bei nepavojingos (juodieji metalai, mišrios statybinės griovimo atliekos) atliekos, tokiu būdu padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 93 straipsnio 5 dalyje; 1.2. neturėdama teisės vykdyti mišrių statybinių ir griovimo atliekų apdorojimo veiklą, Įmonė savo veiklos teritorijoje, vykdydama užterštos teritorijos ir fermų griuvėsių tvarkymo darbus, apdorojo, t. y. sumalė apie 128 t (apie 80 m³) mišrių statybinių ir griovimo atliekų, tokiu būdu padarydama teisės pažeidimą, numatytą AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-467-/2021/J02 (toliau – skundžiamas nutarimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta galutinė ekonominė sankcija – 5.000,00 € bauda. Pareiškėjas nekvestionuoja padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus, t. y. neginčija skundžiamame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių ir nustatytų pažeidimų, tačiau mano, jog skundžiamu nutarimu jam skirta ekonominė sankcija, įvertinus teisės pažeidimų pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra per griežta, t. y. neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. AAĮ 52 straipsnyje, nurodyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Įmonės padarytų tesės pažeidimų tyrimo metu nustatytos tik išskirtinai jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – juridinis asmuo padėjo tyrimo metu, savanoriškai teikė informaciją, pripažino pažeidimus ir dėl jų padarymo gailėjosi. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl šios priežasties, skundžiamu nutarimu pareiškėjui skirta švelniausia įstatyme nustatyta ekonominė sankcija - 5.000,00 € bauda. Nepaisant to, pareiškėjo vertinimu, netgi skyrus jam švelniausią įstatyme nustatytą sankciją, būtų pažeistas teisėje galiojantis proporcingumo principas, kadangi įvertinus visas bylos aplinkybes, tokia sankcija yra per griežta, neproporcingai varžanti pareiškėją daugiau nei būtina jam paskirtos ekonominės sankcijos tikslams pasiekti. Nuo pat pirmųjų proceso stadijų Įmonė ne tik pripažino padariusi jai inkriminuotus pažeidimus, tačiau ir aktyviais veiksmais padėjo juos išaiškinti – viso proceso metu teikė nuoseklius, išsamius ir teisingus paaiškinimus bei šiuos paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, iš esmės padėjusius atskleisti padarytų pažeidimų esmę. Nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti ir tai, kad Įmonei inkriminuoti teisės pažeidimai padaryti dėl neatsargumo. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog Įmonės direktorius D. G. minėtų teisės pažeidimų tyrimo metu yra paaiškinęs, kad „Įmonėje dėl atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo atsakingo asmens paskirto nėra, dėl šių reikalavimų vykdymo atsakingas Įmonės direktorius“. Taigi, minėtus teisės pažeidimus Įmonė iš esmės padarė dėl žinių bei kompetencijų stokos, tačiau pareigūnams patikrinus Įmonės veiklą ir nustačius pažeidimus, Įmonės darbuotojai nedelsiant ėmėsi nustatytus pažeidimus šalinti. Skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių pagrindu 2021 m. spalio 27 d. Įmonei buvo surašyti privalomieji nurodymai (toliau – Privalomieji nurodymai): 1. Nr. (15.5)-PN-674, kuriuo Įmonė įpareigota „neteisėtai vežtas ir apdorotas mišrias statybines griovimo atliekas (180 m3), susidariusias vykdant statybos darbus prie (duomenys neskelbtini), perduoti tokias atliekas turinčiomis teisę tvarkyti įmonėms, tuo pašalinant Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. pažeidimą“, įpareigojant šį privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 15 d.; ir 2. Nr. (15.5)-PN-675, kuriuo Įmonė įpareigota „nustatyta tvarka vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) apskaityti visas veiklos metu susidariusias atliekas [...]“, įpareigojant šį privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 15 d. Iš pridedamo 2021 m. lapkričio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos sprendimo Nr. (15.5)-AD5-22998, kuriame nurodyta, kad „Komisija, svarstydama Prašymą, konstatavo, kad Privalomasis nurodymas Nr. (15.5)-PN-675 yra įvykdytas, todėl šioje dalyje Prašymo nenagrinėjo“, matyti, kad Privalomasis nurodymas, Nr. (15.5)-PN-675 yra įvykdytas. Taip pat, siekdamas įvykdyti ir Privalomąjį nurodymą Nr. (15.5)-PN-674, pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė atliekų tvarkymo perdavimo sutartį, Nr. 21/11-09P. Pareiškėjas niekada neginčijo jam surašytų Privalomųjų nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėjo dideles pastangas, siekiant juos įvykdyti. Aukščiau nurodytos aplinkybės, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai vis tik rodo, kad pareiškėjas ne tik padėjo atskleisti jo paties padarytus teisės pažeidimus, bet ir deda dideles pastangas, siekdamas ištaisyti savo veiklos trūkumus, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas suprato savo neteisėtų veiksmų negatyvumą, padarė išvadas ir pažymi, kad jau pats pažeidimų nustatymo ir jų tyrimo pradėjimo bei atlikimo faktas padarė pareiškėjui pakankamą poveikį, kuris atgrasys jį nuo bet kokių panašių pažeidimų ateityje, juolab turint omenyje, kad nustatyti pažeidimai padaryti dėl neatsargumo. Vertinant pagrindus skirti pareiškėjui švelnesnę nei įstatyme nustatytą sankciją itin svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra visiškai atsitiktiniai, niekaip neatspindintys jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas, t. y. vienkartinio (netęstinio) pobūdžio. Tolimesnėje savo veikloje Įmonė yra pasirengusi laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, dėti didesnes pastangas siekiant žinoti ir įgyvendinti visus aplinkosaugos reikalavimus, nustatytus Įmonės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokio pobūdžio pažeidimus Įmonė padarė pirmą kartą, viso proceso metu savo veiksmus vertino itin kritiškai, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, o dėl padarytų pažeidimų jokių žalingų padarinių nekilo nei aplinkai nei žmonėms. Įmonė apdorojo nepavojingas atliekas, ką pripažįsta ir atsakovas, todėl tai nesukėlė jokios žalos nei aplinkai nei kitoms įstatymų saugomoms vertybėms. Atsakomybėn patraukta ne tik Įmonė, bet ir jos direktorius D. G., ko pasekoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 9 d. ne teismo tvarka priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jam skirta administracinė nuobauda – 1.400,00 € bauda. Pareiškėjui skyrus 5.000,00 € baudą, tai Įmonei taptų nepakeliama našta. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios padėties bei 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų susidarė verslui nepalanki padėtis, įmonių veikla buvo ribojama, įmonės turėjo finansinių nuostolių. Dėl šios priežasties itin ženkliai sumažėjo ir pareiškėjo pajamos, t. y. itin ženkliai sumažėjo sudaromų verslo sandorių skaičius. Dėl pandemijos, Įmonė patyrė nemažus ekonominius nuostolius, ką patvirtina ir pridedama 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Įmonė patyrė netgi 30.118,00 € nuostolių, kas, įvertinus Įmonės generuojamas pajamas, yra itin reikšminga suma. Įmonėje šiuo metu dirba 14 darbuotojų. Iš pridedamo Įmonės balanso matyti, kad absoliučiai didžiąją dalį Įmonės turto sudaro ilgalaikis turtas, atsargos bei gautinos sumos, tačiau piniginių lėšų Įmonė turi sąlyginai visai nedaug. Taigi, dėl 2021 metais patirtų nuostolių Įmonei itin trūksta pajamų ne tik veiklos vykdymui, bet ir atsiskaitymui su darbuotojais bei kreditoriais. Dėl šios priežasties, paskyrus Įmonei 5.000,00 € baudą, tai Įmonei bus itin reikšminga suma, ko pasekoje netgi gali tekti svarstyti apie dalies Įmonės veiklos sustabdymą, dalies materialaus turto pardavimą bei dalies darbuotojų atleidimą. Pareiškėjo vertinimu, šioje situacijoje egzistuoja ir visuomenės interesas, kadangi vykdydama ūkinę veiklą, Įmonė sukuria darbo vietas, ko pasekoje mažinamas nedarbas kaimiškoje vietovėje, Įmonė taip pat moka mokesčius, kas leidžia tiek į savivaldybės, tiek į valstybės biudžetą surinkti atitinkamą sumą mokesčių, todėl manome, kad Įmonės nuostolių padidinimas ženklia 5.000,00 € suma neabejotinai turės neigiamos įtakos Įmonės ūkinės veiklos rezultatams, kas gali lemti ir visuomenės intereso pažeidimą. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus ir nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad Įmonei paskirtos 5.000,00 € dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija būtų neadekvati Įmonės padarytam teisės pažeidimui ir per griežta, todėl skirtina 1.000,00 € dydžio bauda. AAĮ 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Atitinkamai AAĮ 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir pridedamų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų matyti, kad šiuo metu Įmonės finansinė padėtis yra itin sunki, todėl siekiant užtikrinti pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos įvykdymo realumą, tuo pačiu užtikrinant Įmonės veiklos tęstinumą, gerbiamo teismo prašysime paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienų metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad atsakovo struktūrinis padalinys - Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcija 2021m. spalio 14 d. nustatė, kad Pareiškėjas (toliau - ir Įmonė) žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje aplink (duomenys neskelbtini), vykdė ūkinę veiklą, pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus, ir dėl to atsakovas 2021 m. lapkričio 25 d. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiu teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-467/2021/J02 (toliau - Nutarimas), Pareiškėjui: už atliekų susidarymo apskaitos nevykdymą, paskyrė ekonominę sankciją - 700 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 str. 5 d, o už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, paskyrė ekonominę sankciją - 5000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 str. 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. 6 d., paskyrė galutinę ekonominę sankciją - 5000 eurų baudą. Atsakovas neginčija Pareiškėjo skunde išdėstytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankciją Pareiškėjui paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. nustatytų ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Atsižvelgiant į Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad jo veikoje nebuvo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta minimali galutinė subendrinta ekonominė sankcija - 5000 eurų bauda. Kadangi paties pažeidimo padarymo fakto Pareiškėjas neginčija, o sprendimas skirti ar neskirti mažesnę baudą Pareiškėjui yra teismo prerogatyva. Atsakovas prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiu teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-467/2021/J02 (toliau - Nutarimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta ekonominė sankcija - 700 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalį už atliekų susidarymo apskaitos nevykdymą ir 5 000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda.
Nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad nevykdė atliekų susidarymo apskaitos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS), nepaisant to, kad įmonės veiklos metu susidaro pavojingos (alyvos ir filtrai) bei nepavojingos (juodieji metalai, mišrios statybinės griovimo atliekos) atliekos. Tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 p., 6.2 p., 6.5 p., 6.6 p., 7 p., 8 p. ir 9 p., Atliekų tvarkymo taisyklių 74 p. ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 6 p. reikalavimus.
Taip pat pareiškėja Nutarimu nubausta ir už tai, kad neturėdama teisės vykdyti mišrių statybinių ir griovimo atliekų apdorojimo veiklą, savo veiklos teritorijoje, vykdydama užterštos teritorijos ir fermų griuvėsių tvarkymo darbus, apdorojo, t. y. sumalė apie 128 t (apie 80 m³) mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Tokiais veiksmais pažeidė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 1 d., Atliekų tvarkymo taisyklių 33 p., 52 p. ir 69 p., Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 p., 1 priedo 3.1 p. ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 10 p. reikalavimus.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisinės jų kvalifikacijos, t. y. dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 80 straipsnio 5 dalyje ir 93 straipsnio 5 dalyje, todėl pareiškėjos kaltės klausimas nėra šios bylos dalykas.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo ir atitikimo teisingumo ir protingumo principams.
Dėl paskirtos baudos dydžio
AAĮ 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Pasisakydamas dėl teismo vykdomo teisingumo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, taip pat yra imperatyviai nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, jos požiūrį į pažeidimus ir elgesį po pažeidimų nustatymo, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 93 straipsnio 5 dalyje, baudą, kuri kartu yra ir galutinė pareiškėjai paskirta bauda už abu pažeidimus.
Byloje nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių realių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
Pažymėtina, kad pareiškėja ne tik pripažino padariusi pažeidimus, tačiau ir padėjo juos išaiškinti, nes teikė išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, t. y. padėjo atskleisti padarytų pažeidimų aplinkybes ir esmę. Be to, pareiškėja po pažeidimų nustatymo ėmėsi juos šalinti, nes pateikti duomenys patvirtina, jog Nutarime nustatytų aplinkybių pagrindu 2021 m. spalio 27 d. surašyto privalomojo nurodymo (toliau – Privalomasis nurodymas) Nr. (15.5)-PN-674, kuriuo įpareigota neteisėtai vežtas ir apdorotas mišrias statybines griovimo atliekas (180 m³) <...> perduoti tokias atliekas turinčiomis teisę tvarkyti įmonėms <...>, ir privalomojo nurodymo Nr. (15.5)-PN-675, kuriuo įpareigota <...>nustatyta tvarka vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) apskaityti visas veiklos metu susidariusias atliekas <...>, pareiškėjas neginčijo, o ėmėsi vykdyti. Pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovo sprendimas Nr. (15.5)-AD5-22998, patvirtina, kad Privalomasis nurodymas Nr. (15.5)-PN-675 yra įvykdytas, o kitą Privalomąjį nurodymą Nr. (15.5)-PN-674 pareiškėja taip pat vykdo.
Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik suprato padarytų pažeidimų esmę, pavojingumą, ne tik padėjo juos atskleisti, bet ir stengiasi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja suprato savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas, kad tolesnė jos veikla atitiktų įstatymų reikalavimus, todėl teismas pripažįsta, kad pats pažeidimų nustatymo faktas ir jų pasekmių šalinimo efektas jau yra padaręs pareiškėjai didelį poveikį, prevenciškai atgrasant nuo naujų panašių pažeidimų ateityje.
Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai šiuo konkrečiu atvejus yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimams. Be to, ekonominė sankcija pritaikyta tokiu laikotarpiu, kuris dėl objektyvių priežasčių net ir minimalios baudos neigiamą efektą įmonės veiklai turi žymiai sunkesnį nei būtų įprastomis verslo sąlygomis.
Dėl Lietuvos Respublikoje 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų visam verslui susidarė nepalanki padėtis, įmonių veikla buvo ribojama, įmonės turėjo finansinių nuostolių. Pareiškėjos pateikta 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. įmonė patyrė 30 118 Eur nuostolių, kai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį turėjo 28 786 Eur grynojo pelno. Iš pareiškėjos balanso matyti, kad didžiąją dalį įmonės turto sudaro ilgalaikis turtas, atsargos bei gautinos sumos, tačiau piniginių lėšų įmonė turi tik 2 824 Eur, kai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį turėjo 37 401 Eur. Kaip matyti, dėl 2021 metais patirtų nuostolių Įmonei trūksta apyvartinių lėšų, iš kurių bauda ir turėtų būti mokama, todėl paskyrus nors ir minimalią, tačiau net 5 000 Eur baudą, pareiškėjai tai būtų reikšminga suma, galinti trikdyti įmonės veiklą neproporcingai padarytų pažeidimų pavojingumui.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos ekonominės sankcijos galutinis dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytiems teisės pažeidimams ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnio dydžio galutinės baudos, nei paskirta Nutarimu, todėl paskirta galutinė bauda mažintina.
Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimai buvo padaryti, todėl jie negali likti neįvertinti finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra 1 000 Eur dydžio galutinė bauda, todėl skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta 5 000 Eur galutinė bauda mažintina iki 1 000 Eur galutinės baudos.
Dėl baudos sumokėjimo išdėstymo
Pareiškėja nurodo, kad jos finansinė padėtis yra itin sunki, todėl siekiant užtikrinti paskirtos ekonominės sankcijos įvykdymo realumą, tuo pačiu užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą, prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienų metų laikotarpiui.
AAĮ 53 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. AAĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pagal AAĮ 50 straipsnio 6 dalį ir 52 straipsnį teismas nagrinėja skundus tik dėl nutarimų skirti ekonomines sankcijas ir dėl jų mažesnio dydžio, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda, paskyrimo.
Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad AAĮ nesuteikia teisės teismui spręsti paskirtos baudos vykdymo klausimų, nes tai yra nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmusio pareigūno kompetencija. AAĮ 53 straipsnio 2 dalis aiškiai išskiria du skirtingus nutarimus: 1) nutarimą skirti ekonominę sankciją ir 2) nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui. Abu šiuos nutarimus turi teisę priimti įgaliotas pareigūnas, todėl pareiškėja su prašymu pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui gali kreiptis į Nutarimą priėmusį pareigūną. Teismas galėtų nagrinėti nebent ginčą dėl pareigūno atsisakymo tenkinti tokį pareiškėjos prašymą.
Pažymėtina, kad AAĮ 53 straipsnio 1 dalis numato 3 mėnesių terminą baudai sumokėti nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, todėl klausimas dėl šio termino pratęsimo arba mokėjimo išdėstymo vienų metų laikotarpiui apskritai spręstinas ne iš anksto, dar net nepradėjus vykdyti nutarimo, o tik besibaigiant trijų mėnesių terminui, jeigu juridinis asmuo pagrįstų, kad objektyviai per tris sankcijos vykdymo mėnesius negalėjo sumokėti baudos.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjos prašymas išdėstyti baudos sumokėjimą negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Dėl baudos išdėstymo pareiškėja turi teisę kreiptis į nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmusį pareigūną.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-467-/2021/J02 paskirtą galutinę 5 000 eurų baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti į 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) galutinę baudą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.