Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

H. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 11 klasių išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis - iki sulaikymo registravosi bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2011 m. kovo 10 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 d., 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2011 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis – 5 m. terminuoto laisvės atėmimo; 3) 2014 m. gegužės 8 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 64¹ straipsnį – 2 m. 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 4) 2018 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 5) 2021 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 30 parų arešto; 6) 2021 m. birželio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 40 parų arešto; 7) 2021 m. spalio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 60 parų arešto; 8) 2021 m. lapkričio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalis – 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 9) 2022 m. vasario 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 60 parų arešto; 10) 2022 m. vasario 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis – 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2022 m. kovo 22 d. nutartimi subendrinta su bausme, paskirta 2022 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėn. 25 d. terminuoto laisvės atėmimo; 11) 2022 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 2 dalis – 7 mėn. 3 d. terminuoto laisvės atėmimo; 12) 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalis – 1 m. 4 mėn. 25 d. terminuoto laisvės atėmimo; 13) 2022 m. gruodžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – 1 m. 8 mėn. 25 d. terminuoto laisvės atėmimo; 2023 m. gegužės 3 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis H. M. 2023 m. gegužės 4 d. apie 22.30 val. svečiuodamasis (duomenys neskelbtini) esančiuose nukentėjusiojo T. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl jo, H. M., triukšmingo elgesio, tyčia apsikabino viena ranka greta sėdėjusį T. B. aplink kaklą, kita iš drabužių kišenės išsitraukęs peilį ir atlenkęs jo geležtę, šį peilį prirėmė prie nukentėjusiojo gerklės ir grasino jį nužudyti, piktai sakydamas <...nupjausiu galvą, išlupsiu akis, nulupsiu odą nuo snukio...>, tuo sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajam T. B. manyti, kad išsakomas grasiniams nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo H. M. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis.

Šie kaltinamojo H. M. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

I.2. Dėl neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimo.

17. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis H. M. : pirmuoju atveju (2023 m. gegužės 4 d.) būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, tyčia demonstruodamas atlenkiamą peilį, juo įremdamas kita ranka prilaikomam nukentėjusiajam į kaklą ir piktai sakydamas, jog papjaus ir pan., grasino nužudyti nukentėjusįjį T. B., o šis turėjo pagrindo manyti, kad išsakomas kaltinamojo grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas; antruoju atveju (2023 m. gegužės 30 d.) - vairavo kitam (juridiniam) asmeniui nuosavybės teise priklausančią motorinę kelių transporto priemonę (lengvąjį automobilį) ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo – mažiausiai 1,75 promilės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nė dėl vienos iš nagrinėjamų nusikalstamų veikų nenustatė.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

1. Kaltinamojo H. M. nusikalstama veika byloje (dėl pirmojo nusikaltimų epizodo) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Pirma, byloje nustatyta, kad kaltinamasis nagrinėjamo byloje pirmojo nusikaltimo įvykio metu tiesiogiai grasino nukentėjusiajam piktai išsakomais žodžiais, kad jį nužudys, grasinimas neapsiribojo žodžiais – kaltinamasis apsikabino ranka jį per kaklą, ir taip prilaikydamas, nukentėjusiojo akivaizdoje kita ranka išsiėmė peilį, atsilenkė jo geležtę ir įrėmė gerklę, tuo pat metu šaukdamas, jog nupjaus galvą ir pan. (žr. punktas 1). Antra, teismo vertinimu, šioje situacijoje nukentėjusysis, jau turėdamas žinių iš aplinkinių namo gyventojų apie kaltinamojo anksčiau panašiu būdu (naudojant peilį) sužalotus žmones (duomenys pranešimo į BPC stenogramoje) bei aplamai polinkį nusikalsti (tik prieš parą paleistas po paskutinės bausmės atlikimo), neabejotinai turėjo visiškai pakankamai pagrįstą pagrindą bijoti, kad kaltinamasis įgyvendins savo grasinimą, t. y. jį nužudys ar sunkiai sužalos, akivaizdu, kad kaltinamasis sustojo vos per vieną žingsnį nuo grasinimo įgyvendinimo (smūgio (dūrio) peiliu). Trečia, kaltinamasis neabejotinai suvokė, ką beje ir pats teisme pripažino, kad nukentėjusiam sukelia pagrįstą baimę būti nužudytam ar sunkiai sužalotam ir to netgi tiesiogiai siekė (sukelti stiprią baimę), kad šis, nukentėjusysis, susitaikytų su jo „tvarka“ savo paties namuose, nekviestų policijos ir pan.

18. Kaltinamojo H. M. nusikalstama veika byloje (dėl antrojo nusikaltimų epizodo) kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį taip pat visiškai teisingai. Pirma, specialiu tinkamai (teisės aktų nustatyta tvarka) sertifikuotu prietaisu - alkotesteriu, nustatyta, jog kaltinamojo iškvėptame ore nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo mažiausiai 1,75 prom. (daugiau nei 1,50 prom.) etilo alkoholio, kokių tai abejonių dėl patikrai naudoto prietaiso patikimumo ir (ar) jo rodmenų gavimo teisėtumo nekyla. Antra, kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai Nr. 12, 13, 16), jog automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, kaltinamasis neabejotinai jautė vidutinį apsvaigimą, žinojo ir suvokė, jog kelyje (gatvėje) vairuodamas automobilį tokioje būsenoje bei neturėdamas tam specialios teisės net ir esant blaiviam, pažeidžia imperatyvius Kelių eismo taisyklių draudimus ir norėjo taip elgtis, todėl teismo sprendžiama, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė tiesiogine tyčia. Ketvirta, bylos duomenimis kaltinamasis neturi specialios teisės vairuoti jokios kategorijos kelių transporto priemonių, nes tokios nebuvo ir nėra įgijęs (1 t., b. l. 72, 79).

III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

19. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį dėl abiejų inkriminuotų veikų šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinių baudžiamojo įstatymo (BK 145 straipsnio 1 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalis) dispozicijų lygmeniu, kadangi byloje nustatyta, jog grasinimui nužudyti kaltinamasis, būdamas girtas bei ir kitaip ne adekvačiai elgdamasis, naudojo atitinkantį tokias pasekmes daiktą – peilį, kas nustatytomis aplinkybėmis neleidžia jo veiksmus vertinti mažiau pavojingais. Be to, kaltinamasis automobilį vairavo ne tik kad neblaivus, bet ir neturėdamas specialios teisės to daryti net ir būdamas blaivus, taip pat neturėdamas ir praktinių tam įgūdžių, jo girtumas jau buvo sunkus tokiu mastu, kad jis nebesugebėjo išlaikyti vairuojamą automobilį ant kelio ir nuvažiavo atbulomis nuo jo į griovį. Visuma šių aplinkybių ir dėl pastarosios veikos neleidžia kaltinamojo veiksmus vertinti mažiau pavojingais (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

20. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) abiejų kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – abi nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formaliosios nusikaltimų sudėtys), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad pirmuoju atveju peiliu demonstratyviai grasindamas nukentėjusiajam nužudymu, šiam sukėlė pagrįstą manymą (baimę), kad grasinimai gali būti tuojau pat įvykdyti (pasikėsinta į jo sveikatą ir gyvybę), ir norėjo taip elgtis, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį nesiimti veiksmų prieš jį, antruoju atveju – jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia imperatyvaus pobūdžio kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždraustas baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – taigi, abiem atvejais veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes nėra faktinio pagrindo.

21. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau iš esmės neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis tyčia nusikalto ir teismo teisiamas jau 14-ąjį kartą, tame tarpe antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be to, septynios iš anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų taip pat buvo smurtinio pobūdžio, iki šiol 12 kartų atliko terminuoto laisvės atėmimo ar arešto bausmes, kaltinamasi ir vėl dukart tyčia nusikalto tebeturėdamas dėl visų trylikos ankstesnių nusikaltimų neišnykusius ir nepanaikintus teistumą, be šito, yra 4 kartus teistas užsienio šalyse, negana to, jam yra pradėta nebaigta tirti dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis įtariamas po nagrinėjamų pastarojoje byloje veikų įvykdymo dar ir tyčia sužalojęs kitą žmogų, būtent dėl pastarosios jis yra kardomai kalinamas šiuo metu (1 t., b. l. 89-109), kaltinamasis paskutiniųjų 1 m. laikotarpiu yra įvykdęs ir 7 administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 80-88), būdamas jauno darbingo amžiaus, visiškai darbingu, beveik 1,5 m. nedirba, ankstesnė darbinė veikla taip pat tik epizodinė (iki kelių mėnesių ar dienų) (1 t., b. l. 78).

22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nagrinėjamų nusikalstamų veikų teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįstama aplinkybė, jog abu byloje nagrinėjamus naujus tyčinius nusikaltimus jis įvykdė tebeturėdamas dar neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už pirmesnius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir analogišką (BK 145 straipsnio 1 dalis) (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, dėl pirmosios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos papildomai sunkinančia pripažįstama aplinkybė, kad šią veiką kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo lemiamos reikšmės jo sprendimui nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

23. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, abiejų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinių nusikaltimų sudėčių lygmeniu, iš esmės neigiamai įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio svorį vertinant taip pat maždaug vienodu, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumą, yra teisinga 14-ą kartą ir vos per parą nuo paleidimo iš kalėjimo po ankstesnės bausmės atlikimo vėl tyčia nusikaltusiam recidyvistui kaltinamajam H. M. šioje byloje paskirti griežčiausios pagal baudžiamojo įstatymo sankcijas rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kadangi akivaizdu, jog švelnesnių rūšių bausmių paskyrimu nebus galima pasiekti bausmės tikslus, bausmių dydžiai kaltinamajam nustatytini jau kiek didesni nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai, t. y. už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką - 9 mėn. (BK 145 straipsnio 1 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Teismo vertinimu, tokios bausmės savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus teisingos, atitiks proporcingumo nusikalstamų veikų pobūdžiui bei ir paties kaltinamojo pavojingumui kriterijų bei bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Dėl bausmių kaltinamajam individualizavimą lėmusių aplinkybių (punktai 19-22), teismo vertinimu, skirtinos kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jo probacija negalima (BK 75 straipsnio 4 dalis). Už atskiras realiąja sutaptimi įvykdytas kaltinamojo nusikalstamas veikas skirtinos bausmės subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant (prie griežtesnės iš jų pridedant minimalią 3 mėn. dalį nuo švelnesnės), ir tokiu būdu nustatytina subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.

24. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 1 metų terminuoto laisvės atėmimo. Be to, į šią bausmę įskaitytinas kaltinamojo pagal šią bylą laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2023 m. gegužės 5 d. nuo 02.10 val. iki 13.08 val.) už 1 dieną paskiriamos laisvės atėmimo bausmės (BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kaltinamajam H. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kuri šiuo atveju apima ir galimybę tokią specialiąją teisę įgyti ir kurį tai laiką ateityje, specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 3 m. 6 mėn., atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalies, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 6 dalies, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas (kriterijų), taip pat tyčinių nusikalstamų veikų recidyvą. Kaltinamajam H. M. taip pat turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – motorinės kelių transporto priemonės, kurią valdydamas ir naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju konfiskuotina transporto priemonė yra kito asmens (UAB „Renti“), kuri nedalyvavo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme ir net nežinojo apie ketinamą vykdyti ir vykdomą su jos turtu nusikaltimą, nuosavybė, ir todėl negali būti konfiskuota natūra, šiuo atveju taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies taisyklė ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6560 Eur (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys).

26. Kaltinamajam H. M. šioje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra paskirtos kardomosios priemonės : įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 139-143) bei dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 135-138), tinkamai, jas keisti ar naikinti šiame proceso etape (kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti pastarasis teismo nuosprendis) poreikio nėra. Kitokios procesinės prievartos priemonės byloje nėra taikomos.

27. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais, laikinai grąžintas ir saugomas pas savininkę UAB „Renti“ (1 t., b. l. 188), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas tolimesniam visiškam disponavimui savininkei UAB „Renti“ (1); daiktinis įrodymas – Marijampolės AVPK laikinai saugomas peilis (1 t., b. l. 36), po nuosprendžio įsiteisėjimo, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas ir sunaikintinas (2); kiti daiktai – byloje įsiūtos 3 CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 56, 154; 2 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos toliau saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – Tarnyba) 2023 m. rugsėjo 15 d. teismui pateikė pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas Nr. APD-2023-13674, kuria patvirtino, jog šios išlaidos sudaro 231,61 Eur, bei pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas prašo priimti sprendimą šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo (2 t., b. l. 39-41). Pagal šalies kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl aptariamų išlaidų iš kaltu pripažįstamo kaltinamojo išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014 ir kt.) turi būti atsižvelgiama į 2 kriterijus – 1) gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą (šiuo atveju jo dalyvavimas įstatymu nustatytas būtinu ir buvo paskirtas ne kaltinamojo prašymu, bet teismo sprendimu dėl imperatyvaus proceso įstatymo reikalavimo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei 2) kaltinamojo turtinę padėtį, kuri šiuo atveju teismo vertinama sunkia (kaltinamasis neturi nei nekilnojamo, nei vertingesnio ir likvidaus kilnojamo turto, įskaitant transporto priemones, taip pat dar negauna jokių pajamų iš darbo santykių ar kt. legalių šaltinių, yra kardomai kalinamas bei šiuo nuosprendžiu nuteisiamas realaus laisvės jam atėmimo bausme), todėl aptariamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Dėl tų pačių priežasčių iš kaltinamojo nepriteistinos ir 33,20 Eur proceso išlaidos, susidarę dėl kaltinamojo nusikaltimo padarymo priemonės (automobilio) transportavimo bei saugojimo (1 t., b. l. 187).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

H. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams trims mėnesiams) terminuoto laisvės atėmimo.

H. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skiriamas bausmes tarpusavyje subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 m. 6 mėn. (vienerius metus šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriamą bausmę H. M. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 1 m. (vienerius metus) terminuoto laisvės atėmimo. Į pastarąją bausmę įskaityti laikiname sulaikyme dėl šios bylos išbūtą laiką 2023 m. gegužės 5 d. nuo 02.10 val. iki 13.08 val. už 1 (vieną) dieną paskiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Skirti H. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 m. 6 mėn. (trejiems metams ir šešiems mėnesiams) uždrausti vairuoti motorines kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirti H. M. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto (uždarai akcinei bendrovei „Renti“ nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6560 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys).

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, šias kardomąsias priemones panaikinti. Byloje saugomą H. M. asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui ar jo kardomojo kalinimo, bausmės vykdymo įstaigos administracijai.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą uždaroje akcinėje bendrovėje „Renti“, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tolimesniam visiškam disponavimui savininkei UAB „Renti“; daiktinį įrodymą – Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate laikinai saugomą peilį, po nuosprendžio įsiteisėjimo, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, konfiskuoti ir sunaikinti; kitus daiktus – byloje įsiūtas 3 CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, taip pat proceso išlaidų, susidariusių dėl nusikaltimo padarymo priemonės (automobilio) transportavimo ir saugojimo, iš nuteistojo H. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.