Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie užvestą bylą jam buvo pranešta tinkamai – ir per gyvenamąją vietą, ir per darbovietę (b. l. 38, 40). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. Šaukimas į 2021 m. balandžio 26 d. posėdį jam du kartus buvo siųstas per darbovietę (b. l. 63, 68), tačiau grįžo neįteiktas (b. l. 65, 71–72) ir paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 62), tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įteiktas (b. l. 69–70). LR civilinio proceso kodekso 121 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Remiantis šiuo straipsniu ir atsakovui nepranešus teismui apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, teismo šaukimas siųstas per darbovietę ir paskutiniu jo žinomu gyvenamosios vietos adresu, laikomas įteiktu tinkamai. Kadangi atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, teismas nutarė atsakovo neatvykimo priežastis laikyti nesvarbiomis ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius, tačiau konkretų išlaikymo dydį turėtų nustatyti teismas (b. l. 28–29).

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog palaiko byloje teiktą išvadą ir prašo ieškinį tenkinti, įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. K. ir M. K. gimė sūnus N. K. (b. l. 6). J. K. ir M. K. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 8–9, 53–54). M. K. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir gauna 642 Eur atlyginimą (b. l. 56–61). J. K. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 55). Ieškovė pateikė sūnaus poreikių lentelę (b. l. 7).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė kreipėsi į teismą, nes jos gaunamų pajamų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius nepakanka ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 195 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pagal ieškovės pateiktą lentelę vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 387 Eur. Ieškovė nurodė, jog gyvena su tėvais, todėl turi prisidėti prie būsto išlaikymo, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių ir išlaidų už kurą dalis sudaro 40 Eur. Sūnaus maistui ieškovė išleidžia apie 110 Eur per mėnesį, higienos prekėms – 22 Eur, sauskelnėms –36 Eur, rūbams ir avalynei –105 Eur, vaistams – 15 Eur, sveikatinimui (vitaminai, lavinančios priemonės ir pan.) – 24 Eur, medicinos priežiūrai –15 Eur, pramogoms – 20 Eur. Atsakovas apie užvestą bylą žinojo (b. l. 40), tačiau prieštaravimų dėl sūnaus poreikių dydžio nepateikė ir jų neginčijo, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių (1 metai ir 9 mėnesiai), laikytina, kad 387 Eur suma per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.), būtinas išlaidas.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai ir tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė šiuo metu nedirba, nes yra vaiko auginimo atostogose. Kaip nurodė, gauna 380 Eur neįgalumo išmoką ir 70 Eur vaiko pinigus. Atsakovas dirba, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų vaikui išlaikyti skirti po 195 Eur kas mėnesį. Atsakovas byloje buvo pasyvus, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nereiškė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė taip pat nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas sudarytų galimybę tekinti vaiko poreikius, todėl teismas iš atsakovo priteisia po 195 Eur išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokant jį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 3 d. (Civilinio proceso kodekso 178, 185, 376 str., Civilinio kodekso 3.185, 3.192 str. 3.200 str.).

Šalims išaiškinama, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos

Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 2 925 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d., t. y. už 15 mėnesių po 195 Eur, tačiau 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas kol turėjo darbą, vaikui išlaikymą teikė, t. y. išlaikymo nebeteikė tik nuo 2020 m vasario mėnesio. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos ieškovės paaiškinimus, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo priteisia išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 1 755 Eur už 9 mėnesius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl, remiantis LR civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus iš dalies (100+60/2=80 proc.), iš atsakovo valstybei priteisiamas 123 Eur žyminis mokestis.

Valstybė byloje patyrė 19,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 15,23 Eur procesinių dokumentų išlaidų. Kita šių išlaidų dalis iš ieškovės nepriteisiama, nes jos dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d., 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį po 195 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai) periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 3 dienos iki sūnaus pilnametystės.

Išaiškinti šalims, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 755 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt penki eurai) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.

Paskirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123 Eur (vienas šimtas dvidešimt trys eurai) žyminio mokesčio ir 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) procesinių dokumentų išlaidų, kurie turi būti sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.