Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2

laikas yra pasibaigęs. Taip pat Savivaldybė, vadovaudamasi Aprašo 33 p., pareikalavo Reklaminius įrenginius išardyti ir pašalinti juos iš jų buvimo vietų.

Akcentuoja, jog savivaldybė privalėjo priimti motyvuotą sprendimą dėl prašymų ir pratęsti statinių projektų galiojimą, laikydamasi Reglamente nustatytų reikalavimų. Tačiau Savivaldybė, pažeisdama Reglamento 41 ir 42 p. reikalavimus, sprendimuose dėl statinių projektų nurodė tik tai, kad nepratęs Reklamos projektų, bei nenurodė su prašymais pratęsti Statinių projektų galiojimą susijusių argumentų, kurie būtų numatyti statinių projektų galiojimo pratęsimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl jos sprendimai dėl statinių projektų turi būti panaikinti ir Savivaldybė turi būti įpareigota priimti naujus sprendimus dėl Bendrovės pateiktų prašymų pratęsti Statinių projektų galiojimą. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 str. 4 d. ir Taisyklių 4 p., išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis, be kita ko, projektavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Taisyklių 9 p. konkrečiai nurodyta, kad reklaminis įrenginys turi būti projektuojamas ir įrengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo ir kitų projektavimą, statybą ir teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, tiek Taisyklių 15.4.5 p., tiek Aprašo 6.4.5 p. numatyta, kad reklaminio įrenginio statinio projektas yra sudėtinė savivaldybės administracijos tvirtinamo Reklamos projekto dalis. Statybos įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, yra laikomas laikinu statiniu. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šią laikinų statinių pratęsimo tvarką nustato Reglamentas, kurio 41 p. nustatyta, kad baigiantis laikino statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkai, ar valdytojas gali laisvos formos raštu kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją, prašydamas pratęsti laikino stalinio naudojimo terminą konkrečiam terminui. Savivaldybės administracija, gavusi tokį prašymą, atsižvelgdama į

3

galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus, priima sprendimą pratęsti laikino statinio naudojimo terminą prašyme nurodytam ar trumpesniam terminui, arba nepratęsia naudojimo termino. Jeigu naudojimo terminas pratęsiamas, statinio projekte savivaldybės administracijos įgaliotas pareigūnas nurodo naują laikino statinio naudojimo terminą, deda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. Pagal Reglamento 42 p., savivaldybės administracija privalo priimti sprendimą dėl laikino statinio naudojimo termino ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti prašymą pateikusį subjektą. Reglamento 42 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracijos sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai. Analogiški reikalavimai dėl savivaldybės administracijos sprendinių yra nustatyti ir Viešojo administravimo įstatyme. Šio Įstatymo 8 str. 1 d, nurodyta, kad individualiuose administraciniuose teisės aktuose turi būti nurodyti objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, butų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, privalo jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. jis privalo nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą.

Atstovas nurodo, kad pareiškėjas prašymus dėl Statinių projektų pratęsimo pateikė laikydamasi Reglamento reikalavimų. Kauno mieste galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, strateginiai planai (pvz., Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas) ar kiti teisės aktai nenustato apribojimų pratęsti Statinių projektų galiojimo laiką. Tuo tarpu sprendimuose dėl statinių projektų minima anksčiau tarp Bendrovės ir Savivaldybės galiojusi sutartis nėra teisės aktas. Be to, sutarties pasibaigimas savaime nesukėlė šalims jokių teisinių įsipareigojimų, kurie draustų pratęsti Statinių projektų galiojimo terminus. Tą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad Statinių projektai jau buvo pratęsti, nepaisant to, kad Sutartis jau buvo pasibaigusi. Atstovas daro išvadą, kad Savivaldybė sprendimuose dėl Statinių projektų nepateikė motyvuoto sprendimo dėl statinių projektų galiojimo pratęsimo, tokiu būdu pažeisdama VAĮ 8 str. 1 d, bei Reglamento 41 ir 42 p. reikalavimus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. Todėl jos sprendimai dėl statinių projektų turi būti panaikinti, o Savivaldybė įpareigota priimti naujos sprendimus dėl prašymų pratęsti Statinių projektų galiojimą.

Pabrėžia, kad Savivaldybė neteisėtai, pažeisdama viešojo administravimo principus ir Taisyklių bei Aprašo reikalavimus, nesuderino Bendrovės prašymuose išduoti leidimus pateiktų reklamos projektų ir tokių savo neteisėtų veiksmų pagrindu neteisėtai neišdavė leidimų Bendrovei. Savivaldybės sprendimuose dėl leidimų nurodyti prašymų atmetimo pagrindai privalo atitikti teisės aktuose nurodytus prašymų išduoti leidimus atmetimo pagrindus. Pagrindus, kuriems esant Savivaldybė gali neišduoti leidimo, nustato Aprašas, kurio 13.1 p. nurodyta, kad Savivaldybė gali atsisakyti išduoti Leidimą tik tuo atveju, jeigu nesuderintas reklamos projektas, suderinto reklamos projekto galiojimas yra pasibaigęs arba pareiškėjas yra nesumokėjęs nustatytos rinkliavos. Aprašas nenumato kitų leidimo neišdavimo pagrindų. Pagal Aprašo 6.4 p. reklamos projektą pareiškėjas pateikia kartu su prašymu išduoti leidimą. Vadovaujantis Aprašo 11 ir 12 p., Savivaldybė, gavusi prašymą išduoti leidimą ir kartu su juo pateiktą reklamos projektą, patikrina, ar reklamos projekte pateikti užrašai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ar laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų reikalavimų. Taip pat Savivaldybė patikrina, ar pateikti visi Aprašo 6 p. nurodyti dokumentai ir ar jie tinkamai parengti bei teisingai užpildyti. Apie bet kokius prašymo išduoti leidimą dokumentų trūkumus Savivaldybė privalo informuoti pareiškėją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jeigu prašymas išduoti leidimą atitinka aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus, pagal Aprašo 12.2 p. Savivaldybė privalo priimti sprendimą dėl Reklamos projekto suderinimo arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą dėl leidimo išdavinio procedūros nutraukimo, jeigu reklamos projektas neatitinka specialiojo plano sprendinių ir Taisyklių reikalavimų. Savivaldybė sprendimuose dėl leidimų ar kokiuose nors kituose raštuose nepateikė Bendrovei jokio pranešimo apie bet kokius prašymų išduoti leidimus trūkumus ar apie tai,

4

kad reklamos projektai neatitinka kokių nors Specialiojo plano sprendinių. Sprendimuose dėl leidimų nurodytas vienintelis leidimų neišdavimo pagrindas — tai, kad pasibaigęs reklamos projektų galiojimas. Specialiajame plane nėra reikalavimo, kuris reikalautų, kad prašymo suderinti reklamos projektą ir išduoti leidimą pateikimo metu nebūtų pasibaigęs ankstesnio Reklamos projekto galiojimo laikas. Pažymi, kad toks reikalavimas prieštarautų elementariai logikai, nes reikalautų turėti leidimą dar prieš kreipiantis su prašymu tą leidimą išduoti.

Teigia, kad Sprendimuose dėl Leidimų nurodyto vienintelio pagrindo neišduoti Leidinių ir/ar nederinti reklamos projektų Aprašo 12 ir 13 p. nenumato. Tai reiškia, kad Savivaldybė neturėjo teisės atmesti Bendrovės prašymų išduoti leidimus remiantis Apraše nenumatytu pagrindu, kad reklamos projektų galiojimas yra pasibaigęs, bet privalėjo suderinti Bendrovės pateiktus reklamos projektus ir, atitinkamai, išduoti leidimus. Savivaldybė šių reikalavimų nesilaikė ir pateikė formalų nepagristą ir neteisėtą atsisakymą išduoti leidimus.

Savivaldybė įpareigojimą pašalinti įrenginius Aprašo 33 p. pagrindu grindžia vėlgi tuo, kad tarp Bendrovės ir Savivaldybės anksčiau sudaryta sutartis yra pasibaigusi, yra sudaryta koncesijos sutartis ir tuo, kad yra pasibaigęs reklaminių įrenginių reklamos projektų galiojimas. Be to, pagal 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl leidimų, galima spręsti, kad savivaldybė reikalauja Bendrovės pašalinti reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos dar ir dėl tariamai pasibaigusio statinių projektų galiojimo. Aprašo 33 p. nustatyta, kad leidimo turėtojas turi pašalinti reklaminius įrenginius per šiame punkte nustatytus terminus tais atvejais, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas arba leidimo galiojimas yra panaikinamas. Taigi, ginčijamuose sprendimuose nurodytų pagrindų, kuriais Savivaldybė grindžia įpareigojimą Bendrovei pašalinti reklaminius įrenginius, Aprašo 33 p. nenumato. Todėl Savivaldybės įpareigojimas pašalinti įrenginius neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų ir turi būti panaikintas.

Pažymi, kad Savivaldybė, reikalaudama pasalinti Reklaminius įrenginius, neturėtų teisės remtis ir tuo pagrindu, kad pasibaigęs leidimų galiojimas. Savivaldybė negali remtis neteisėtais savo pačios veiksmais grįsdama vėlesnius savo sprendimus (ex iniuria ius non oritur (teisės pažeidimas nesuteikia jokių teisių ar naudos pažeidėjui) principas). Atitinkamai, tiek Savivaldybės įpareigojimas pašalinti įrenginius, tiek 2014 m, gegužės 27 d. sprendime dėl leidimų nustatytas analogiškas įpareigojimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

įstatyme, Civiliniame kodekse bei Reklamos įstatyme. Savivaldybė, sudarydama 2001 m. gruodžio 5 d. sutartį sutiko, kad būtų pastatytos stotelės ir juose galės būti įrengta vieša reklama tik terminuotai - tol kol galioja sutartis. Esant pasibaigusiam savininko sutikimui, stotelės savininkas negali įrenginėti reklamos. Be to, akivaizdu, kad jis turi ir nusikelti stotelę nuo svetimos nuosavybės.

Pažymi, kad leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kuris nustato leidimų įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. Pagal šią tvarką išduodamas leidimas įrengti išorinę reklamą patvirtina teisę leidimo turėtojui leidimo galiojimo laikotarpiu leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. Už leidimo išdavimą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka imama vietinė rinkliava (toliau - rinkliava). Vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą yra Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu rinkliavos mokėtojams nustatyta privaloma įmoka, galiojanti ir renkama Savivaldybės teritorijoje. Rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą taikoma visai reklamai, nepriklausomai ar ji yra privačioje ar Savivaldybės nuosavybėje, tačiau tik ant Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimą mažinama 70 procentų. Taigi, rinkliava ir leidimo sistema priskirtina Savivaldybės viešosioms administracinėms funkcijoms. Mano, kad šiame ginče būtina atskirti Savivaldybės, kuri veikia kaip viešojo administravimo subjektas (santykiuose kuomet yra išduodami išorinės reklamos leidiniai bei renkama rinkliava) santykius nuo tų santykių, kuomet Savivaldybė veikia kaip jai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomo turto valdytojas. Būtent kaip turto valdytojas ji turi diskrecija sutikti ar nesutikti dėl veiksmų, atliekamų su jos turtu. Ginčas kilo dėl pareiškėjo teises skelbti išorės reklamą stovėjimo stotelėse, kurios yra ne privačiame žemės sklype, bet Savivaldybės nuosavybės teise valdomoje teritorijose. Tokiu atveju statinio, žemės sklypo savininkas turi teisę leisti/neleisti savo teritorijoje esančiame įrenginyje, įrengti reklamą, ir tik turint tokį sutikimą galima kreiptis į Savivaldybę kaip viešojo administravimo subjektą dėl leidimo įrengti išorės reklamą. Šiuo atveju pareiškėja turėjo galiojančią 2001 m. gruodžio d. stotelių statybos sutartį (galiojo iki 2013 m. rugsėjo 29 d.), kuri suteikė statinio, žemės sklypo savininko Savivaldybės sutikimą dėl reklamos įrengimo, tačiau jai pasibaigus, pareiškėjas neteko savivaldybės kaip turto savininko sutikimo. Šis sutikimas nėra tapatus leidimui įsirengti išorės reklamą, nes pirmasis teikiamas kaip turto valdytojo, o antrasis kaip viešojo administravimo subjekto. Taigi, neturint savininko sutikimo, nebuvo pagrindo išduoti leidimą, todėl institucija veikė pagrįstai.

Teigia, kad reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą, Savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriui turi pateikti (6.2.p) dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių. įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau - savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas. Pagal Aprašo 33 p. pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos leidimo turėtojas privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Pagal 18 p. jeigu pasibaigus leidimo galiojimo terminui reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis Asmenų aptarnavimo skyriui ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos Apraše nustatyta tvarka turi pateikti; Aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus (t.y. atnaujintą savininko sutikimą), kurie pateikiami tik tuo atveju, jei pasikeitė turimam leidimui gauti pateikti dokumentai ir (ar) juose nurodyti duomenys ir (ar) informacija. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi siekdamas pratęsti leidimą išorinei reklamai, tačiau neturėjo atnaujinto žemės savininko sutikimo, nes sutartis jau buvo pasibaigusi. Taigi, institucijos sprendimas buvo aiškiai motyvuotas (nurodytas aiškus pagrindas dėl ko atsisakyta išduoti leidimą) bei teisėtas (priimtas remiant aprašo 6.2p ir 33p. pagrindu). Esant motyvuotam (pagrįstam) ir teisėtam sprendimui, jis negali būti panaikintas.

6

Nurodo, kad 2013 m. liepos 10 d. atsakovė paskelbė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkursą (toliau - Konkursas). Konkursas buvo vykdytas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T-375 (toliau -Sprendimas dėl konkurso), kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso sąlygos. Nei 2013 m. rugsėjo 27 d., nei 2013 m. lapkričio 05 d., nei 2013 m. gruodžio 10 d., nei 2014 m. sausio 30 d. pareiškėja išsamaus įpareigojančio pasiūlymo nepateikė. 2014 m. kovo 03 d. atsakovė konstatavo, kad vienintelio trečiojo asmens UAB „Reklamos arka" pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl vadovaudamasi LR koncesijų įstatymo 15 str., nusprendė su trečiuoju asmeniu UAB „Reklamos arka" pradėti derybas dėl Koncesijos sutarties projekto ir sudaryti sutartį. Mano, kad 2001 m. gruodžio 5 d. sudaryta tarp Savivaldybės ir pareiškėjo sutartis dėl stotelių pastatymo yra pasibaigusi ir pagal sutarties 2.1.2 p. pasibaigė ir Savivaldybės duotas sutikimas. Esant tokiai situacijai, pareiškėja negali įsirengti reklamos įrenginiuose, kurie yra savivaldybės valdomose teritorijose. Prašo skundą atmesti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2001 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį Nr. 263 dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių ir reklaminių vitrinų įrengimo, galiojusią iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Į pareiškėjo pateiktus 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, taip pat dėl reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimo pratęsimo jam priklausančiose Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėse ir reklamų vitrinose atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuos netenkino ir motyvavo vieninteliu argumentu – sutartis yra pasibaigusi ir ji nėra pratęsta, arba Bendrovės reklaminių įrenginių išorinės reklamos įrengimo projektų galiojimo laikas yra pasibaigęs, be kita ko, ir įpareigodamas pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia būtent šiuos atsakovo sprendimus.