Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-23 · Administracinė byla Nr. I-3150-406/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
I-3150-406/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00504-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
UAB „JCDecaux LIETUVA"
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Marius Juonys, Paulius Čerka, Tomas Juodeikis
Kategorijos
  • 11.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3150-406/2014
Teismo proceso Nr. 3- 62-3-00504-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3; 11.6.4; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESUPBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pranešėjas ir pirmininkas) Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei.,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Juoniui,atsakovo atstovams advokatui Pauliui Čerkai advokato padėjėjui Tomui Juodeikiui,

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA" skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3213; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3550; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3326; 4) panaikinti atsakovo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3394; 5) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo svarstyti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus bei priimti naujus sprendimus, laikantis teismo sprendime nustatytų išaiškinimų.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas 2001 m. gruodžio 5 d. su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį, pagal kurią Bendrovė savo lėšomis įrengė 212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių bei 33 reklamines vitrinas, leido įrengtas stogines nemokamai naudoti Kauno miesto viešojo transporto keleivių reikmėms ir jas savo lėšomis prižiūrėjo bei remontavo iki pat Sutarties pabaigos - 2013 m. rugsėjo 29 d. Pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovė Bendrovei išduodavo leidimus įrengti išorinę reklamą, o Bendrovė toliau naudojo reklaminius įrenginius. Baigiantis pratęstam leidimų galiojimui, Bendrovė 2014 m. gegužės 9, 15 ir 22 d. savivaldybei pateikė prašymus dėl leidimų išdavimo pareiškėjos valdomiems Reklaminiams įrenginiams. Taip pat 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą pratęsti reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimą, kurie turi būti galiojantys tam, kad būtų išduoti Leidimai. Savivaldybė 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (33.200)R-3213 pateikė atsakymą į Bendrovės 2014 m. gegužės 16 d. prašymą pratęsti Statinių projektų galiojimą ir nurodė, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, motyvuodama vieninteliu argumentu - sutartis yra pasibaigusi ir ji nėra pratęsta. Vėlesniu 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (33.200)R~3326 atsakovė pateikė atsakymą į pareiškėjos 2014 m. gegužės 9, 15 ir 22 d. prašymus išduoti leidimus. Rašte Savivaldybė nurodė, kad leidimų neišduos, motyvuodama, kad Bendrovės Reklaminių įrenginių išorinės reklamos įrengimo projektų galiojimo

2

laikas yra pasibaigęs. Taip pat Savivaldybė, vadovaudamasi Aprašo 33 p., pareikalavo Reklaminius įrenginius išardyti ir pašalinti juos iš jų buvimo vietų.

Šalies argumentai

2014 m. gegužės 28 d. pareiškėja pateikė dar vieną prašymą išduoti naujus leidimus, o 2014 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą suderinti Statinių projektus. Savivaldybė 2014 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (33.200)R-3394 nurodė, kad ji priėmė tokį patį sprendimą kaip ir anksčiau - neišduoti leidimų, kadangi pasibaigęs jų reklamos projektų galiojimas. Be to, Savivaldybė, remdamasi Aprašo 33 p., pareikalavo pašalinti Reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos. Savivaldybės 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. (33.200)R-3550 Savivaldybė pateikė atsakymą į Bendrovės 2014 m. gegužės 30 d. prašymą pratęsti Statinių projektų galiojimą. Rašte Savivaldybė pakartojo savo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, motyvuodama vėl gi vieninteliu argumentu - sutartis yra pasibaigusi, tuo pačiu pareikalaudama pašalinti reklaminius įrenginius. Paraleliai Bendrovė gavo Savivaldybės 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. (33.200)R-3482 (12 priedas), kuriuo Savivaldybė, remdamasi Aprašo 33 p., reikalavo pašalinti bendrovės Reklaminius įrenginius iš jų stovėjimo vietų. Ši reikalavimą Savivaldybė motyvavo tuo, kad sutartis yra pasibaigusi, statinių projektų galiojimas yra pasibaigęs, o Savivaldybė, įvykdžiusi Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkursą, su jo laimėtoju sudarė atitinkamą koncesijos sutartį. Pareiškėjo atstovas nesutinka su aukščiau nurodytais Savivaldybes sprendimais mano, kad jie yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o Savivaldybė įpareigotina priimti naujus, teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus ir nurodo šiuos argumentus: 1. Savivaldybės 2014 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (33.200)R-3213 ir 2014 m. birželio 5 d, rašte Nr. (33.2OO)R-3550 sprendimuose pateikti argumentai nesusiję su prašymais pratęsti Statinių projektų galiojimą ir nėra numatyti Statinių projektų galiojimo pratęsimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teisės aktuose numatytų pagrindų, dėl kurių Savivaldybė galėtų atsisakyti išduoti sutikimus pratęsti Stalinių projektų galiojimą, nėra. Todėl Savivaldybė privalėjo pratęsti Statinių projektų galiojimą; 2. Savivaldybės 2014 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (33.200)R-3394 pateiktuose sprendimuose neišduoti Leidimų nurodyti neišdavimo pagrindai nenumatyti Leidinių išdavimą reglamentuojančiuos teisė aktuose. Teisės aktuose numatytų pagrindų nesuderinti Reklamos projektų ir neišduoti Leidimų nėra. Todėl Savivaldybė privalėjo išduoti Leidimus; ir 3. Savivaldybės 2014 m. birželio 3 d. rašte Nr. (33.200)R-3482 pateiktas įpareigojimas pašalinti Reklaminius įrenginius (toliau - įpareigojimas pašalinti įrenginius) yra nepagristas, Savivaldybė, neteisėtai neišdavusi Leidimų, negali savo neteisėtų veiksmų pagrindu reikalauti Bendrovės pašalinti Reklaminius įrenginius.

Akcentuoja, jog savivaldybė privalėjo priimti motyvuotą sprendimą dėl prašymų ir pratęsti statinių projektų galiojimą, laikydamasi Reglamente nustatytų reikalavimų. Tačiau Savivaldybė, pažeisdama Reglamento 41 ir 42 p. reikalavimus, sprendimuose dėl statinių projektų nurodė tik tai, kad nepratęs Reklamos projektų, bei nenurodė su prašymais pratęsti Statinių projektų galiojimą susijusių argumentų, kurie būtų numatyti statinių projektų galiojimo pratęsimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl jos sprendimai dėl statinių projektų turi būti panaikinti ir Savivaldybė turi būti įpareigota priimti naujus sprendimus dėl Bendrovės pateiktų prašymų pratęsti Statinių projektų galiojimą. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 str. 4 d. ir Taisyklių 4 p., išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis, be kita ko, projektavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Taisyklių 9 p. konkrečiai nurodyta, kad reklaminis įrenginys turi būti projektuojamas ir įrengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo ir kitų projektavimą, statybą ir teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, tiek Taisyklių 15.4.5 p., tiek Aprašo 6.4.5 p. numatyta, kad reklaminio įrenginio statinio projektas yra sudėtinė savivaldybės administracijos tvirtinamo Reklamos projekto dalis. Statybos įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, yra laikomas laikinu statiniu. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šią laikinų statinių pratęsimo tvarką nustato Reglamentas, kurio 41 p. nustatyta, kad baigiantis laikino statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkai, ar valdytojas gali laisvos formos raštu kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją, prašydamas pratęsti laikino stalinio naudojimo terminą konkrečiam terminui. Savivaldybės administracija, gavusi tokį prašymą, atsižvelgdama į

3

galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus, priima sprendimą pratęsti laikino statinio naudojimo terminą prašyme nurodytam ar trumpesniam terminui, arba nepratęsia naudojimo termino. Jeigu naudojimo terminas pratęsiamas, statinio projekte savivaldybės administracijos įgaliotas pareigūnas nurodo naują laikino statinio naudojimo terminą, deda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. Pagal Reglamento 42 p., savivaldybės administracija privalo priimti sprendimą dėl laikino statinio naudojimo termino ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti prašymą pateikusį subjektą. Reglamento 42 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracijos sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai. Analogiški reikalavimai dėl savivaldybės administracijos sprendinių yra nustatyti ir Viešojo administravimo įstatyme. Šio Įstatymo 8 str. 1 d, nurodyta, kad individualiuose administraciniuose teisės aktuose turi būti nurodyti objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, butų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, privalo jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. jis privalo nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą.

Atstovas nurodo, kad pareiškėjas prašymus dėl Statinių projektų pratęsimo pateikė laikydamasi Reglamento reikalavimų. Kauno mieste galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, strateginiai planai (pvz., Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas) ar kiti teisės aktai nenustato apribojimų pratęsti Statinių projektų galiojimo laiką. Tuo tarpu sprendimuose dėl statinių projektų minima anksčiau tarp Bendrovės ir Savivaldybės galiojusi sutartis nėra teisės aktas. Be to, sutarties pasibaigimas savaime nesukėlė šalims jokių teisinių įsipareigojimų, kurie draustų pratęsti Statinių projektų galiojimo terminus. Tą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad Statinių projektai jau buvo pratęsti, nepaisant to, kad Sutartis jau buvo pasibaigusi. Atstovas daro išvadą, kad Savivaldybė sprendimuose dėl Statinių projektų nepateikė motyvuoto sprendimo dėl statinių projektų galiojimo pratęsimo, tokiu būdu pažeisdama VAĮ 8 str. 1 d, bei Reglamento 41 ir 42 p. reikalavimus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. Todėl jos sprendimai dėl statinių projektų turi būti panaikinti, o Savivaldybė įpareigota priimti naujos sprendimus dėl prašymų pratęsti Statinių projektų galiojimą.

Pabrėžia, kad Savivaldybė neteisėtai, pažeisdama viešojo administravimo principus ir Taisyklių bei Aprašo reikalavimus, nesuderino Bendrovės prašymuose išduoti leidimus pateiktų reklamos projektų ir tokių savo neteisėtų veiksmų pagrindu neteisėtai neišdavė leidimų Bendrovei. Savivaldybės sprendimuose dėl leidimų nurodyti prašymų atmetimo pagrindai privalo atitikti teisės aktuose nurodytus prašymų išduoti leidimus atmetimo pagrindus. Pagrindus, kuriems esant Savivaldybė gali neišduoti leidimo, nustato Aprašas, kurio 13.1 p. nurodyta, kad Savivaldybė gali atsisakyti išduoti Leidimą tik tuo atveju, jeigu nesuderintas reklamos projektas, suderinto reklamos projekto galiojimas yra pasibaigęs arba pareiškėjas yra nesumokėjęs nustatytos rinkliavos. Aprašas nenumato kitų leidimo neišdavimo pagrindų. Pagal Aprašo 6.4 p. reklamos projektą pareiškėjas pateikia kartu su prašymu išduoti leidimą. Vadovaujantis Aprašo 11 ir 12 p., Savivaldybė, gavusi prašymą išduoti leidimą ir kartu su juo pateiktą reklamos projektą, patikrina, ar reklamos projekte pateikti užrašai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ar laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų reikalavimų. Taip pat Savivaldybė patikrina, ar pateikti visi Aprašo 6 p. nurodyti dokumentai ir ar jie tinkamai parengti bei teisingai užpildyti. Apie bet kokius prašymo išduoti leidimą dokumentų trūkumus Savivaldybė privalo informuoti pareiškėją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jeigu prašymas išduoti leidimą atitinka aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus, pagal Aprašo 12.2 p. Savivaldybė privalo priimti sprendimą dėl Reklamos projekto suderinimo arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą dėl leidimo išdavinio procedūros nutraukimo, jeigu reklamos projektas neatitinka specialiojo plano sprendinių ir Taisyklių reikalavimų. Savivaldybė sprendimuose dėl leidimų ar kokiuose nors kituose raštuose nepateikė Bendrovei jokio pranešimo apie bet kokius prašymų išduoti leidimus trūkumus ar apie tai,

4

kad reklamos projektai neatitinka kokių nors Specialiojo plano sprendinių. Sprendimuose dėl leidimų nurodytas vienintelis leidimų neišdavimo pagrindas — tai, kad pasibaigęs reklamos projektų galiojimas. Specialiajame plane nėra reikalavimo, kuris reikalautų, kad prašymo suderinti reklamos projektą ir išduoti leidimą pateikimo metu nebūtų pasibaigęs ankstesnio Reklamos projekto galiojimo laikas. Pažymi, kad toks reikalavimas prieštarautų elementariai logikai, nes reikalautų turėti leidimą dar prieš kreipiantis su prašymu tą leidimą išduoti.

Teigia, kad Sprendimuose dėl Leidimų nurodyto vienintelio pagrindo neišduoti Leidinių ir/ar nederinti reklamos projektų Aprašo 12 ir 13 p. nenumato. Tai reiškia, kad Savivaldybė neturėjo teisės atmesti Bendrovės prašymų išduoti leidimus remiantis Apraše nenumatytu pagrindu, kad reklamos projektų galiojimas yra pasibaigęs, bet privalėjo suderinti Bendrovės pateiktus reklamos projektus ir, atitinkamai, išduoti leidimus. Savivaldybė šių reikalavimų nesilaikė ir pateikė formalų nepagristą ir neteisėtą atsisakymą išduoti leidimus.

Savivaldybė įpareigojimą pašalinti įrenginius Aprašo 33 p. pagrindu grindžia vėlgi tuo, kad tarp Bendrovės ir Savivaldybės anksčiau sudaryta sutartis yra pasibaigusi, yra sudaryta koncesijos sutartis ir tuo, kad yra pasibaigęs reklaminių įrenginių reklamos projektų galiojimas. Be to, pagal 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl leidimų, galima spręsti, kad savivaldybė reikalauja Bendrovės pašalinti reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos dar ir dėl tariamai pasibaigusio statinių projektų galiojimo. Aprašo 33 p. nustatyta, kad leidimo turėtojas turi pašalinti reklaminius įrenginius per šiame punkte nustatytus terminus tais atvejais, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas arba leidimo galiojimas yra panaikinamas. Taigi, ginčijamuose sprendimuose nurodytų pagrindų, kuriais Savivaldybė grindžia įpareigojimą Bendrovei pašalinti reklaminius įrenginius, Aprašo 33 p. nenumato. Todėl Savivaldybės įpareigojimas pašalinti įrenginius neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų ir turi būti panaikintas.

Pažymi, kad Savivaldybė, reikalaudama pasalinti Reklaminius įrenginius, neturėtų teisės remtis ir tuo pagrindu, kad pasibaigęs leidimų galiojimas. Savivaldybė negali remtis neteisėtais savo pačios veiksmais grįsdama vėlesnius savo sprendimus (ex iniuria ius non oritur (teisės pažeidimas nesuteikia jokių teisių ar naudos pažeidėjui) principas). Atitinkamai, tiek Savivaldybės įpareigojimas pašalinti įrenginius, tiek 2014 m, gegužės 27 d. sprendime dėl leidimų nustatytas analogiškas įpareigojimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovai su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėja UAB „JCDecaux LIETUVA" 2001 m. gruodžio 5 d. su Kauno miesto savivaldybes administracija sudarė sutartį. Pagal Sutartį Bendrovė savo lėšomis įrengė 272 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stogines bei 33 reklamines vitrinas. Ši sutartis pasibaigė 2013 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybė organizavo koncesijos konkursą transporto stotelių stoginių įrengimui, kuriame pareiškėja nedalyvavo, o konkursą nugalėjo dalyvis UAB "Reklamos arka", su kuria savivaldybė sudarė koncesijos sutartį. Pareiškėja inicijavo civilinį ginčą dėl šios sutarties galiojimo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja, nedalyvavusi koncesijos konkurse, neturi teisinio suinteresuotumo į teisę sudaryti koncesijos sutartį, o sutartis pagal kurią buvo eksploatuojamos stotelės yra pasibaigusi ir dėl to ginčo nėra. Pasibaigus sutarčiai, kuri suteikė teisę eksploatuoti stoteles Savivaldybės patikėjimo teise valdomose teritorijose, natūraliai išnyko pagrindas pareiškėjai eksploatuoti toliau įrenginius ir juose skelbti savo reklamą, todėl savivaldybė nebeišdavė leidimų minėtai reklamai, nes esama sutartis yra pasibaigusi. Atstovai nurodo, jog įsirengiant reklamą įrenginyje, kuris yra kito savininko sklype, yra būtina gauti to sklypo savininko sutikimą, o kuomet toks sutikimas yra išreikštas terminuotoje sutartyje, pasibaigus sutarčiai laikytina, kad pasibaigė ir duotas sutikimas. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19str.), todėl visos stotelės yra laikytinos žemės sklypo priklausiniu. Nors pačios stotelės priklauso pareiškėjai, tačiau kadangi yra ne jos nuosavybės teise valdomame sklype, tai visi esminiai statinio keitimai turi būti suderinti su žemės sklypo savininku. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Žemės sklypo savininko sutikimas buvo duotas pagal 2001 m. sudarytą stotelių įrengimo sutartį. Tačiau minėtas sutikimas buvo terminuotas ir jis pasibaigė kartu su sutartimi -2013 m. rugsėjo mėn. Reklamos įrengimas ant statinio yra vienas iš esminių veiksmų, kuriam reikalingas žemės savininko sutikimas. Ši nuostata įtvirtinta ir Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos apraše (6p.), Statybos

5

įstatyme, Civiliniame kodekse bei Reklamos įstatyme. Savivaldybė, sudarydama 2001 m. gruodžio 5 d. sutartį sutiko, kad būtų pastatytos stotelės ir juose galės būti įrengta vieša reklama tik terminuotai - tol kol galioja sutartis. Esant pasibaigusiam savininko sutikimui, stotelės savininkas negali įrenginėti reklamos. Be to, akivaizdu, kad jis turi ir nusikelti stotelę nuo svetimos nuosavybės.

Pažymi, kad leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kuris nustato leidimų įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. Pagal šią tvarką išduodamas leidimas įrengti išorinę reklamą patvirtina teisę leidimo turėtojui leidimo galiojimo laikotarpiu leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. Už leidimo išdavimą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka imama vietinė rinkliava (toliau - rinkliava). Vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą yra Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu rinkliavos mokėtojams nustatyta privaloma įmoka, galiojanti ir renkama Savivaldybės teritorijoje. Rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą taikoma visai reklamai, nepriklausomai ar ji yra privačioje ar Savivaldybės nuosavybėje, tačiau tik ant Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų išdavimą mažinama 70 procentų. Taigi, rinkliava ir leidimo sistema priskirtina Savivaldybės viešosioms administracinėms funkcijoms. Mano, kad šiame ginče būtina atskirti Savivaldybės, kuri veikia kaip viešojo administravimo subjektas (santykiuose kuomet yra išduodami išorinės reklamos leidiniai bei renkama rinkliava) santykius nuo tų santykių, kuomet Savivaldybė veikia kaip jai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomo turto valdytojas. Būtent kaip turto valdytojas ji turi diskrecija sutikti ar nesutikti dėl veiksmų, atliekamų su jos turtu. Ginčas kilo dėl pareiškėjo teises skelbti išorės reklamą stovėjimo stotelėse, kurios yra ne privačiame žemės sklype, bet Savivaldybės nuosavybės teise valdomoje teritorijose. Tokiu atveju statinio, žemės sklypo savininkas turi teisę leisti/neleisti savo teritorijoje esančiame įrenginyje, įrengti reklamą, ir tik turint tokį sutikimą galima kreiptis į Savivaldybę kaip viešojo administravimo subjektą dėl leidimo įrengti išorės reklamą. Šiuo atveju pareiškėja turėjo galiojančią 2001 m. gruodžio d. stotelių statybos sutartį (galiojo iki 2013 m. rugsėjo 29 d.), kuri suteikė statinio, žemės sklypo savininko Savivaldybės sutikimą dėl reklamos įrengimo, tačiau jai pasibaigus, pareiškėjas neteko savivaldybės kaip turto savininko sutikimo. Šis sutikimas nėra tapatus leidimui įsirengti išorės reklamą, nes pirmasis teikiamas kaip turto valdytojo, o antrasis kaip viešojo administravimo subjekto. Taigi, neturint savininko sutikimo, nebuvo pagrindo išduoti leidimą, todėl institucija veikė pagrįstai.

Teigia, kad reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą, Savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriui turi pateikti (6.2.p) dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių. įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau - savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas. Pagal Aprašo 33 p. pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos leidimo turėtojas privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Pagal 18 p. jeigu pasibaigus leidimo galiojimo terminui reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis Asmenų aptarnavimo skyriui ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos Apraše nustatyta tvarka turi pateikti; Aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus (t.y. atnaujintą savininko sutikimą), kurie pateikiami tik tuo atveju, jei pasikeitė turimam leidimui gauti pateikti dokumentai ir (ar) juose nurodyti duomenys ir (ar) informacija. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi siekdamas pratęsti leidimą išorinei reklamai, tačiau neturėjo atnaujinto žemės savininko sutikimo, nes sutartis jau buvo pasibaigusi. Taigi, institucijos sprendimas buvo aiškiai motyvuotas (nurodytas aiškus pagrindas dėl ko atsisakyta išduoti leidimą) bei teisėtas (priimtas remiant aprašo 6.2p ir 33p. pagrindu). Esant motyvuotam (pagrįstam) ir teisėtam sprendimui, jis negali būti panaikintas.

6

Nurodo, kad 2013 m. liepos 10 d. atsakovė paskelbė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkursą (toliau - Konkursas). Konkursas buvo vykdytas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T-375 (toliau -Sprendimas dėl konkurso), kuriuo buvo patvirtintas Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių įrengimo ir priežiūros koncesijos suteikimo konkurso sąlygos. Nei 2013 m. rugsėjo 27 d., nei 2013 m. lapkričio 05 d., nei 2013 m. gruodžio 10 d., nei 2014 m. sausio 30 d. pareiškėja išsamaus įpareigojančio pasiūlymo nepateikė. 2014 m. kovo 03 d. atsakovė konstatavo, kad vienintelio trečiojo asmens UAB „Reklamos arka" pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl vadovaudamasi LR koncesijų įstatymo 15 str., nusprendė su trečiuoju asmeniu UAB „Reklamos arka" pradėti derybas dėl Koncesijos sutarties projekto ir sudaryti sutartį. Mano, kad 2001 m. gruodžio 5 d. sudaryta tarp Savivaldybės ir pareiškėjo sutartis dėl stotelių pastatymo yra pasibaigusi ir pagal sutarties 2.1.2 p. pasibaigė ir Savivaldybės duotas sutikimas. Esant tokiai situacijai, pareiškėja negali įsirengti reklamos įrenginiuose, kurie yra savivaldybės valdomose teritorijose. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų: 2014 m. gegužės 22 d. Nr. (33.200)R-3213, 2014 m. birželio 5 d. Nr. (33.200)R-3550, 2014 m. gegužės 27 d. Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. Nr. (33.200)R-3482, kuriais buvo atsisakyta derinti pareiškėjo išorinės reklamos įrengimo projektus, išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinei reklamai viešojo transporto stotelių stoginėse ir vitrinose bei nurodyta pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas iš jų buvimo vietų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2001 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį Nr. 263 dėl Kauno miesto viešojo transporto stotelių ir reklaminių vitrinų įrengimo, galiojusią iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Į pareiškėjo pateiktus 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, taip pat dėl reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimo pratęsimo jam priklausančiose Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėse ir reklamų vitrinose atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuos netenkino ir motyvavo vieninteliu argumentu – sutartis yra pasibaigusi ir ji nėra pratęsta, arba Bendrovės reklaminių įrenginių išorinės reklamos įrengimo projektų galiojimo laikas yra pasibaigęs, be kita ko, ir įpareigodamas pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia būtent šiuos atsakovo sprendimus.

Vienu iš pagrindinių skundo argumentų pareiškėjas nurodo tai, kad ginčijami sprendimai visiškai nemotyvuoti, tuo pagrindu teigdamas, jog šių administracinių aktų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai jam nėra žinomi (suprantami).

Vertinant bei sprendžiant dėl šiuo aspektu pareiškėjo pateiktų argumentų pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo administracinėje veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovui savo veikloje privalu laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės

7

aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į aplinkybę, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto „veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, privalėjo paisyti minėtų bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Atsakovo veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu, Savivaldybė turi pareigą pagrįsti pareiškėjo atžvilgiu priimamus sprendimus teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, jų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ir suprantami ne tik viešojo administravimo subjektui, bet ir tam asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tik tokia viešojo administravimo subjekto veikla laikytina teisėta. Priešingas vertinimas, t. y. minėtų turinio reikalavimų neatitinkantis viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas ne tik sudarytų prielaidas piktnaudžiauti jam savo teisėmis, bet ir nepagrįstai apribotų asmenų, kurių atžvilgiu jis priimtas, galimybes tinkamai realizuoti minėtas teises.

Pabrėžtina, jog ir Reglamento 42 punkte yra nustatyta, jog savivaldybės administracijos sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai.

Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. (2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 1898/2008).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde keliamais reikalavimais apibrėžtas šios administracinės bylos ribas, nagrinėjamu atveju individualaus administracinio akto adresato (pareiškėjo), kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, išsamiai įvertinus visų atsakovo priimtų ir pareiškėjo ginčijamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kolegijos vertinimu, skirtingai nei nurodo atsakovas, darytina išvada, jog ginčijamų negatyvias pasekmes pareiškėjui sukeliančių sprendimų turinys neleidžia pripažinti dėl šių ginčo individualių administracinių aktų atitikimo aptariamiems Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Iš ginčijamų atsakovo sprendimų dėl reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimo, leidimų neišdavimo turinio matyti, kad jokios informacijos, iš kurios būtų galima pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprasti, spręsti (ar bent numanyti) apie konkretų teisinį šių aktų priėmimo pagrindą, nėra pateikiama. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose nenurodė jokių argumentų ar pagrindų, kurie būtų reglamentuoti statinių projektų galiojimo pratęsimą, leidimų išdavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neįvardijo jokių galiojančių teritorijų planavimo

8

dokumentų, kuriems prieštarautų (neatitiktų) laikinų statinių naudojimo terminų pratęsimas. Taip pat ir išvestinis atsakovo įpareigojimas Bendrovei pašalinti reklaminius įrenginius, iš esmės nėra pagrįstas teisės normomis. Teismo vertinimu, tik sutarties pasibaigimas pats savaime nesukelia šalims jokių teisinių įsipareigojimų, draudžiančių pratęsti statinių projektų galiojimo terminus, be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad tokius veiksmus atsakovas jau buvo atlikęs. Atsakovo nurodyta ir su kitu juridiniu asmeniu sudaryta Koncesijos sutartis, pareiškėjo teisių taip pat neįtakoja.

Paminėti akivaizdūs individualaus administracinio akto turinio trūkumai leidžia ginčijamus sprendimus pripažinti visiškai nemotyvuotais ir formaliais, o tai yra prielaidos konstatuoti absoliutaus jų (sprendimų) negaliojimo pagrindo buvimą. Jau minėta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Pareiškėjas tvirtina nežinantis (nesuprantantis) tokių pagrindų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu dėl nustatytų turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, sukliudžiusių šių individualių administracinių aktų adresatui (pareiškėjui) suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai siekti įgyvendinti šiuo aktu paneigtas teises ir įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ginčijami sprendimai pripažintini neteisėtais.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir bylos nagrinėjimo metu nurodė dar vieną naują motyvą – siekiant įsirengti reklamą įrenginyje, kuris yra kito savininko sklype, nebuvo gautas teisėtais pagrindais tą žemės sklypą valdančio savininko sutikimas. Pažymėtina, kad šis argumentas nebuvo nurodytas ginčijamuose sprendimuose. Pagal administracinių teismų praktiką (pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-617/2013), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Be to, atsakovui nustačius, kad norinčiam gauti leidimą reklaminės veiklos subjektui pateikus ne visus dokumentus, vadovaujantis Aprašo 12.1 punktu buvo privalu apie tai informuoti pareiškėją ir nustatyti 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Šių veiksmų atsakovas neatliko.

Apibendrinus tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės negalėjo suvokti (suprasti) priimtų sprendimų faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo bei taikomų poveikio priemonių motyvų. Atitinkamai šių aplinkybių konstatavimas, vadovaujantis šiame teismo akte pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju įgalina aptartą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą iš esmės vertinti kaip esminį, sudarantį savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamus atsakovo sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d.). Atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo svarstyti UAB „JCDecaux LIETUVA“ 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus bei priimti naujus sprendimus, atitinkančius VŠĮ 8 str. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3213; Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3550; Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą

9

Nr. (33.200)R-3326; 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3394.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo svarstyti UAB „JCDecaux LIETUVA“ 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus bei priimti naujus sprendimus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė