- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- e1-3682-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S. 2024 m. spalio 22 d., apie 17.01 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį ,,Kia Motor Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,75 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
II. Byloje surinkti duomenys
V. S. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 17.01 val. (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas. Gal 10–15 min. iki įvykio jis išgėrė apie 100–150 g trauktinės „999“ (duomenys neskelbtini), t. y. apie 100–150 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Su juo automobilyje buvo pažįstamas vardu L., kuris po to, kai jis kieme (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į svetimą mašiną, išlipo iš jo automobilio ir pasišalino. Jis pats visą laiką vairavo savo automobilį. Po ko, jis pastatė savo automobilį netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tad prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad jau atvažiuoja policija. Raktas nuo jo automobilio buvo pas jį kišenėje. Po 20–30 min. atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo neblaivumą ir nustatė, kad jis yra girtas.
Liudytojas D. L. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 17.15 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie 17.43 val., jiems atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi „Dacia“ automobilio savininkas V. V. (V. V.), kuris paaiškino, kad per langą pamatė, jog prie jo automobilio stovi vyriškis ir fotografuoja automobilį. Išėjus į lauką, automobilį fotografavęs vyras, pasakė, kad matė kaip į V. V. automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš įvykio vietos. Po ko, kaltininko automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kiemą ir kaip jiems paaiškino V. V. nuėjo iki „Kia“ automobilio ir ten pastebėjo neblaivų vairuotoją. Jam priėjus prie minėto automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuriam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, išlipęs svirduliavo. Asmuo iš karto nurodė, kad pastarasis nevairavo, o vairavo jo žentas. Po kurio laiko asmens vėl paklausus, kas atsitiko, pastarasis prisipažino, kad jis pats vairavo automobilį „Kia“ ir sukėlė eismo įvykį, bei iš įvykio vietos pasišalino. „Kia“ vairuotojas buvo V. S.. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti girtumą V. S. sutiko ir jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,75 promilių girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 3,78 promilių girtumas. Taip pat V. S. paaiškino, kad norėjo automobilį perstatyti į kitą stovėjimo vietą, dėl to, kad jo automobilis trukdė kitiems automobiliams. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko ir prisipažino, jog alkoholį vartojo prieš porą valandų, tačiau pastarasis dažnai keisdavo parodymus.
Liudytojas V. V. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 16.30 val. savo automobiliu „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo namo. Minėtą automobilį pastatė prie savo namo. Jo buto langai yra į kiemo pusę, todėl jis specialiai pastatė savo automobilį prie namo taip, kad pro langus automobilį matytų. 2024 m. spalio 22 d., apie 17.00 val. pro virtuvės langą pamatė, kaip jam nepažįstamas vyriškis fotografuoja jo automobilį. Jis greitai išėjo į lauką ir paklausė, kodėl tas vyras fotografuoja jo automobilį. Vyriškis jam paaiškino, kad prieš 5 min. svetimas automobilis, kaip vėliau paaiškėjo ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jo automobilį, į bamperį ir greitai išvažiavo. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Visą laiką buvo virtuvėje, žiūrėjo per langą, nes laukė policijos. Po 10–15 min. jis pamatė, kad į kiemą įvažiavo tas pats automobilis ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo netoli nuo namo. Jis greitai išbėgo į kiemą, priėjo prie minėto automobilio iš vairuotojo pusės ir pamatė, kad už vairo sėdi visiškai girtas vyriškis. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, jis sužinojo, kad automobilį ,,Kia Sportage“ vairavo V. S.. Kai jis paklausė V. S., kodėl jis atsitrenkė į jo automobilį, tai V. S. jam atsakė, kad viską suremontuos. Tada jis V. S. pasakė, kad netrukus turi atvykti policijos pareigūnai, dėl ko V. S. liko sėdėti automobilyje už vairo, o jis nuėjo namo laukti policijos pareigūnų. Gal po 15 min. atvyko policijos pareigūnai. Jis išbėgo į lauką ir viską paaiškino pareigūnams, po ko policijos pareigūnai nuėjo prie automobilio ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dar po 10–15 min. iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo vyriškis, kaip vėliau sužinojo V. S. žentas, kuris nubėgo link automobilio ,,Kia Sportage“, prie kurio jau stovėjo policijos pareigūnai. Po ko minėtas vyriškis kartu su V. S. priėjo prie jo ir minėtas žentas pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Policijos pareigūnai uždraudė tą daryti, nes vairuotojas buvo girtas. Jis matė, kaip 2024 m. spalio 22 d., apie 17.01 val. automobilį ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. S.. Jis tuo metu automobilyje buvo vienas, o jo žentas pasirodė vėliau, išbėgo iš namų.
Liudytojas A. K. (A. K.) tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 16.50 val. atvažiavo savo automobiliu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Apie 16.55 val. pamatė, kaip automobilis ,,Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netoli nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atbulas atsitrenkė į automobilio „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperį. Tarp jo ir transporto priemonių buvo atstumas tuo metu apie 20 metrų. Jis puikiai matė, kad automobilyje ,,Kia Sportage“ už vairo sėdėjo vyriškis, kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, pražilęs, o šalia minėto vyriškio keleivio vietoje sėdėjo jaunas vyriškis, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, su ūsais, su barzdele. Šiandien jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame jis tvirtai atpažįsta vyriškį, kuris sėdėjo įvykio metu už „Kia“ automobilio vairo. Įvykio metu būtent jis tas vyras ir vairavo. Po ko, vaizdo įraše atpažino jauną vyriškį, kaip suprato, tai jis yra girto vairuotojo žentas. Kai automobilis ,,Kia Sportage“ atsitrenkė į automobilio „Dacia“ bamperį, tai minėtas automobilis ,,Kia Sportage“ kažkur išvažiavo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Jis nufotografavo apgadintą automobilį ir tik norėjo paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą tikslu pranešti apie įvykį, kai iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išėjo vyriškis ir paklausė, kodėl jis fotografuoja jo automobilį. Jis jam viską pasakė, ką matė, paliko savo kontaktus ir išvažiavo.
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad V. S. 2024 m. spalio 22 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104 (patikros sertifikato Nr. 2070580, galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d.) V. S. 2024 m. spalio 22 d. 18.00 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 3,75 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 18.20 val. nustatytas 3,78 promilių girtumas. V. S. nurodė, kad su rezultatais sutinka.
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Kia Motor Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. S..
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Kia Motor Sportage“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 2 570 eurų.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. paties V. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsamūs liudytojų D. L., V. V. ir A. K. duoti parodymai, AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo nustatytas V. S. neblaivumas, alkotesterio kvitai patvirtinantys, kad V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
V. S.
atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.
V. S. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje neteistas, (buvęs jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs), per pastarųjų trejų metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. V. S. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. S. prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus V. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į tai, kad V. S. pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo sunkus, vairuodamas neblaivus jis papildomų pasekmių nesukėlė, dėl ko jam nustatytinas mažesnis nei vidurkio dydžio (skaičiuojant nuo vienerių iki penkerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 4 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltininkui V. S. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Kia Motor Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal byloje esančia AB „Regitra“ duomenų bazės išrašą priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prašė netaikyti automobilio konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
VI. Kiti klausimai
V. S. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos, kaip nebereikalingos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. spalio 25 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai iki 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. apribotos V. S. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „Kia Motor Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti minėtu turtu. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. S. skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. S. konfiskuoti automobilį „Kia Motor Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „Kia Motor Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą akcinei bendrovei „Regitra“, palikti saugoti šioje įmonėje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Išaiškinti V. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas – 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.