Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-874/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
1-119-874/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
Ž. T.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-874/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23379-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorams Jurgai Klimčukienei, Helvijui Keturakiui,

nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą S. T., atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,

kaltinamajai Ž. T., jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2018-10-02 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2018-11-26 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) – laisvės apribojimu 10 mėnesių; subendrinus su 2018-10-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. T. 2019 m. birželio 4 d., apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą delnu smogė į veidą nepilnametei F. T., gim. (duomenys neskelbtini), po to, rankomis suėmė pastarajai už galvos plaukų ir ją tampė, tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajai F. T. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį galvos smegenų sukrėtimu, bei demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamoji Ž. T. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ėjo su sugyventiniu E. M. ir vaikais iš maudynių. Kartu buvo ir L. B. su vaikais. Susitiko priešais kita puse gatvės einančią F. T. E. M. perėjo į kitą gatvės pusę, pradėjo žodžiais konfliktuoti su nukentėjusiąja ir spjovė į pastarąją. Ji tuo metu buvo su dviem vaikų vežimėliais priekyje, prie nukentėjusiosios net nebuvo priėjusi. E. M. F. T. smūgių nesudavė, tik spjovė. Ji dar žodžiais ramino E. M. Anksčiau F. T. nepažinojo. Maždaug prieš dvi savaites iki įvykio F. T. filmavo E. M. gatvėje ir dėl to kilo konfliktas. Po to, mieste susitikus F. T., pastaroji jai grasindavo, kad „susitiks be vaikų“. Jos santykiai su A. Š. ir J. M. geri, bet pastaroji yra nukentėjusiosios giminaitė, todėl ir davė pastarajai palankius parodymus. Byloje esančiame išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokole parašė, kad sutinka su jai inkriminuojama nusikalstama veika, labai gailisi, todėl kad taip rašyti liepė tyrėja, o ji nesuprato ką reiškia toks jos parašymas.

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos giminaitė – dukterėčia, santykiai normalūs, nukentėjusiosios nepažįsta, yra tik mačiusi. 2019 m. birželio 4 d. su Ž. T., pastarosios draugu E. M. ir vaikais ėjo namo iš maudynių. Būdami už (duomenys neskelbtini) seniūnijos, prie tilto, matė nukentėjusiąją, einančią su draugais trise ar keturiese į miesto pusę, o jie ėjo link namų. Ji su vaikais nuėjo į priekį, kad vaikai nematytų incidento. Jai nerūpėjo, kas ten vyksta, visą laiką ėjo su vaikais priekyje. Buvo 4 vaikai. Ji su visais vaikais ėjo priekyje, o Ž. su E. ėjo atsilikę per du žingsnius. Gerai nebepamena, nes labai seniai viskas buvo. Ji jokio konflikto negirdėjo ir nematė, jai nebuvo įdomu. Nepamena ar kaltinamoji ką nors sakė nukentėjusiajai.

Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nukentėjusioji yra jo dukra. 2019-06-04 susitarė su dukra F. susitikti (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės. Pastebėjęs, kad nespės nuvykti sutartu laiku, paskambino dukrai ir paprašė palaukti, nes 15 minučių vėluos. Kai nuvažiavo, prie parduotuvės laukė F. su drauge J. M. F. buvo visas veidas raudonas, akys pilnos ašarų. Paklausus, kas nutiko, atsakė, kad nieko. Dukra paprašė pinigų limonadui ir nuėjo į parduotuvę. Tada J. papasakojo, kad F. buvo sumušta, bet prašė to niekam nesakyti. Pasakė, kad jo dukrą sumušė E. sugyventinė, už ką – nežino. Dukra jam buvo sakiusi prieš dvi savaites, kad Ž. ir E. grasino jai. Kai J. papasakojo apie įvykį, jis paskambino policijai. Dukrai grįžus iš parduotuvės, jis paklausė dukros apie įvykį. Pastaroji pasakė, kad „kraują paleido“. Paklausus kur tas kraujas, dukra pasakė, kad spėjo persirengti. Kai grįžo namo, dukra parodė drabužius. Ant džinsų buvo pora lašų kraujo, o „maikė“ buvo kruvina, kaip su pirštais valyta, ar nubėgęs kraujas. Dukra jam viską papasakojo, kai parvažiavo namo ir laukė policijos ekipažo. Sakė, kad mušė už tą patį, už ką grasino prieš dvi savaites. Žino, kad už filmavimą. Sakė, kad per veidą sudavė. J. sakė, kad buvo keturiese, bet kiti nenori liudyti, kadangi Ž. grasino. Buvo po įvykio autobusų stotyje sutikęs E. M., pakalbėjo. Pastarasis atsiprašė, kad taip įvyko su F. Atsiprašė už Ž. ir už save. Sakė, kad jis F. tik apspjovė, o Ž. mušė. Sakė, kad atsiprašo ir nupirks F. saldainių. Išsiskyrė draugiškai.

Liudytoja S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nukentėjusioji yra jos dukra. Įvykio dieną buvo darbe, viską sužinojo tik vakare grįžusi po darbo. Dukra buvo nervuota, pikta, pasimetusi, ne tokia kaip visada. Vyras pasakė, kad dukra primušta. Nuėjusi pas dukrą į kambarį, ramino, prašė papasakoti kas įvyko. Pastaroji pasakojo kad ėjo į miestą susitikti su tėčiu bei sutiko Ž. ir E. Šie ją „apstojo“, E. apspjovė, o Ž. mušė. Dukra sakė, kad ją apspjovė, o kai ji valėsi palenkusi galvą, iš apačios „parėjo“ iš Ž. smūgis tiesiai į nosį. Dukrai paklausus „Ar tik tiek sugebi?“, Ž. čiupo už plaukų ir dar trenkė į veidą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, dukra silpnai jautėsi, ją pykino, todėl pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Sukruvintus dukros rūbus laikė namuose, bet tyrėjams pasakius, kad nėra būtinybės juos saugoti, palaikiusi dar savaitę, išskalbė. Civilinis ieškinys reiškiamas dėl moralinės žalos ir išlaidų. Dukra 5 dienas išgulėjo ligoninėje. Ji turėjo prašytis iš darbo, važinėti į ligoninę.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, tačiau jis sutinka duoti parodymus. Kaltinime nurodytą dieną ėjo su šeima iš maudynių. Ėjo jis su Ž. T. bei dviem vaikais ir L. B. su vaikais. Kita gatvės puse ėjo F. T. Tarp jo ir F. T. kilo žodinis konfliktas. Jis perėjo į kitą gatvės pusę ir apspjovė F. Kaltinamoji tuo metu stovėjo toliau. Po to, visi išsiskirstė namo. Jis jokio kraujo nematė, nežino iš kur jis galėjo atsirasti ant F. drabužių. Įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio buvo sutikęs F. tėvą, kalbėjo su pastaruoju, atsiprašė už dukters apspjovimą, kad F. būtų mušusi Ž. T., nesakė.

2019-06-04 S. T. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2019-06-04 apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), jos nepilnametę dukrą F. T., gim. (duomenys neskelbtini), primušė iš matymo pažįstama Ž. T., kuri vieną kartą delnu trenkė dukrai į nosį, tampė rankomis plaukus bei rankomis smaugė kaklą. Tuo pačiu metu E. M. du kartus spjovė dukrai į veidą bei grasino susidorojimu (1 t., b. l. 10).

Iš 2019-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta (1 t., b. l. 17-20).

2019-07-31 daiktų apžiūros protokole aprašytas S. T. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą turinys (1 t., b. l. 34-35).

Nepilnametė nukentėjusioji F. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad datos tiksliai nepamena, 2019 m. gegužės mėnesį, vakare ėjo namo ir prie jų namų stovėjo policijos automobilis, E. M. bei Ž. T. Ji nufotografavo policijos automobilį. E. M. ir Ž. T. ėmė jai grasinti, nes pamanė, kad ji nufotografavo juos. Maždaug po savaitės susitiko Ž. T. prie parduotuvės ir ši paklausė „ar nori, aš tave į sieną sumūrysiu“. Ji atsakovė su keiksmažodžiais. 2019-06-04 ėjo susitikti su draugais. Ji ėjo į miestą, o kaltinamoji su E. M. ir vaikais bei L. ėjo į kitą pusę. E. M. ėmė eiti link jos ir paklausė kaltinamosios „ar čia ta, kur filmavo?“. Priėjęs E. M. paklausė „ar labai mandra filmuoti?“ Jai atsakius „be abejo“, E. M. spjovė jai į veidą ir pasitraukė. Tada Ž. T. priėjo ir vieną kartą trenkė dešinės rankos delnu jai į nosies šoną. Jai labai skaudėjo, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Įvykį matė J. M., A. Š., L. K. Jie stovėjo prie skvero, 200 m atstumu. E. M. kažką sakė, o Ž. T. priėjo antrą kartą ir, suėmusi už plaukų, ėmė pešti, po to, vieną kartą trenkė ranka į pakaušį. Jai skaudėjo galvą 3-4 dienas, smūgis buvo stiprus. Ji spyrė Ž. T. į pilvo apačią ir pastaroji pasitraukė. Tada jai pradėjo grasinti E. M., sakė, jei pasiskųs, bus dar blogiau. Ji valėsi kraują. Susitikusi draugus, pasakė, kad reikia eiti į namus persirengti, „maikė“ ir megztinis buvo kruvini. Tada išėjusi į miestą, sutiko tėtį. Nenorėjo pastarajam nieko sakyti, tačiau šis pamatė, kad jai užtinusi akis bei nosis ir iškvietė policiją. Gulėjo ligoninėje, buvo smegenų sukrėtimas. Ž. vaikas buvo vežimėlyje, jį konflikto metu prižiūrėjo L. B. E. M. spjovė du kartus (1 t., b. l. 60-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 856/2019(04) nurodyta, kad F. T. kliniškai diagnozuotas galvos sumušimas, pasireiškęs galvos smegenų sukrėtimu, padarytas vieno trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 76).

Nepilnametis liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad birželio mėnesį, po pietų ėjo su L. K. iš (duomenys neskelbtini) miesto link turgaus. Prie tilto susitiko F. T. Pastarajai iš nosies bėgo kraujas, jo buvo ir ant rūbų. F. T. pasakė, kad ją sudaužė E. ir Ž. Visi trys nuėjo iki F. T. namų ir pastaroji persirengė. Tada grįžo į miestą. Prie parduotuvės F. T. paskambino tėčiui. Žino, kad kitą dieną F. T. jau buvo ligoninėje. Paties įvykio nematė, kokia buvo F. būsena, nepamena (1 t., b. l. 82).

Nepilnametis liudytojas L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad birželio mėnesį, dienos nepamena, jau į vakaro pusę, jis su A. Š. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro link tilto, kur buvo susitarę susitikti su F. T. Nuėję prie tilto, pamatė, kad F. bėga iš nosies kraujas. Kraujo matė ir ant maikutės, buvo truputį kruvinas veidas. F. T. iš pradžių nenorėjo pasakoti kas nutiko. Jie palydėjo pastarąją iki namų persirengti. Po to, nuėjo į miesto centrą, buvo ant suoliuko. Po kiek laiko atvažiavo F. tėvas. Gal F. ir pasakojo kas atsitiko, bet jis nesiklausė. Po F. susitiko po kokios savaitės, ji papasakojo, kad Ž. jai trenkė per veidą (1 t., b. l. 90-91).

Nepilnametė liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad birželio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, apie 18 val. turėjo susitikti su F. T. Prieš susitinkant su F., ji buvo su draugais L. K. ir A. Š. Apie 17 val. 40 min. jai paskambino F. T. ir pasakė, kad jie eitų link pastarosios. Ji ėjo pirma, o L. K. ir A. Š. už jos kelių metrų atstumu. Eidama pamatė ant tilto stovinčią F. Pastarajai ant maikės buvo kraujo ir iš nosies bėgo kraujas. Į klausimą kas atsitiko, F. neatsakė, tik pasakė, kad reikia eiti į namus persirengti. Pradėjus eiti link F. namų, už tilto pamatė Ž. su E. Pastarieji jai pasakė „jei kažkam paskųsi, tau bus taip pat kaip F.“. Tuomet ji pagalvojo, kad Ž. trenkė F. Matė, kad kartu buvo ir L. B. bei Ž. vaikai. Tuo metu prie jų priėjo L. K. su A. Š. ir visi nuėjo pas F. Pastarajai persirengus, grįžo į miestą, prie parduotuvės. Ji su F. nuėjo į parduotuvę, o L. K. su A. Š. – atsisėsti į skverą. Atvažiavusiam tėvui F. nenorėjo sakyti kas atsitiko. Jai patarus pasakyti kas nutiko, F. papasakojo tėvui kas jai buvo. F. sakė, kad einant tiltu, ją susistabdė sutikti E. su Ž., kurie buvo išgėrę. Pastarieji ėmė visaip vadinti F. ir E. spjovė du kartus F. į veidą. F. nenusileidus ir kažką atsakius, Ž. priėjo ir trenkė. Tada F. tėtis paskambino į policiją. Kas F. sudavė smūgius, ji nematė. F. jai pasakė, kad Ž. F. buvo išsigandusi ir jei ne ji, nebūtų pasakiusi tėčiui kas nutiko (1 t., b. l. 99-100).

2019-10-23 išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokole yra Ž. T. ranka padarytas įrašas: „Su man inkriminuojama nusikalstama veika sutinku, labai gailiuosi, sutinku dėl sutrumpintu įrodymo tyrimo nagrinėjimo teisme“ (1 t., b. l. 181).

Kaltinamoji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tvirtindama, kad ji nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, už plaukų netampė, E. M. ir F. T. konflikto metu stovėjo atokiau su savo mažamečiais vaikais. Matė, kad E. M. porą kartų apspjovė F. T., bet smūgių pastarajai nesudavė. Kaltinamosios parodymus patvirtino liudytoju apklaustas E. M., kuris yra kaltinamosios sugyventinis ir vaiko tėvas, todėl jo parodymus teismas vertina kaip neobjektyvius, palankius kaltinamajai, nes liudytojas suinteresuotas, kad kaltinamoji nebūtų nubausta. Nors liudytoja apklausta L. B. ir nurodė, kad konflikto nei matė, nei girdėjo, tačiau patvirtino, kad su visais keturiais vaikais (savo ir Ž. T.) ėjo priekyje, o Ž. su E. ėjo atsilikę per du žingsnius. Tai paneigia kaltinamosios parodymus, kad konflikto metu ji buvo su savo mažamečiais vaikais atokiau nuo nukentėjusiosios.

Nors smūgių sudavimo nukentėjusiajai F. T. niekas iš apklaustų liudytojų nematė, tačiau tai, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada (1 t., b. l. 76), kurioje nurodyta, jog F. T. kliniškai diagnozuotas galvos sumušimas, pasireiškęs galvos smegenų sukrėtimu, padarytas vieno trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Diagnozuotas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2019-06-04. Iš specialisto išvadoje nurodytų medicininių dokumentų duomenų matyti, kad nukentėjusioji F. T. Vaikų chirurgijos traumatologijos centre gydyta nuo 2019-06-04 iki 2019-06-08. Vaikų chirurgas, 2019-06-04 20 val. 34 min. apžiūrėjęs nukentėjusiąją, nustatė objektyvią pastarosios būklę – nosies nugarėlė patinusi, lokaliai skausminga, nistagmas nedidelis horizontalus, klinikinė diagnozė – galvos ir nosies sumušimas. Iš 2019-06-06 10 val. 30 min. ANG gydytojo įrašo matyti, kad nukentėjusiosios nosies nugarėlės audiniai dar patinę, diagnozė – nosies sumušimas. Nekyla abejonių, kad tokie sužalojimai (galvos ir nosies sumušimas) negali būti E. M. spjūvių F. T. į veidą pasekmė. Specialistas išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai diagnozuotas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Liudytojais apklausti nepilnamečiai J. M., L. K. ir A. Š. nors ir nematė smūgio sudavimo F. T. momento, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai iš nosies bėgo kraujas, kraujo buvo ir ant pastarosios drabužių. Visa tai liudytojai pamatė tuoj pat po nukentėjusiosios konflikto su E. M. ir Ž. T. Liudytoja apklausta nepilnametė J. M. nurodė, kad ir jai tuojau po įvykio Ž. T. su E. M. pagrasino, kad bus taip pat, kaip F., jei ji kažkam paskųs. Jokių kitų asmenų, galėjusių sužaloti nukentėjusiąją, ar kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusioji galėjo patirti jai nustatytus sužalojimus, nei vienas iš ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jai smūgį sudavė ir už plaukų tampė būtent Ž. T., o E. M. ją du kartus apspjovė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Tuo tarpu kaltinamosios Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu pozicija dėl kaltinimo buvo nenuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji neigė savo kaltę, tačiau 2019-10-23 išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokole Ž. T. pati savo ranka įrašė, kad su inkriminuojama nusikalstama veika sutinka, labai gailisi, sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nagrinėjant bylą teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant nukentėjusiosios atstovo pateikto civilinio ieškinio priėmimo klausimą, kaltinamoji pareiškė, kad neprieštarauja ieškinio priėmimui, yra kalta (2 t., b. l. 25-26). Vėliau bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose, kaltinamoji vėl neigė savo kaltę, paaiškino, jog aukščiau minėtame protokole tokią frazę jai liepė užrašyti tyrėja, o teisiamojo posėdžio metu nesakė esanti kalta. Pastarąjį kaltinamosios teiginį paneigia 2019-11-21 teisiamojo posėdžio garso įrašas. Darytina išvada, kad kaltinamoji tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios Ž. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta pilnai. Nustatyta, kad kaltinamoji viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą delnu smogė į veidą nepilnametei F. T., po to, rankomis suėmė pastarajai už galvos plaukų ir ją tampė, tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajai F. T. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį galvos smegenų sukrėtimu, bei demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamosios asmenybę – teista, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 130-131, 132-140), ir ji, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytina recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 144-145), nedirba (1 t., b. l. 146), augina mažamečius vaikus. Teismo nuomone prokuroro prašoma skirti kaltinamajai bausmės rūšis – laisvės atėmimas, yra proporcinga padarytam nusikaltimui, nes kaltinamajai už analogiškus nusikaltimus paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji augina du mažamečius vaikus, yra jauno amžiaus, teismas mano, jog prokuroro prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, yra pagrįstas.

Nepilnametės nukentėjusiosios F. T. atstovas advokatas E. Jankaitis ir atstovė pagal įstatymą S. T. pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios. Nukentėjusiosios atstovai ieškinyje nurodo, kad dėl neteisėtų kaltinamosios smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinius pergyvenimus ir dvasinius nepatogumus, gulėjo ligoninėje, jaučiasi nesaugiai išeidama iš savo gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 23). Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Tokios pat nuomonės buvo ir prokuroras. Kaltinamosios gynėja su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė kaltinamąją išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios teisei priešingų veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, stresą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, mano, kad nukentėjusiosios atstovų reiškiamo civilinio ieškinio suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 300 eurų suma.

Byloje yra gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-07-28 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepilnametei nukentėjusiajai F. T. (2 t., b. l.915). Pažymoje nurodyta, kad advokato E. Jankaičio nukentėjusiajai F. T. šioje byloje teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 646,43 Eur. Teismas atsižvelgia tai, kad antrinės teisinės pagalbos F. T. išlaidų dydį įtakojo eilė dėl kaltinamosios kaltės (neatvykimo į teisiamuosius posėdžius be pateisinamos priežasties) neįvykusių teisiamųjų posėdžių (2020-01-03, 2020-01-22, 2020-02-25, 2020-06-23), į kuriuos nukentėjusiosios atstovas buvo atvykęs. Todėl iš kaltinamosios valstybės naudai priteistinos 646,43 Eur išlaidos advokato nukentėjusiajai teiktai antrinei teisinei pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovų civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios F. T. naudai.

Priteisti iš kaltinamosios Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 646,43 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 43 ct) nukentėjusiajai F. T. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė