Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-267-600/2011 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui Švedijos karalystės draudimo bendrovei GF Forsakringsaktiebolag dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – UADBB „Filix“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. lapkričio 28 d. automobilio „Chrysler 300c“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis šio automobilio valst. Nr. – (duomenys neskelbtini)) kasko draudimo sutarties Nr. 129429-1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudėjas ir naudos gavėjas yra A. M., nustatyti, kad 2008 m. lapkričio 28 d. automobilio „Chrysler 300c“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis šio automobilio valst. Nr. – (duomenys neskelbtini)) kasko draudimo sutartį Nr. 129429-1 sudarė J. V., kuris pagal sutartį yra draudėjas ir naudos gavėjas, priteisti ieškovui iš atsakovo 13 381,46 Lt draudimo išmoką, skirtą žalai dėl sugadinto automobilio atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. su atsakovu sudarė kasko draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį. Šį automobilį ieškovas buvo įsigijęs pagal 2008 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš savo tėvo A. M., tačiau sutarties VĮ „Regitra“ tuo metu neregistravo. 2008 m. balandžio 28 d. A. M. mirė. Draudimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo registruotas ieškovo tėvo vardu, nors jau buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Draudimo brokeris ieškovui paaiškino, kad atsakovo vidaus taisyklės jam neleidžia išrašyti draudimo poliso kito asmens vardu, nei nurodyta automobilio registracijos liudijime, tačiau patvirtino, kad sutartis galioja, o netikslūs draudėjo duomenys tėra formalumas. 2009 m. gegužės 22 d. įvyko draudiminis įvykis. Nustatytais terminais ieškovas kreipėsi į atsakovą. Atsakovas įsipareigojo išmokėti 13 381,46 Lt draudimo išmoką, tačiau 2009 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui pranešimą, kad jis atsisako išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog asmuo, kurio vardu buvo sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutarties sudarymo metu jau buvo miręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo Švedijos karalystės draudimo bendrovės GF Forsakringsaktiebolag naudai 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42,02 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. per trečiąjį asmenį – UADBB „Filix“, A. M. vardu su draudimo kompanija Švedijos karalystės draudimo bendrove GF Forsakringsaktiebolag, t. y. atsakovu, buvo sudaryta automobilio CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kasko draudimo sutartis laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. Šios sutarties šalis – draudėjas A. M., mirė 2008 m. balandžio 27 d. , todėl CK 2.2 straipsnio 1 dalies pagrindu negalėjo sudaryti ginčo kasko draudimo sutarties 2008 m. lapkričio 28 d., nes fizinio asmens civilinis teisnumas išnyksta asmeniui mirus ir jis nebegali būti civilinių teisinių santykių dalyviu. Nustatęs šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad tarp atsakovo ir A. M. 2008 m. lapkričio 28 d. sudaryta automobilio CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kasko draudimo sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.). Sandorį pripažinus niekiniu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.), todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti 2008 m. lapkričio 28 d. sandorio pagrindu gautas įmokas jas sumokėjusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad ieškovui neįregistravus automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, su juo negalėjo būti sudaryta ir automobilio kasko draudimo sutartis (Transporto priemonių draudimo sąlygų B punktas, M punkto 16 pastraipa, CK 6.1011 str., LR Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Kelių transporto priemonių registro nuostatų 22 p., 23.2 p.). Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovo transporto priemonių draudimo sutartis yra individualizuota sutartis, kurios sąlygos skirtos konkrečiam ją sudarančiam asmeniui, nes skirtingi draudimo sutartį sudarantys asmenys yra siejami su skirtingu rizikos lygiu, kuris apskaičiuojamas priklausomai nuo daugelio kriterijų (automobilio markės, modelio, automobilio savininko amžiaus, vairavimo stažo, automobilio savininko patirtų eismo įvykių skaičiaus ir pan.), todėl skirtingiems asmenims nustatomos individualios draudimo sutarties sąlygos, skirtingi įmokų dydžiai, kitos sąlygos.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad automobilio kasko draudimo sutartį su atsakovu savo vardu sudarė ieškovas ir ieškovo valia buvo sudaryti savo vardu automobilio kasko draudimo sutartį yra neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, nes tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neginčijo, jog būtent ieškovas, o ne miręs asmuo A. M. 2008 m. lapkričio 28 d. per draudimo tarpininką (trečiąjį asmenį) sudarė savo automobilio draudimo sutartį ir buvo aiškiai išreiškęs savo valią sudaryti šią sutartį, tapti draudėju bei naudos gavėju.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartį ieškovas sudarė prisijungimo būdu, kuriai vadovaujantis CK 6.992 straipsniu, taikomos CK 6.185-6.187 straipsnio nuostatos, o taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės.

3. Savo prievoles, susijusias su įmokų mokėjimu, informacijos atsakovui atskleidimu ieškovas įvykdė. Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, kad tik dėl techninių kliūčių draudimo sutartyje draudėju ir naudos gavėju buvo įrašytas A. M., ir abi šalys tai laikė tik techniniu netikslumu. Atsakovas sudarė sutartį, priėmė įmokas, suteikė automobiliui draudiminę apsaugą, nors žinojo, kad sutartį sudarė ir įmokas moka kitas asmuo, nei nurodyta sutartyje. Taigi abiejų šalių tikroji valia ir tikslas buvo sudaryti automobilio „Chrysler 300c“ draudimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovo elgesys – sutarties sudarymas kito asmens vardu ir ieškovo klaidinimas dėl sutarties galiojimo – negali būti laikomas sąžiningu.

4. Aplinkybė, kad būtent ieškovas yra automobilio savininkas, atsakovui buvo žinoma draudimo sutarties sudarymo metu. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens atstovas neneigė, kad jam buvo žinomas ieškovo pageidavimas apdrausti savo automobilį ir būti naudos gavėju, tačiau tik dėl techninių kliūčių jis nesudarė draudimo sutarties ieškovo vardu.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės yra teisiškai neargumentuotos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinį atmetė. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad draudėjas A. M. mirė 2008 m. balandžio 27 d., todėl CK 2.2 straipsnio 1 dalies pagrindu negalėjo sudaryti ginčo draudimo sutarties 2008 m. lapkričio 28 d. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens civilinis teisnumas išnyksta asmeniui mirus ir jis nebegali būti civilinių teisinių santykių dalyviu, todėl nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, jog atsakovo ir A. M. 2008 m. lapkričio 28 d. sudaryta automobilio CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), KASKO draudimo sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.).

Kadangi ieškovas 2008 m. lapkričio 28 d. nebuvo išviešinęs savo daiktinių teisių į automobilį, todėl su juo draudikas negalėjo sudaryti minėtos ginčo draudimo sutarties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, transporto priemonė CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota mirusio A. M. vardu, tuo tarpu nuosavybės teisę į automobilį prieš trečiuosius asmenis ieškovas išviešino tik po atsakovo atsiliepimo jam įteikimo, t. y. 2009 m. gruodžio 2 d. Kadangi Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygose nurodyta, kad draudimo apsauga suteikiama tik tuomet, kai draudėjas yra transporto priemonės teisėtas savininkas arba teisėtas valdytojas (sąlygų B punktas), pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo paaiškinimus, jog 2008 m. lapkričio 28 d. jo tikslas ir valia buvo nukreipti sudaryti jam priklausančio automobilio KASKO draudimo sutartį, teismas pagrįstai rėmėsi 2008 m. kovo 7 d. automobilio įsigijimo sutartimi, kurios pagrindu ir buvo įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į automobilį 2009 m. gruodžio 2 d. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 1.75 straipsnio nuostatas, sandorio šalys, neįregistravusios registruotino sandorio, negali šio sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. toks sandoris tretiesiems asmenims nesukelia teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovui neįregistravus automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, su juo negalėjo būti sudaryta ir automobilio KASKO draudimo sutartis. Konstatavęs, kad tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.