- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-82-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04035-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas:
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 str. 1 d., – 28 Eur bauda;
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., – 28 Eur bauda;
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudos subendrinus apėmimo būdu, J. P. skirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. 5.54 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje įvažiuodamas į pagrindinį kelią šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Automobiliui nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties, o nenutraukus – panaikinti jam paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Skunde apeliantas dėl turto sugadinimo nurodo, kad nei pareigūnų, nei teismo nėra nustatyta, kokio asmens turto sugadinimas buvo padarytas, ir ar buvusią situaciją galima pripažinti eismo įvykiu. Apelianto teigimu, iš nuotraukų akivaizdu, jog skiriasi automobilių apgadinimai, apeliantui kyla abejonės dėl juodų dažų žymių. Apeliantas pastebi, jog liudytojai nenurodė tikslios jo transporto priemonės priekinės kontakto dalies su kita transporto priemone, teismas bylos medžiagoje esančių nuotraukų neaptarė, nevertino, ar šis kontaktas, nesant objektyvių įrodymų, gali būti laikomas KET pažeidimu, nulėmusiu turto sugadinimą. Apeliantas daro išvadą, kad tarp jo automobilio ir nukentėjusio automobilio negalima įžvelgi atitikties fiksuotiems transporto priemonės pažeidimams.
Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos apeliantas teigia manantis, kad jis turėjo suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Apeliantas pažymi, kad jei būtų pajutęs transporto priemonių kontaktą, tikrai būtų atlikęs visus būtinus veiksmus. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog paskambinus policijos pareigūnams, jis iš karto pas juos nuvyko ir net nesiekė šalinti galimo pažeidimo padarinius. Taip pat apeliantas nurodo, kad yra pensininkas, kiekvieną dieną važiuoja automobiliu į darbą, administracinių nuobaudų neturi, įvykio vietoje buvo blaivus, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jokių motyvų ar priežasčių vengti atsakomybės už galimai padarytą pažeidimą ne tik neturėjo, bet ir nesiekė. Taip pat teigia, kad iš ant jo automobilio esančio nubrėžimo matyti, jog jis tikrai galėjo nepajusti galimo kontakto.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo apeliantas prašo atkreipti dėmesį į jo padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pasekmes, į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, šeiminę situaciją, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad jis niekada nėra padaręs jokio šiurkštaus pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad yra dirbantis pensininkas, dirba UAB „P.“, turi sutrikimą dėl klausos, nustatyta, jog dėl amžiaus gali vairuoti transporto priemonę ne daugiau, kaip 80 km/h., gyvena su sutuoktine, kuri taip pat pensininkė ir kuriai reikalinga kasdienė priežiūra, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas neatsiejamas nuo jo kasdienybės. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismo skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atimanti galimybę rūpintis nusenusiu savo šeimos nariu, yra per griežta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo netenkinti J. P. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo panaikinimo ar sušvelninimo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.
Atsiliepime nurodoma, kad J. P. parodymai, jog sankryžoje įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nes kitų transporto priemonių nebuvo, nekliudomai pravažiavo sankryžą ir nieko nejausdamas nuvažiavo toliau, yra tik siekimas sušvelninti administracinę atsakomybę. Be to, atsiliepime pažymima, kad J. P. priklausančiam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, todėl pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 123 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą. Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Byloje nustatyta, kad J. P., vairuodamas automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, susidūrė su kita transporto priemone ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., apeliantas neginčija. Tačiau apeliaciniame skunde dėl nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. J. P. nurodo, kad jis nepadarė kitam automobiliui nustatytų apgadinimų, kartu pažymėdamas, kad jis nepagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., nes nepajuto galimo automobilių kontakto, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, ir jais remiantis naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Pažymėtina, kad pats apeliantas pateiktame skunde, aptardamas autoįvykio ir eismo įvykio sąvokas, padarė logišką išvadą, kad situacija, kai yra apgadinama kita transporto priemonė, laikytina eismo įvykiu. Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose užfiksuota, kad J. P. priklausančiam automobiliui nustatyti galinio ir priekinio bamperio techniniai defektai (14 b. l.), o nukentėjusiajam priklausančiam automobiliui nustatyti priekinio bamperio, priekinio kairės pusės sparno ir dešinės pusės rato techniniai defektai (15 b. l.). Nustatytus apgadinimus patvirtina ir bylos medžiagoje esančios nuotraukos (19 b. l.), kurios buvo ištirtos posėdžio metu – protokole užfiksuota, kad posėdžio metu buvo peržiūrėtas administracinės bylos medžiagoje esantis kompaktinis diskas (29 b. l.). Nors apeliantas skunde pažymi, kad jo transporto priemonės apgadinimų galinėje automobilio dalyje liniuotės tarp 6 ir 7 padalos aukštyje ties E raidės centru nėra, nuotraukoje (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota J. P. automobilio galinė dalis, kelis kartus priartinus nuotrauką minėtame aukštyje pastebimi įbrėžimai virš buferio ir ant rato arkos. Pastebėtina, jog lyginant apgadinimų aukštį, svarbu atsižvelgti ir į aplinkybę, jog nuotraukų darymo metu nukentėjusiojo automobilio kairė padanga buvo prakirsta. Atsakant į skundo argumentą dėl juodų dėmių ant nukentėjusiajam priklausančio automobilio, atkreiptinas dėmesys, kad tokios spalvos dėmės matomos ir minėtoje nuotraukoje ant J. P. automobilio ratlankio. Be to, nuotraukoje (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota priekinė J. P. automobilio dalis, pastebimi nežymūs apgadinimai ant J. P. automobilio buferio, taip pat įbrėžimas virš jo. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad byloje nustatyta, jog buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Bora“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. J., pastarąją aplinkybę patvirtina tiek paties T. J. paaiškinimas, tiek kiti byloje esantys duomenys (6, 7 b. l.)
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.) atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. P. akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai, tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad į policiją apeliantas atvyko tik tada, kai su juo susiekė patys policijos pareigūnai, nustatę, kas įvykio metu vairavo automobilį, todėl apelianto teiginys, jog jis, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės, yra deklaratyvus. Nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys, kad jis neturėjo motyvų vengti atsakomybės, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad jis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra. Nukentėjusiojo parodymai apie gerą matomumą (sankryža buvo apšviesta), smūgio stiprumą, fotonuotraukos, kuriose matyti automobilių apgadinimo mastas, rodo, kad smūgio jėga buvo pakankama, kad J. P. pajustų kontaktą, nepaisant jo amžiaus ir problemų su klausa (28 b. l.). Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, jam (nukentėjusiajam) buvo susidaręs įspūdis, kad J. P. sustos, tačiau vairuotojas toliau nuvažiavo nesustojęs. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvui, kad eismo įvykio dieną surašyto J. P. paaiškinimo ir teisme duotų parodymų neatitikimai apie įvažiavimo į sankryžą aplinkybes, vėlgi kelia abejonių J. P. pateiktos versijos teisingumu. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog J. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Taigi, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu J. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pažeisdamas KET.
Iš apeliacinio skundo turinio taip pat aišku, jog apeliantas prašo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį institutą (ATPK 30¹ str.) ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones 3 metams apeliantui buvo atimta būtent už ATPK 130 str. 1 d. numatytos teisės pažeidimo padarymą. ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Iš tikrųjų, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ str. pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Apygardos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas J. P. atžvilgiu nėra pagrindo.
J. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra formalus neigiamas poelgis. Apelianto veikoje nustatyti visi būtini jam inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties požymiai, už šio pažeidimo padarymą įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė atitinkamą – griežtą – atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingas administracinės teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą. Kaip jau minėta, J. P. į policijos komisariatą atvyko tik tuomet, kai jam paskambino policijos pareigūnai, teigdamas, kad jis nejuto smūgio, bandė išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad J. P. anksčiau nebuvo baustas už jokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, buvo įvertinta paskiriant minimalią ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą. Atsakant į pateikto skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-91-677-2015). Pabrėžtina, jog kiekvienas asmuo, žinodamas, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl darbo ar šeiminių aplinkybių, privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Apeliantas savo skunde nenurodė jokių nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui ar neįvertintos skiriant administracines nuobaudas. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių – pažeidimų pobūdį, pažeidėją apibūdinančius duomenis, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidimą padarė sulaukęs daugiau kaip 65 metų amžiaus, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. P. pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta nuobauda iš viso už tris administracinius teisės pažeidimus prilygsta minimaliai nuobaudai, paprastai skiriamai už vieną teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl laikyti paskirtą nuobaudą aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apeliantui taikyta administracinė atsakomybė yra tinkamai individualizuota ir atitinka administracinių nuobaudų keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.