Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-307-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
1S-307-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos
1 S – 307 – 491/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. A. skundą dėl 2015 m. gegužės 29 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2015-05-04 Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo V. A. prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nuteistojo prašymo netenkino iš esmės motyvuodamas tuo, kad V. A. buvo nuteistas už tyčinį sunkų, korupcinį nusikaltimą, jam, priimant nuosprendį, įvertinus visas aplinkybes, apeliacinės instancijos sprendimu buvo pritaikytos baudžiamosios atsakomybės išimtys ir paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimo bausme. Taip pat teismas nurodė, kad paties nuteistojo prašyme nurodytas teistumo panaikinimo tikslingumas (varžo jo teises ir laisves, kurios numatytos mūsų šalies įstatymuose) neturėtų būti siejamas su šio instituto (teistumo panaikinimo) taikymu, nes asmenys, padarę nusikalstamas veikas ir už jas nuteisti apkaltinamaisiais nuosprendžiais, patiria tam tikrus suvaržymus ir ribojimus, nustatytus mūsų šalies įstatymuose.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės – panaikinti teistumą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Mano, kad teismas, svarstydamas jo prašymą dėl teistumo panaikinimo, nebegali remtis apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-31 nuosprendis įvykdytas, bausmę jis yra atlikęs. Taip pat mano, kad teismo apsisprendimą teistumą sutrumpinti ar panaikinti turi nulemti asmenį apibūdinantys duomenys po bausmės atlikimo, o ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu egzistavusios tam tikros aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas skyrė bausmę nusikaltusiam asmeniui. Kitoks teistumo panaikinimo ar sutrumpinimo teisės normų aiškinimas prieštarautų logikai ir teisei. Šiuo atveju teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 str. 2 d. ir 3 d. nustatytomis teisės normomis. Teismas, nors buvo pateikta ir charakteristika, ir duomenys, patvirtinantys, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, visiškai nevertino jo elgesio po bausmės atlikimo. Be to, iki šiol egzistuoja ir nuosprendžio priėmimo metu buvusios jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (turi šeimą, išlaiko du sūnus), kurių teismas taip pat visiškai nevertino. Pažymi, kad po bausmės atlikimo jis nėra padaręs nei vieno teisės pažeidimo, sąžiningai dirba, moka mokesčius valstybei, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, rūpinasi šeima, stengiasi būti doru žmogumi ir piliečiu. Savo elgesiu šiuo metu jau yra įrodęs, kad yra pagrindas panaikinti teistumą.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Nagrinėjamu atveju teistumą V. A. sąlygojo jam priimtas 2011-05-13 Panevėžio apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, pakeistas 2012-05-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 3 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nubaustas 250 MGL (32500 Lt) bauda. Iš jo, vadovaujantis BK 72 str., buvo konfiskuota ir 10000 Lt. Baudą nuteistasis sumokėjo dalimis per du kartus. Antroji įmoka sumokėta 2012-09-11, todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už V. A. padarytą nusikalstamą veiką yra penkeri metai. BK 97 str. 7 d. numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nurodė, kad byloje yra formalus BK 97 str. 7 d. numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Pagrindine priežastimi, lėmusia apylinkės teismo atsisakymą sutrumpinti nuteistojo teistumo terminą, buvo tai, kad V. A. nuteistas už tyčinį, korupcinio pobūdžio, sunkų nusikaltimą, o apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pritaikė baudžiamosios atsakomybės išimtis bei paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įvertinęs tiek V. A. sveikatos būklę, tiek šeiminę padėtį, tiek ir kitas svarbias aplinkybes. Apylinkės teismo nuomone, nuteistasis turi patirti tam tikrų suvaržymų, susijusių su jam paskirta bausme, nes antraip šie suvaržymai taptų tik deklaratyviais teiginiais norminiuose teisės aktuose.

Visų pirma būtina pažymėti, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Šias aplinkybes visiškai teisingai nurodė apeliantas savo skunde. Iš tiesų, pagal skundą nagrinėjančiam teismui pateiktus dokumentus, po bausmės atlikimo nuteistojo V. A. elgesys gali būti vertinamas teigiamai – jis paskirtą baudą sumokėjo, buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, iš pažymos apie asmens baustumą bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų neįvykdė. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme nagrinėjant jo prašymą bei skunde nurodė, kad turi šeimą, šiuo metu užsiima individualia statybų veikla, taip pat yra savivaldybės tarybos narys.

Tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl teistumo termino sutrumpinimo ar visiško teistumo panaikinimo, svarbu atsižvelgti ne vien tik į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ar po bausmės atlikimo bei darbinę veiklą, bet ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes, kurių įstatymas nedetalizuoja ir kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju. Vien tik nuteistąjį charakterizuojančios teigiamos jo savybės sprendžiant šį klausimą negali būti besąlygiška vada pripažinti, jog kaltininkui skirta bausmė pasiekė savo tikslus. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, atsižvelgęs į skundo argumentus bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad šiuo atveju vis tik be visų kitų aplinkybių labai svarbu yra tai, jog V. A., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą kyšininkavimą, priskiriamą korupciniams nusikaltimams. O dabar, kaip pats nurodė apylinkės teisme nagrinėjant jo prašymą (33 b.l.), vienu iš pagrindinių teistumo jam panaikinimo motyvų yra jo noras po rinkimų savivaldybėje vėl dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, taigi ši teisės norma suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautojui yra keliami gerokai aukštesni nei kitiems asmenims tiek moralės, tiek ir elgesio standartai. Jei asmuo yra teistas, laikoma jog jis tokių standartų neatitinka. Kitas V. A. skundo argumentas yra susijęs su tuo, jog jis verčiasi individualia statybų veikla ir tam, kad galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teistumas jam turėtų būti panaikintas. Kaip žinia, viešieji pirkimai yra viena iš labiausiai korumpuotų veiklos sričių, todėl šioje srityje veikiantiems asmenims taip pat taikomi griežtesni reikalavimai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, viešųjų pirkimų dalyviai, tokiu būdu perkantys tam tikrus darbus ar paslaugas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad savo paslaugas ar darbus siūlantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi, bei žinoti, kad šie asmenys buvo įvykdę tam tikras, o ypač korupcinio pobūdžio, nusikalstamas veikas. Galiausiai pažymėtina, kad V. A. teistumo terminas, atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. b) pp. turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą, Lietuvos apeliaciniam teismui vietoj realaus laisvės atėmimo paskyrus baudą ir taip gerokai sutrumpėjo.

Taigi nagrinėjamu atveju, nors, kaip minėta, ir yra formalus pagrindas nuteistajam V. A. panaikinti teistumą, tačiau atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes – buvo padarytas sunkus korupcinio pobūdžio nusikaltimas, į tai, kad yra praėję dar tik kiek daugiau nei pusė teistumo termino, darytina išvada, kad teistumo tikslai V. A. dar nepasiekti, todėl šiuo metu tikslinga taikyti teistumo sukeliamus jo darbinės veiklos apribojimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi nuteistojo V. A. prašymas panaikinti teistumą buvo atmestas visiškai pagrįstai. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 str., 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gegužės 29 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus