Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovei advokatei S. B. – K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Kauno RATC) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020-11-24 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-46/J20-9 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog Departamento 2020-11-24 nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kuriame nurodyta, jog Kauno RATC padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 126 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Departamentas Nutarime nurodė, kad Kauno RATC neįvykdė 2020-08-20 privalomojo nurodymo Nr. PN21-25 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) - iki 2020-09-04 suremontuoti mechaninio rūšiavimo pastato vartus Nr. 1 ir mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose Kauno RATC komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Kauno MBA), patalpose, taip užtikrinant 2015-10-23 išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-K.4-6/2015 (toliu – TIPK leidimas) ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Pažymėjo, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą yra įvykdęs tinkamai. Privalomojo nurodymo dalis dėl atliekų tvarkymo uždarose patalpose buvo įvykdyta nedelsiant. Dar patikrinimo metu buvę praverti vartai Nr. 2-5 buvo užverti, o vartai Nr. 1 buvo papildomai uždengti. Minėtos aplinkybės buvo nustatytos 2020-08-17 ir 2020-08-18 patikrinimo aktuose Nr. PA21-386 ir PA21-387. Privalomojo nurodymo dalis dėl sugedusių Kauno MBA pastato vartų Nr. 1 taip pat buvo įvykdyta – vartai per nustatytą terminą buvo suremontuoti ir laikomi uždari.

Vien faktas, kad Inspekcijos pareigūnai vienus iš Kauno MBA pastato vartų užfiksavo pakeltus, nesudaro pagrindo išvadai, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Vienas iš Kauno MBA veiklos technologinių procesų yra atliekų priėmimas. Kauno MBA pastato vartai Nr. 2 yra skirti leisti įvažiuoti ir išvažiuoti specialiam atliekų surinkimo transportui, tai yra neatsiejama atliekų priėmimo technologinio proceso dalis. Pareigūnai turėjo pareigą nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių šie vartai apžiūrų metų buvo praverti (pakelti) ir aktuose nurodomus teiginius, kad technologinis atliekų priėmimo procesas tuo metu nevyko, patvirtinti objektyviais duomenimis.

Inspekcijos apžiūrų metu Kauno MBA intensyviai vyko technologinis atliekų priėmimo procesas, dėl ko vartai Nr. 2 turėjo būti ne kartą atidaryti tam, kad atliekas atvežusios transporto priemonės galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti. 2020-09-03 nuo 8 iki 9 val. ryto į Kauno MBA atvyko, buvo pasvertos ir priimtos 6 transporto priemonės, 2020-09-04– 7 transporto priemonės. Taigi, šiuo laiku užfiksuoti vartų Nr. 2 pakėlimo (atidarymo) faktą pareigūnams buvo galima daugybę kartų. Kartu tai įrodo, jog KRATC vartų Nr. 2 tikslingai atidarytais 2020-09-03 ir 2020-09-04 nelaikė, jų atidarymas buvo sąlygotas atliekų priėmimo technologinio proceso. Be to, tam tikrais atvejais atliekų likučiai prie vartų į atliekų priėmimo patalpą transporto priemonėms išvažiuojant išsibarsto ir dėl to specialia įranga yra surenkamos į pastato vidų. Būtent 2020-09-21 tvarkant teritoriją varai Nr. 2 buvo laikinai praverti ir specialia technika atliekos sustumtos į vidų.

Įvertindamas 2020-09-03 įvykį Departamentas taip pat nepagrįstai vertino tik vienos iš transporto priemonių pasvėrimo laiką. Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog transporto priemonių svėrimo vieta yra kitoje teritorijos vietoje, nei patys vartai. Pirmiausiai yra vykdomas atvykusios priemonės pasvėrimas, tada transporto priemonė juda link pastato vartų ir, jei yra eilė, transporto priemonė laukia, kol bus įleista. Analogiška situacija yra transporto priemonei išvykstant.

Privalomasis nurodymas suformuluotas abstrakčiai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos Kauno RATC turėtų atlikti. Nagrinėjamu atveju nėra iki galo aiškios Kauno RATC leistino / draudžiamo elgesio ribos, t. y. kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų laikoma, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas ar neįvykdytas. Nėra aišku, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai / neveikimas laikytini pažeidimu. Departamentas turėjo pareigą užtikrinti Privalomojo nurodymo turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, kurį patikslino, pažymėjo, kad Kauno RATC vykdo mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų atskyrimą ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą. Aplinkos apsaugos agentūra ūkinei veiklai vykdyti Kauno RATC yra išdavusi TIPK leidimą, kurio 6 punkte nustatyta, kad Kauno MBA visi technologiniai procesai turi vykti uždarose patalpose arba sandariuose technologiniuose įrenginiuose; TIPK leidimo 12 punkte nustatyta, kad Kauno MBA įrenginyje bus įdiegti automatiniai greito veikimo vartai, per kuriuos šiukšliavežės įveš ir išpils atliekas; TIPK leidimo 8 dalyje numatyta, kad iš MBA įrenginio į aplinkos orą patenkančių teršalų sudėtis ir kiekis priklausys nuo tvarkomų atliekų sudėties ir amžiaus bei technologinio proceso valdymo; į aplinkos orą teršalai pateks mišrių komunalinių atliekų iškrovimo ir saugojimo bei atliekų kompostavimo procesų metu; mišrių komunalinių atliekų iškrovimas bei laikymas, mechaninis ir biologinis apdorojimas vyks uždarose patalpose; TIPK leidimo priedo Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.4 papunktyje nurodyta, kad pasvertos mašinos važiuos į uždarą MBA įrenginio atlieku iškrovimo patalpą.

Departamento pareigūnai 2020-08-07 ir 2020-08-14 atliko Kauno MBA neplaninius patikrinimus. Kauno RATC 2020-08-20 buvo duotas Privalomasis nurodymas suremontuoti mechaninio rūšiavimo pastato vartus Nr. 1, mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose patalpose, taip užtikrinant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi. Tačiau 2020-09-07 patikrinimo akte buvo nustatyta, kad Kauno RATC 2020-08-20 Privalomojo nurodymo neįvykdė. 2020-09-14 Kauno RATC buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas ir skirta ekonominė sankcija. Pareiškėjui neįvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimų, Departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Kauno RATC įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. mišrias komunalines atliekas laikyti bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti Kauno MBA uždarose patalpose užtikrinant Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi. Regionų apygardos administracinis teismas 2021-04-15 sprendimu byloje Nr. eI-2258-428/2021 Departamento prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-05-18. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI-2258-428/2021 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl Departamentas šiuo atveju sutinka su Kauno RATC skundu.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2020-11-24 nutarimo Nr. J2-46/J20-9, kuriuo pareiškėjui buvo skirta ekonominė sankcija už Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-08-20 privalomojo nurodymo Nr. PN21-25 neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2020-08-07 ir 2020-08-14 atliko Kauno RATC Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio neplaninius patikrinimus. Patikrinimų metu buvo nustatyta (2020-08-17 patikrinimo aktas Nr. PA21-386 ir 2020-08-18 patikrinimo aktas Nr. PA21-387), kad Kauno RATC Kauno MBA įrenginyje nevykdo TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų reikalavimų, t. y. mišrių komunalinių atliekų laikymą ir mechaninį jų apdorojimą vykdo ne uždarose patalpose: mišrių komunalinių atliekų priėmimo vietoje vartus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 laiko atidarytus, nors patikrinimo metu transporto priemonės pro šiuos vartus nevažinėja. Dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų Kauno RATC 2020-08-20 buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN21-25 suremontuoti mechaninio rūšiavimo pastato vartus Nr. 1 ir mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose patalpose, taip užtikrinant Kauno MBA TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Departamentas 2020-09-03 atliko Kauno MBA įrenginio apžiūrą ir nustatė, kad Kauno MBA įrenginio vartai Nr. 2 atidaryti, nors kieme nebuvo laukiančių iškrovimo autotransporto priemonių (2020-09-03 Apžiūros aktas Nr. TVR-105). 2020-09-04 dar kartą atlikus Kauno MBA įrenginio apžiūrą nustatyta, kad vartai Nr. 2 buvo atidaryti, nors lauke nebuvo autotransporto priemonių, laukiančių iškrovimo, iškrovimo patalpoje mašinų taip pat nebuvo (2020-09-04 patikrinimo aktas Nr. PA21-463). Departamento 2020-09-07 patikrinimo akte Nr. PA21-462 nustatyta, kad Kauno RATC Privalomojo nurodymo neįvykdė. Departamentas 2020-11-24 nutarimu Kauno RATC skyrė 1000 Eur ekonominę sankciją už tai, kad Kauno RATC neįvykdė Privalomojo nurodymo.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomas nurodymas - tai rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą, privalomasis nurodymas duodamas, kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti.

Aplinkos apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-10 iki 2021-01-01) 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo 600 šimtų iki 1400 eurų.

Siekiant juridinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomo nurodymo neįvykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2258-428/2021 pagal pareiškėjo Departamento prašymą atsakovui VŠĮ Kauno RATC dėl įpareigojimo įvykdyti 2020-08-20 privalomąjį nurodymą Nr. PN21-25. Regionų apygardos administracinis teismas 2021-04-15 sprendimu Departamento prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-05-18.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

Regionų apygardos administracinis teismas 2021-04-15 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2258-428/2021 pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo turinys yra abstraktus, neatitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamų reikalavimų, jame nenurodyti ir neįvardyti konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti Kauno RATC, vykdydamas Privalomąjį nurodymą. Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog Kauno RATC Privalomąjį nurodymą įvykdė. Teismas nurodė, kad 2020-09-03 ir 2020-09-04 atliktų patikrinimų nustatytos aplinkybės nepakankamos pagrįsti Privalomojo nurodymo nevykdymo faktą. Minėtuose patikrinimuose fiksuotos aplinkybės yra epizodiškos ir vienkartinės, nustatytos neišsiaiškinus vartų Nr. 2 atidarymo priežasčių. Privalomojo nurodymo nevykdymo epizodai, nustatyti Inspekcijos pareigūnų 2020-09-03 ir 2020-09-04 patikrinimų metu, buvo pavieniai ir atsitiktiniai vartų Nr. 2 neuždarymo atvejai, galimai susiję su technologiniais procesais, kurie niekaip nepatvirtina fakto, jog Privalomasis nurodymas buvo nevykdomas. Teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo nevykdymo faktas neįrodytas, byloje nenustatyta neginčytinų duomenų, jog Kauno RATC neįvykdė Privalomojo nurodymo.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinėje byloje Nr. eI-2258-428/2021 priimto sprendimo turinį, daro išvadą, kad minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi atitinka visas tam keliamas sąlygas, t. y. šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu; bylose dalyvauja tos pačios šalys, o aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje Nr. eI-2258-428/2021, yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinėje byloje. Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2258-428/2021 buvo konstatuota, kad Kauno RATC Privalomąjį nurodymą įvykdė, o nagrinėjamoje byloje ginčijamu Nutarimu pareiškėjui 1000 Eur ekonominė sankcija buvo skirta būtent už minėto Privalomojo nurodymo nevykdymą, teismas daro išvadą, kad ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai. Be to, Departamentas nagrinėjamoje byloje neginčija aplinkybės, kad Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2258-428/2021 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje ir su pareiškėjo skundu iš esmės sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2020-11-24 nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-46/J20-9 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1507,66 Eur (830,06 + 677,60) bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėją nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatė S. B. – K. pagal 2021-03-02 atstovavimo sutartį. Minėtos išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis su specifikacijomis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo apgintos pareiškėjo teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rekomendacijų 8.2 punkte už skundo parengimą nustatytas koeficientas - 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2020-12-23, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1398,5 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3496,25 Eur (1398,5 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašomos 677,60 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl priteisiamos.

Prašyme taip pat nurodomos 830,06 Eur išlaidos už dokumentų analizę, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teisme, prašymų parengimą.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą - 0,1. Pareiškėjo atstovė atstovavo 2020-04-19 teismo posėdyje, kuris truko 7 min., ir 2020-06-17 teismo posėdyje, kuris truko 6 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 0 min.

Prašyme aiškiai nenurodoma, kiek laiko iš viso truko bylos dokumentų analizė ir pasirengimas teismo posėdžiams, dėl to šiuo aspektu pareiškėjas nevykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis protingumo kriterijumi teismas sprendžia, kad pasirengimas teismo posėdžiams truko iš viso 4 val. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1454,8 Eur, 2020 m. IV ketv. - 1524,2 Eur. Atitinkamai už minėtų paslaugų teikimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 592,33 Eur ((1454,8 x 0,1 x 2,5) + (1524,2 x 0,1 x 1,5)).

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą nustatytas koeficientas – 0,1. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nuotolinio teismo posėdžio organizavimo byloje buvo gauti 2021 m. II ketv. Atitinkamai už minėtų prašymų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma - 304,84 Eur (1524,2 x 0,1 x 2).

Kadangi pareiškėjo nurodomos 830,06 Eur išlaidos už dokumentų analizę, prašymų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio (897,17 Eur (592,33 + 304,84)), yra pagrįstos, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 1507,66 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-11-24 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-46/J20-9.

Priteisti pareiškėjui VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1507,66 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyni eurai, 66 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.