Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z., gynėjams advokatams V. Š. ir A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs ir turintis 3 išlaikytinius vaikus, 5 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, teistas : 1) 2002-11-15 Šakių r. apyl. teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., - 6 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2003-06-24 Šakių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m., 3) 2004-09-30 Šakių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d. (2 veikos) ir 3 d., 63 str. ir 64 str., - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2007-08-09 Šakių r. apyl. teismo pagal BK 312 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str., - 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2010-03-25 Šakių r. apyl. teismo pagal BK 253 str. 1 d., - 50 parų arešto, 6) 2012-02-13 Šakių r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 1 d., - 60 parų arešto (bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

M. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis, - iki suėmimo registruotas bedarbiu Darbo biržoje, teistas : 1) 2001-10-15 Vilniaus m. 1-os apyl. teismo pagal 1961 m. BK 258 str., - 6 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2002-04-30 Vilniaus m. 1-os apyl. teismo pagal 1961 m. BK 256 str. 2 d., 43 str., - 7 mėn. laisvės atėmimo, 3) 2004-09-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 4 d., - 20 parų arešto, 4) 2004-12-21 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str., - 1 m. 10 d. laisvės atėmimo, 5) 2005-03-04 Kauno apygardos teismo (2005-07-07 iš dalies pakeista Lietuvos apeliacinio teismo) pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str., - 7 m. laisvės atėmimo, 6) 2005-06-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo (papildomai 2005-11-24 šio teismo nutartimi) pagal BK 180 str. 1 d., 241 str. 1 d., 63 str., - 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2007-05-17 Marijampolės r. apyl. teismo pagal BK 259 str. 2 d., - 35 paros arešto (bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Dėl kaltinamųjų parodymų. Nors kaltinamasis G. K. teismui teigė, kad pats pirmiau buvo užpultas nukentėjusio ir pripažįstamu fiziniu smurtu neva gynęsis, o kaltinamasis M. M., - kad neva muštynės tarp nukentėjusio ir kaltinamojo G. K. buvę abipusės ir jis pripažįstamu fiziniu smurtu tik gynęs kaimyną G. K. nuo jo vertinimu fiziškai stipresnio nukentėjusiojo, teismas šiuos kaltinamųjų pareiškimus vertina aiškiai neteisingais, neatitinkančiais bylos faktinių aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų aukščiau vardintų pagrindinių įrodymų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, - galimas paties nukentėjusio puolimo G. K., kilusių muštynių abipusiškumo, būtinosios ginties situacijos galimybės aplinkybes visiškai nuneigia nukentėjusiojo parodymai, kurie byloje yra patikimai patvirtinti tiesioginės nusikaltimų įvykio liudininkės R. K. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadomis apie smurtinių trauminių poveikių į jo, nukentėjusio, kūną skaičių, lokalizaciją praktiškai po visą viršutinę kūno dalį, taip pat ir nebuvimas jokių duomenų ir netgi požymių apie tai, kad bent kokį tai smurtą ar tokio grėsmę būtų patyrę patys kaltinamieji, tame tarpe ir nuo nukentėjusiojo, - to byloje nepatvirtino netgi kaltinamojo G. K. sutuoktinė liudytoja R. K., buvusi blaiviausia ir neturinti motyvų tokią informaciją byloje nuslėpti. Kita vertus, inkriminuoto kiekvienam fizinio smurto pobūdį, jo vartojimo prieš nukentėjusįjį faktą taip pat juo sukeltas nusikalstamas pasekmes abu kaltinamieji teisme pripažino be išlygų. Nors kaltinamieji teisme taip pat nepripažino padarę LR BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. pagrobę nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, tačiau ir ši dalis kaltinamųjų parodymų teismo vertinama neteisinga, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytoms visuma kitų faktinių duomenų, kurių visetas teismo vertinamas pakankamu, kad patikimai konstatuoti buvus ir tokiai kaltinamųjų nusikalstamai veikai. Kaltinamųjų aiškinimai šioje bylos dalyje patys tarpusavyje jau prieštaringi, antai, G. K. nurodė dokumentą kartu su pan. kortelėmis po muštynių radęs iškritusius prausykloje ir paėmęs, o M. M. teigė, kad kortelę paėmė rytojaus dieną iš ja žaidusių K. vaikų, nors liudytojai R. K. teigė, ją gavęs iš kaltinamojo G. K. po muštynių. Kita vertus, ir šią dalį kaltinamųjų paaiškinimų byloje patikimai paneigia ne tik paties nukentėjusio užtikrinti ir logiškai pagrįsti pareiškimai, jog kortelę jis laikė įsidėjęs į ant diržo dėvėtą piniginę, o ši buvo užsegta užtrauktukais, todėl kortelė pirmiausiai pati iškristi niekaip negalėjo net muštynių sumaištyje. Tai, kad nukentėjusysis buvo prievarta apieškotas kaltinamųjų ir kortelė iš jo atvirai (jo paties akivaizdoje) pagrobta byloje yra pareiškusi ir liudytoja R. K.. Kita vertus, net ir tikint kaltinamaisiais, jog dokumentą G. K. rado iškritusį, jie abu privalėtų atsakyti pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą (BK 302 str. 1 d.), kadangi tolimesnis dokumento laikymas bet kokiu atveju neturėjo teisėto pagrindo, kaltinamieji ne tik turėjo pareigą, bet ir objektyvią galimybę dokumentą nukentėjusiajam sugrąžinti (pastarasis visą laiką buvo K. namuose), tačiau to sąmoningai nedarė netgi tuomet, kai nukentėjęs kitą dieną jo pasigedo ir paprašė atiduoti.

Dėl nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų. Teismo vertinimu, šių asmenų paaiškinimai apie nusikaltimų įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, pakankamai, kiek tai leido pati įvykio situacija, išsamūs, jie papildo ir patvirtina vieni kitus. Kadangi liudytoja yra vieno iš kaltinamųjų sutuoktinė, buvo geruose santykiuose ir su kaimynystėje gyvenusiu M. M., o nukentėjusysis savo ruožtu pastarojo nepažinojo ir netgi nebuvo matęs, o su G. K. šeima bendravo dažnai ir artimai, santykiai buvę tikrai geri, teismas sprendžia nenustatęs jokių, net netiesioginių duomenų, kurie duotų pagrindo abejoti šių asmenų parodymų patikimumu ir juolab jais išviso netikėti.

Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau teismo atmestas dalis kaltinamųjų parodymų, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji, savo pobūdžiu viešoje vietoje ir su įvykiu nesusijusio kito asmens akivaizdoje, tačiau išskirtinai iš asmeninių paskatų dėl staiga kilusio buitinio konflikto, pradėto kaltinamojo G. K., daugybiniais rankų ir kojų smūgiais sumušė nukentėjusįjį, bendru mušimu sukeldami jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą, taip pat sutrikdydami tokiais savo veiksmais ir viešąją tvarką, be to, paties nukentėjusiojo akivaizdoje atvirai pagrobę ir perduodami vienas kitam, neteisėtai užvaldė nukentėjusio, kaip fizinio asmens, dokumentą, - asmens tapatybės kortelę.

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos abu ar kurį tai vieną iš jų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai byloje turi būti kvalifikuojami būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (kaip idealioji nusikaltimų sutaptis) bei papildomai dar ir pagal BK 302 str. 1 d. (realiąja sutaptimi pirmųjų atžvilgiu padaryta veika). Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nusikaltimų įvykio metu sutartinai, pritardami vienas kito matomiems veiksmams, pavartojo abu kaltinamieji ir niekas kitas. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (kūno sužalojimų padarymo, sveikatos sutrikdymo, viešos rimties ir tvarkos suardymo) atžvilgiu jų tyčia ir buvo akivaizdžiai neapibrėžta. Trečia, ne mažiau 24 smūgių sudavimas nukentėjusiam veik po visą kūną, vidinių ir išorinių kūno sužalojimų jam padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti vertinama įžūliu elgesiu. Ketvirta, kompetentingo specialisto išvada konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo betarpiškos medicininės apžiūros, tiek jo medicininių dokumentų, tiek ir bylos tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamieji įžūliai elgėsi bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo koridoriuje ir bendrai gyventojų naudojamoje prausykloje, stebint mažiausiai 1 pašaliniam nusikaltimams asmeniui (liudytojai R. K.), čia bet kada galėjo pasirodyti, atsirasti ir daugiau pašalinių įvykiui asmenų (namo gyventojų ar jų svečių, kt. asmenų), todėl spręstina, jog jie nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir kt. aplinkiniams (įvykį galėjo atsitiktinai pamatyti, ar jį girdėti ir daugiau gyventojų ar kt. asmenų) bei pačiai aplinkai, dėl nukentėjusiajam ir tiesioginei įvykio liudininkei sukeltų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir kt. – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šešta, kaltininko veikimo paskatas apibrėžia (nulemia) jo psichinis santykis su planuojama, daroma veika, kuris yra pirmesnis, nei veikimo aplinkos ypatumai. Teismas patikimai nustatė, jog kaltinamieji smurtavo ne siekdami pasidemonstruoti, pasirodyti, viešai pažeminti nukentėjusįjį ir pan., o visumoje iš staigaus pykčio, kurį sukėlė kaltinamojo G. K. pradėtas su nukentėjusiuoju tarpusavio grynai buitinis, asmeninio pobūdžio ginčas. Tai savo turiniu neabejotinai asmeninės, o ne chuliganiškos paskatos. Septinta, dėl kvalifikacijos pagal LR BK 302 str. 1 d. pagrindimo teismo jau buvo iš esmės pasisakyta aukščiau, vertinant kaltinamųjų parodymus dėl šios kaltinimo dalies.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvienos iš jų padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas vertina taip : a) dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., - rūšinės sudėties lygmens, b) dėl veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., - didesniu nei rūšinės sudėties lygmuo atsižvelgiant į didelį nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (ne mažiau 24), jo nukritusio spardymą, - dėl to nukentėjęs turėjo jausti nepalyginamai didesnes fizines kančias, c) dėl veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., - ženkliai mažesniu nei rūšinės sudėties lygmuo, atsižvelgiant į santykinai mažą dokumento neteisėto valdymo trukmę, į tai, kad realių materialaus ar kt. neigiamo pobūdžio pasekmių ši veika nesukėlė, - dokumentas sveikas ir tinkamas toliau naudoti sugrąžintas savininkui, taip pat į tai, kad dokumentas savininkui buvo sugrąžintas su kaltinamojo M. M. valia, šiam pripažinus, kad jį turi ir perdavus liudytojai R. K., kad ši sugrąžintų nukentėjusiajam, t.y. ir pačių kaltinamųjų veiksmai jau po nusikaltimo užbaigimo lėmė, kad buvo išvengta antrame punkte minėtų realių neigiamų padarinių.

Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) papildomai tai nevertinama, subjektyvinėje veikų sudėčių dalyje vyravo asmeninės, keršto paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias vertina (iki šių nusikaltimų įvykdymo) nors menkai, tačiau dar labiau patenkinamai : kaltinamasis G. K. nusikalto jau septintą kartą, M. M., - aštuntą, nusikaltimų metu abu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų : G. K., - 1, M. M., - 3, abu buvo registruoti bedarbiai Darbo biržoje, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš gyventojų bendruomenės dėl kaltinamųjų elgesio nebuvo gavusi, be to, G. K. gyvena šeimoje, turi 3 nepilnamečius vaikus, - visumoje kaltinamojo G. K. padėtis vertinamo kriterijaus požiūriu teismo vertinama kiek geresne nei kaltinamojo M. M.. Nors abu kaltinamieji bausmes už ankstesnius tyčinius nusikaltimus yra pilnai atlikę, tačiau teistumai dar neišnykę ir nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl naujus tyčinius nusikaltimus padarę kaltinamieji pagal baudžiamąjį įstatymą abu yra recidyvistai (BK 27 str. 1 d.).

Vertinant kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį nusikaltimų padaryme, konstatuotina, jog šio bausmės individualizavimo kriterijaus požiūriu daugiau ir aktyviau veikė, todėl baustinas labiau kaltinamasis G. K., - tai jis bylos duomenimis pradėjo kibti ir sukėlė žodinį ginčą su nukentėjusiu kambaryje, pirmas koridoriuje jį smurtu užpuolė, fiziškai apieškojo nukentėjusį ir paėmė jo dokumentą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje sprendžia nenustatęs. Nors kaltinamieji pareiškė, kad dėl kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. jie prisipažįstantys, atsiprašantys ir gailisi, tačiau pagal faktiškai teisiamajame posėdyje jų duotų paaiškinimų turinį akivaizdu, jog dalį esminių šių kaltinimų aplinkybių jie visgi neigia, nepripažįsta, todėl pastarąjį jų pareiškimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. pagrindo nėra. Teismas taip pat nesutinka su gynėjų nuomone ir sprendžia nepripažinti kaip kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., nukentėjusiojo buvimą ir girtavimą kartu su kaltinamaisiais nusikaltimų įvykio metu. Bylos duomenimis nukentėjusysis su K. šeima jau senokai artimai bendravo, ne kartą buvo čia lankęsis ir vaišinęsis, santykiai su šia šeima buvo geri, kaltinamąjį M. M. į kompaniją pasikvietė kaip patikimą ir gerų santykių kaimyną R. K., taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiajam nebuvo realaus pagrindo įtarti, numatyti nusikalstamo kaltinamųjų elgesio jo atžvilgiu galimybės, jo elgesys nebuvo labai jau priešingas atidaus ir rūpestingo asmens standartui. Kitas vertus, šią gynybos akcentuotą aplinkybę visiškai nevertinti taip pat negalima, - teismas sprendžia į ją atsižvelgti nustatant nukentėjusio reikalaujamos jam priteisti neturtinės žalos dydį.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama : a) nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe, nors šios aplinkybės svorį mažina aplinkybės, jog nusikalsti iš anksto tartasi nebuvo, - bendrininkavimo situacija susidarė įvykio eigoje, b) abiejų kaltinamųjų apsvaigimą nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kas ženkliausia dalimi ir įtakojo kaltinamųjų smurtą ir kt. nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p. p.).

Teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems skirtinos vienodų rūšių ir dydžių bausmės, kadangi kaltinamojo G. K. teigiamesnius asmeninės ir šeiminės padėties aspektus atsveria jo didesnis vaidmuo bendrininkų grupėje padarant nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, grindžiamu visuma aukščiau vertintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, recidyvistais esantiems kaltinamiesiems pagal bendrąją BK 56 str. 1 d. taisyklę už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. paskirtina apytiksliai jos vidurkio dydžio, - 1 m., terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., - didesnio nei sankcijos vidurkis dydžio (dėl aukščiau teismo pažymėtų šios veikos pobūdžio ypatumų bei didesniu įvertinto pavojingumo visuomenei laipsnio), - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo. Skiriant kaltinamiesiems bausmę pagal BK 302 str. 1 d., teismas sprendžia iš dalies nukrypti nuo bendrosios BK 56 str. 1 d. taisyklės ir šiuo atveju skirti alternatyvią terminuotam laisvės atėmimui arešto bausmę dėl aukščiau teismo aptartų aplinkybių, kurių pagrindu šios veikos pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis įvertintas ženkliai mažesniu nei rūšinės veikos sudėties lygmuo, tačiau patį bausmės dydį nustatyti teismo sprendžiama kiek aukščiau sankcijos vidurkio, t.y. 60 parų. Tokie bausmių dydžiai (trukmė) visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus proporcingi ir adekvatūs nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumo visuomenei laipsniui bei ir pačių kaltinamųjų asmenybėms.

Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., kaltinamųjų padarytos idealiąja sutaptimi, už kiekvieną atskirai paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu, ir nustatytina subendrinta bausmė – po 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Veika, numatyta BK 302 str. 1 d., pirmųjų dviejų atžvilgiu buvo padaryta realiąja sutaptimi, todėl už ją skiriama bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, areštą keičiant į laisvės atėmimą (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.) ir galutinės subendrintos už visas tris veikas bausmės kaltinamiesiems nustatytinos po 2 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kadangi kaltinamasis M. M. bylos procese buvo 2 paras laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu, šis laikas jam įskaitytinas į bausmę už 2 terminuoto laisvės atėmimo dienas (BK 66 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymą nė vienam kaltinamųjų teismas vertina negalimu, kadangi akivaizdu, jog be realaus bausmių atlikimo jų tikslai šiuo atveju nebus pasiekti : kaltinamiesiems jų pirmųjų teistumų atvejais jau buvo taikyta ir ne kartą tokia valstybės probacijos priemonė, tačiau kaltinamieji ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, šį kartą sutaptimis padarė naujus tris nusikaltimus būdami dar recidyvistais, t.y. netrukus po paskutinių bausmių realaus atlikimo įkalinimo įstaigose.

Kaltinamiesiems skirti baudžiamojo poveikio priemones nėra faktinio pagrindo.

Kaltinamiesiems ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės pakeistinos į suėmimą ir jie abu suimtini teismo posėdžių salėje po šio nuosprendžio paskelbimo, bausmės jiems skaičiuotinos nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1584,59 Lt nuostolių, patirtų gydant nukentėjusįjį K. Z., atlyginimo (pagal atgręžtinį reikalavimą) byloje pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.280 str.), pagrįstas leistinu rašytiniu įrodymu (b. l. 38), teisiamajame posėdyje abiejų kaltinamųjų, kaip civilinių atsakovų, buvo visiškai pripažintas, - ieškinio pripažinimas priimtinas ir aptariamas ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 113 str. 2 d., 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 2 d.)

Nukentėjusiojo K. Z. civilinis ieškinys dėl 400 Lt turtinės žalos, patirtos dėl mobilaus ryšio telefono dingimo nusikaltimų įvykio metu, ir 49600 Lt neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo tenkintinas dalinai. Kadangi nukentėjusiojo telefonas nebuvo nė vienos iš kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų dalyku, byloje nėra duomenų, jog šį nukentėjusio daiktą bent vienas iš kaltinamųjų būtų užvaldęs, sužalojęs ar sunaikinęs, arba kaip tai kitaip savo veiksmais ar neveikimu sąlygojęs jo praradimą iš nukentėjusio valdymo, teismas sprendžia nenustatęs kaltinamųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų jų neteisėtų veiksmų fakto, jų kaltės ir priežastinio ryšio su neginčijama telefono praradimo pasekme, o tai yra pagrindas šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą įrodymais. Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina dalinai. Teismas byloje nustatė (nukentėjusio parodymais, jo medicininių dokumentų byloje duomenimis, teismo medicinos specialisto išvadomis) ir procese nekilo ginčas dėl to, kad nukentėjusiam įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl didelio trauminių poveikių į kūną, tame tarpe ir spardymo gulinčiam, skaičiaus jis netgi turėjo jausti fizines kančias, buvo gydomas ligoninėje ir ambulatoriškai, jam buvo atlikta sulaužytų nosies kaulų korekcijos operacija, jis negalėjo apie 2 mėn. dirbti, apie 2 sav. matėsi akivaizdžios sužalojimų veide ir kitur galvoje žymės, kas neišvengiamai sukėlė nukentėjusiam nepatogumų, ribojo jo dalyvavimą viešame gyvenime, bendravimo galimybes, nors sveikata iš esmės yra atsistačiusi, tačiau kartkartėmis teigia jaučiantis skausmus lūžusių kaulų vietose, dėl nusikaltimų įvykio ir bylos proceso patyrė ir kitų nepatogumų, rūpesčių ir gaišaties, kas visumoje teismui duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nukentėjusysis K. Z. tikrai patyrė neturtinės žalos, kurią kaltinamieji privalo bendrai (solidariai) jam kompensuoti. Kadangi neturtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti pinigais, t.y. negalimas visiško žalos atlyginimo principo taikymas, jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, paties nukentėjusiojo elgesį, kuris, kaip teismas jau pasisakė, šiuo atveju nevisiškai atitiko apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, taip pat ir kaltinamųjų asmeninę ir turtinę padėtis bei jau suformuotą šalies teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismas sprendžia, kad šios bylos situacijoje bus teisinga, protinga ir sąžininga neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisti 10000 litų.

Daiktinis įrodymas ir kiti daiktai : asmens tapatybės kortelė, piniginė, AB DNB mokėjimo kortelė ir vyriška striukė, laikinai saugomi pas nukentėjusįjį K. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui K. Z..

Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. bei 302 str. 1 d., ir jį nuteisti : 1) pagal BK 138 str. 1 d. – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 3) pagal BK 302 str. 1 d. – 60 parų arešto.

Bausmes, paskiriamas pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. taisykles apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Pastarąją bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskiriama pagal BK 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, areštą keičiant į laisvės atėmimą (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.), ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 2 (du) metus 1 (vieną) mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir nuteistąjį G. K. suimti teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį, bausmę jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, - 2014-01-15.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. bei 302 str. 1 d., ir jį nuteisti : 1) pagal BK 138 str. 1 d. – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 3) pagal BK 302 str. 1 d. – 60 parų arešto.

Bausmes, paskiriamas pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Pastarąją bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskiriama pagal BK 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, areštą keičiant į laisvės atėmimą (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.), ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 2 (du) metus 1 (vieną) mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į šią bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą 2 parų laiką už 2 dienas paskiriamo laisvės atėmimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą ir nuteistąjį M. M. suimti teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį, bausmę jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, - 2014-01-15.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai, Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas – 188783839, buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 59 ct. (1584,59 Lt) nuostolių atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo K. Z. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jam, K. Z., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dešimt tūkstančių litų (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą ir kitus daiktus : asmens tapatybės kortelę, piniginę, AB DNB mokėjimo kortelę ir vyrišką striukę, laikinai saugomus pas nukentėjusįjį K. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui K. Z., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašų įteikimo jiems kiekvienam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.