Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-485, taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistasis V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai neįsigilinęs į jo skundą ir neįvertinęs visų nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių. Pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio yra žema (38 balai pagal „OAS‘ys“), jis yra pasiryžęs būnant nestruktūrizuotoje aplinkoje savo teisėtų tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat nurodo, kad jis nori rūpintis savo ateities planais, savo šeima, neįgalia motina ir vaiko išlaikymu, sąžiningai dirbti, daugiau nenusikalsti ir dorai gyventi. Taipogi pažymi, kad jam iki bausmės pabaigos liko tik 11 mėnesių, o tai reiškia, kad jis yra atlikęs didesnę nei įstatymas numato bausmės dalį. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog bausmės atlikimo metu jis dirba, neturi galiojančių nuobaudų, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, su kitais nuteistaisiais ir pareigūnais bei pataisos namų administracija elgiasi santūriai ir korektiškai, yra drausmingas, netoleruoja subkultūros, neturi nihilistinio požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, yra dar jauno amžiaus ir nebenori toliau žlugdyti savo likimo ir žmogiškumo įkalinimo įstaigoje.

4.2. Taip pat nuteistasis V. P. skunde pažymi norintis pasiaiškinti dėl jam paskirtos nuobaudos, kuri nuteistojo manymu yra neteisėta. Nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. jis kartu su dar vienu nuteistuoju, pramiegojo ir nespėjo laiku „atsižymėti“ budinčioje dalyje. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsikėlę ir supratę, kad vėluoja jie pasileido bėgti į budinčią dalį, juos bėgančius matė pro šalį pravažiavę pareigūnai, tačiau prie jų pareigūnai nesustojo, o pasiekus budinčią dalį, jam ir kartu su juo buvusiam nuteistajam paskyrė nuobaudą už vėlavimą. Teigia, kad minėti pareigūnai aptariamo įvykio metu, visiškai be jokio pagrindo nutarė patikrinti ar jis nėra apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, o tai padarius, nustatė, kad jo testas dėl narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo yra teigiamas. Nuteistasis nurodo, kad minėta aplinkybė jam sukėlė didžiulę nuostabą, kadangi jis niekada nėra vartojęs narkotikų ir nors jis prašė pareigūnų pakarotinai atlikti minėtą testą arba nustatyti jo apsvaigimą iš kraujo mėginio, tačiau pareigūnai to nepadarė ir įžūliai užgauliodami reikalavo, kad jis su minėtais testo rezultatais sutiktų, grasindami, kad priešingu atveju jam bus tik dar blogiau. Pažymi, kad pareigūnai apkaltino jį nebūtais dalykais ir stengėsi iš pasitaisiusio asmens padaryti dar didesnį nusikaltėlį, todėl jis buvo pasimetęs, nežinojo kaip toliau elgtis ir kur ieškoti teisybės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą V. P. nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo medžiagoje esanti 2019 m. liepos 15 d. išvada apie nuteistojo V. P. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, patvirtina, jog nuteistojo socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šios priemonės: tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir nedaryti teisės aktų pažeidimų, bei tai, kad V. P. minėtas priemones vykdo. Vis dėlto, pažymėtina, jog jau po šios išvados surašymo, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. V. P. už psichotropinių medžiagų vartojimą buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė suteikia neabejotiną pagrindą išvadai, jog bausmės atlikimo meru nuteistasis nevykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir todėl šiuo atveju neegzistuoja formalus lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju V. P. lygtinis paleidimas negali būti taikomas ne tik dėl formaliojo, bet ir dėl materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimo.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmė atlikimo metu. Kaip jau minėta anksčiau iš V. P. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis apygardos teismui pateiktame skunde siekia sumenkinti jam paskirtą drausminę nuobaudą, teigdamas, jog ji yra „netyčinė“ ir tai, kad jis buvo nubaustas tik todėl, kad pareigūnai apkaltino jį nebūtais dalykais. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė įrodo, jog net nepaisant įkalinimo įstaigoje vykdomo jo pataisos proceso, V. P. vis dar neadekvačiai vertina savo elgesį ir nesugeba dėl jo prisiimti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra pasibaigęs, bei nėra pasiekti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai jog V. P. pataisos procesas dar nėra baigtas, o jo daroma pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui patvirtina ir 2019 m. liepos 15 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 63(AK)880, kurioje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“, rezultatas, kuris yra 38 balai. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą balų sumą sudaro 20 statinių balų, o likę 18 balų yra dinaminiai ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo V. P. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

11. Vertinant V. P. pažangą pataisos proceso metu svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam beveik visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai (t. y. ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis ir emocinė gerovė (bandymas nusižudyti). Be to, 2019 m. liepos 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes, priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio savo patyrimo bei nurodoma, kad nors V. P. ir supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie šių problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo V. P. pataisos procesas vis dar nėra pasibaigęs, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.

12. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo V. P. elgesio pokyčiai, t. y. jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu dirba ir iš gaunamo uždarbio dengia jam priteistus civilinius ieškinius, yra skatintas ir palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytų teigiamai V. P. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju nenustatytas ne tik formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, bet ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu V. P. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.