Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-684-477/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e1-684-477/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43545-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
E. M.
Baudžiamoji byla Nr. e1-684-477/2024Proceso Nr. 1-01-1-43545-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajam E. M., ir jo gynėjui Algirdui Misevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą (pastatų statyba), teistas 2021-05-20 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL (2 000 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2024 m. lapkričio 5 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo pagal registracijos liudijimą T. F. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,33 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš pažįstamo asmens už 150 Eur nusipirko automobilį, kuris buvo be techninės apžiūros ir nedraustas. Automobiliu neketino važinėti, jį pirko ardymui. Važiuojant automobiliu į kaimą, kur automobilis turėjo būti ardomas, jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam neblaivumą. Prieš tai jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nesijautė neblaivus ir negalvojo, kad jo toks neblaivumo laipsnis. Anksčiau jis yra baustas už analogišką nusikalstamą veiką ir jam yra paskirta 2 000 Eur bauda. Šiuo metu baudos nėra sumokėjęs, prieš dvi savaites yra sumokėjęs 50 Eur baudos dalį. Baudos nėra sumokėjęs, nes neturėjo iš ko, tačiau dabar jau du mėnesius dirba ir gauna pajamas. Gyvena šeimoje, turi keturis vaikus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo paskirti baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dviejų metu laikotarpiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje nusprendė nusipirkti automobilį. P. V. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis turėjo automobilį „Opel Astra“. Jis klausė V. S., ar šis neparduos automobilio, o V. S. pasakė, kad parduos. Jis pats niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tačiau automobilius vairuoti moka. Automobilį nusprendė nusipirkti tam, kad išardytų dalimis ir jas parduotų. Jis pats nupirko automobilį „Opel“, už jį sumokėjo 150 eurų. Kai pirko automobilį, buvo vienas, pinigus mokėjo savo, vienas sumokėjo V. S.. Kai pirko automobilį, V. S. pasakė, kad automobilis registruotas moters vardu, kad ta moteris yra mirusi, bet jis į tai nekreipė dėmesio, nes automobilį pirko išardymui. Kai nusipirko automobilį, jį laikė savo namo kieme. Nusipirkęs automobilį, nesudarė su V. S. automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, tiesiog draugiškai sutarė, yra pažįstami. Jis sakė, kad automobilis išardymui, todėl sutarties ir nesudarė. 2024 m. lapkričio 5 d., apie pietus, pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų. Išgėrė darbe, tada po darbo grįžo namo. Susitiko su pažįstamu A. O., jie kartu gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo suplanavęs nuvaryti automobilį ardymui (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 5 d. nusprendė nuvaryti automobilį ir palikti jį (duomenys neskelbtini). Jautėsi visiškai blaivus, nors žino, kad nuo pietų gurkšnojo alų, kad yra neblaivus, bet savijauta buvo gera. Prieš 17.00 val. sėdo už automobilio vairo, prisisegė saugos diržą, A. O. sėdo ant priekinės keleivio sėdynės, prisisegė saugos diržą. Automobilį vairavo jis. Žino, kad negalima vairuoti esant neblaiviam, neturint vairuotojo pažymėjimo, tačiau vis tiek vairavo. V. T. miesteliu ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis prisipažino, kad vartojo alkoholį. Jis užgesino automobilį, padavė pareigūnams automobilio užvedimo raktelius. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,36 ‰ neblaivumas, antru – 2,33 ‰ neblaivumas, su alkotesterio parodymais ir neblaivumo aktu sutiko. Gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip jau gavosi. Jam paaiškinta, kad gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, sutinka su jomis. Jis nėra ir net nebuvo pradėjęs mokėti baudos, paskirtos 2021 metais, nes neturėjo iš ko. Tačiau jei jam dabar būtų paskirta bauda už šį nusikaltimą, jis tikrai mokėtų ir norėtų, kad bauda būtų išskirstyta dalimis. Šiuo metu dirba, vykdo individualią veiklą, todėl galėtų sumokėti baudą. Jau padarė pirminį mokėjimą už ankstesnio nusikaltimo paskirtą baudą, sumokėjo antstoliui 50 eurų, mokėjo iš savo vaiko mamos sąskaitos. Prideda tai patvirtinantį dokumentą, kuris pridėtas prie 2024-11-22 apklausos. Jeigu jam būtų paskirta bauda, sutiktų ją mokėti ir mokės. Norėtų, kad skirtina bauda būtų išskirstyta dalimis ir kiek galima maksimalesniam laikotarpiui. Taip pat prideda savo charakteristiką ir gyventojų registro duomenis (b. l. 98-99, 113).

Liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta E. M., pastaruoju metu su juo kartu dirba statybose. Žino, kad E. M. iš pažįstamo V. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „Opel Astra“, valstybinių numerių neprisimena. Nežino, kiek E. M. mokėjo už automobilį. Automobilį pirko, kad jį išardyti ir parduoti dalimis. Žino, kad E. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet moka vairuoti automobilius. 2024 m. lapkričio 5 d. jis kartu su E. M. nuo pačio ryto gėrė alkoholį. Pavakary, tiksliai nežino, kiek buvo valandų, nusprendė, kad automobilį „Opel Astra“ reikia nuvaryti pas jį į kiemą. Jo kiemas nuo E. M. kiemo nutolęs maždaug 2,5 km. E. M. sėdo už automobilio vairo, o jis sėdo į priekinę keleivio vietą, abu prisisegė saugos diržus, važiavo dviese. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) miesteliu, (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jie prisipažino, kad vartojo alkoholį. Jam buvo nustatytas 1,14 ‰ neblaivumas, o E. M. pirmą kartą – 2,36 ‰ neblaivumas, antrą – 2,33 ‰ neblaivumas. Kadangi E. M. automobilį vairavo neblaivus, buvo pildomi dokumentai. E. M. prisipažino policijos pareigūnams, kad vairavo neblaivus (b. l. 62-63, 70).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. pradžioje, tiksliai mėnesio neprisimena, iš savo pažįstamo nusipirko automobilį „Opel Astra“, tiksliai valstybinio numerio neprisimena, skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Šis automobilis registruotas moters vardu, kuri yra mirusi. Kai pirko automobilį, moteris buvo gyva, bet iš karto automobilio savo vardu neperregistravo, pirkimo - pardavimo sutarties taip pat nepildė, juk buvo pažįstami. Už automobilį mokėjo 150 eurų. Šiuo automobiliu naudojosi iki 2024 m. spalio mėnesio, tiksliai iki kada, neprisimena. Kai automobiliui baigėsi techninė apžiūra, tiksliai neprisimena, kada, nusprendė automobilį parduoti. Pažįstamas E. M. klausė jo, ar jis neparduoda automobilio, nes šis pirktų ir išardytų jį dalimis. Jis pasakė, kad parduoda, bet automobilis yra be techninės apžiūros. E. M. pasakė, kad jokio skirtumo, nes jam reikia ardyti dalimis. Jie sutarė. 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, pas jį atėjo E. M. ir nupirko automobilį „Opel Astra“, pilkos spalvos. Jis pardavė automobilį E. M. už 150 eurų. E. M. buvo vienas. Kai pardavė automobilį, jie nepildė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. E. M. sakė, kad automobilį perka dėl išardymo, todėl jie ir nepildė pirkimo - pardavimo sutarties. Jis buvo sakęs E. M., kad automobilis registruotas kito asmens vardu, kad jis nėra perregistravęs jo, sakė, kad baigėsi techninė apžiūra, bet E. M. sakė, kad jam nesvarbu, nes perka ardymui. Kai E. M. sumokėjo jam pinigus, jis pasakė jam niekur nevažinėti. Jis padavė E. M. automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą, gal dar galioja, neprisimena, ir techninės apžiūros kortelę, bet jau baigėsi techninė apžiūra. Automobilis „Opel Astra“ yra ne jo, jis pardavė jį E. M., tik nepildė pirkimo - pardavimo sutarties. Nieko nežino apie tai, kad E. M. vairavo automobilį neblaivus. Tai sužinojo tuomet, kai jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie tai (b. l. 54-55).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Dirbant 2024 m. lapkričio 5 d. kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule Z. S., (duomenys neskelbtini), apie 16.56 val., vykdant neblaivių vairuotojų patikrinimo kontrolę, stabdė automobilius. Minėtu laiku sustabdė atvažiuojantį automobilį „Opel Astra“, valstybinių numerių neprisimena. Automobilyje važiavo vairuotojas vaikinas ir keleivis. Jis paklausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, jis teigė, kad vartojo. Vėliau sužinojo, kad vairuotojas yra E. M.. Vairuotojui abu kartus buvo nustatytas virš 2 ‰ neblaivumas, bet tiksliai kiek, neprisimena, tai užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Keleivis, kurio pavardė O., taip pat buvo neblaivus. E. M. sutiko su alkotesterio parodymais, sutiko ir pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus. Automobilio registracijos liudijime buvo nurodyta, kad automobilio savininkė yra moteris, kuri, patikrinus nustatyta, yra mirusi. E. M. teigė, kad automobilis yra jo, jis nusipirko jį iš pažįstamo, tačiau nepildė pirkimo - pardavimo sutarties (b. l. 44-45).

2024-11-05 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo rastas ir paimtas automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14, 16-24).

2024-11-11 pakvitavime užfiksuota, kad E. M. buvo grąžintas automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).

Informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra T. F. (b. l. 26).

2024-11-05 išraše apie registruotą kelių transporto priemonę nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė T. F. mirė (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Astra DTI“, metai – 2000, kaina su PVM – 910 eurų (b. l. 35).

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 5 d., pirmu tikrinimu, 16.57 val., E. M. buvo nustatytas 2,36 ‰ neblaivumas, antru tikrinimu, 17.13 val., jam buvo nustatytas 2,33 ‰ neblaivumas (b. l. 74-75, 76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio nusikaltimo dispozicija yra blanketinė, tai Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimo, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai, tai yra, kai kaltininkas vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia aktyviais tyčiniais veiksmais.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo E. M. visišku kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. O., V. S., A. K. duotais parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, Neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kitais ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. lapkričio 5 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo pagal registracijos liudijimą T. F. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,33 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamojo E. M. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 – 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Kaltinamasis gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinėtų įskaitoje neregistruotas. Kaltinamasis teistas 2021-05-20 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL dydžio bauda, taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti dvejiems metams. Šią baudą E. M. buvo įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. jam paskirtos bausmės nėra įvykdęs ir per nustatytą 12 mėnesių terminą nėra sumokėjęs net dalies jam paskirtos baudos. E. M. geranoriškai nevykdant jam paskirtos bausmės, 2022-06-20 buvo išduotas vykdomasis raštas ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos išieškojimas buvo perduotas vykdyti priverstinai. Nusikalstamą veiką, kurios padarymų kaltinamas E. M., įvykdė 2024-11-05, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos baudos. Pirma įmoka (1 MGL (50 Eur)) už E. M. yra sumokėta tik 2024-11-12, jau po to, kai E. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius naują nusikalstamą veiką. E. M. per 42 mėnesių laikotarpį (nuo 2021-05-20 iki 2024 m. lapkričio mėnesio imtinai) sumokėjo tik 1 MGL dydžio baudos dalį.

E. M. ne kartą baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. M. – 2020-11-01 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 8 dalį (vairavo dviratį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,30 promilių neblaivumo laipsnis), jam paskirta 150 Eur bauda; 2021-02-03 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių) jam paskirta 365 Eur bauda; 2021-05-05 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, automobilis neapdraustas nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka), jam paskirta 370 Eur bauda; 2021-05-28 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, automobilis neapdraustas nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka), jam paskirta 370 Eur bauda; 2021-06-09 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, automobilis neapdraustas nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka), jam paskirta 370 Eur bauda; 2021-08-25 baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (važiavo mopedu, kaip keleivis, nedėvėjo apsaugos priemonės – šalmo), jam paskirta 40 Eur bauda; 2022-04-29 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones), jam paskirta 430 Eur bauda; 2022-11-29 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,50 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones) jam paskirta 1 300 Eur bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams; 2023-11-15 baustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį (nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinės turto deklaracijos), jam paskirtas įspėjimas; 2024-07-18 baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (būdamas neblaivus, viešoje vietoje vykstančiame renginyje įžeidžiančiais veiksmais priekabiavo prie žmonių, vartojo necenzūrinius žodžius, trukdė vesti renginį, tokias veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį), jam paskirta 40 Eur bauda; 2024-03-01 baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį (pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta), jam paskirta 1 000 Eur bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams; 2024-03-12 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti), jam paskirta 90 Eur bauda; 2024-08-20 baustas pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį (vairavo dviratį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,35 promilių neblaivumas), jam paskirta 120 Eur bauda; 2024-11-05 baustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį (nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinės turto deklaracijos), jam paskirta 130 Eur bauda. E. M. per ketverių metų laikotarpį paskirta administracinių nuobaudų – baudų už bendrą 4 775 Eur sumą. Pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, informacijos apie nors dalies baudų sumokėjimą nėra. Kaip matyti, po 2021-05-20 paskirtos baudos, E, M. padarė eilę administracinių nusižengimų, susijusių su eismo saugumu.

E. M. prieš tai taikyta bausmės rūšis (bauda), jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai.

Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, E. M. jam paskirtų baudų nemoka, nes kaip pats nurodė, neturi pajamų paskirtoms baudoms sumokėti.

Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių E. M. negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys), o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, subendrintoji bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažintina vienu trečdaliu.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam E. M. anksčiau nebuvo paskirta arešto bausmė, todėl yra teisinis pagrindas svarstyti galimybę atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Įvertinus aukščiau nurodytas E. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs sėsti už automobilio vairo ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bet ir neblaivus, nors dėl tokio savo elgesio jis kaskart apgailestauja, tačiau jo nevertina kritiškai. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės taip pat nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Vien deklaratyvūs kaltinamojo aiškinimai, kad jis dirba (vykdo individualią veiką), nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesudaro pagrindo taikyti skirtinos bausmės atidėjimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų proceso klausimų

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. M. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, t. y. 2,33 promilės, neblaivumas. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės girtumą, be to, tokią veiką E. M. padarė nebe pirmą kartą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai kaltinamasis atliks arešto bausmę.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju T. F., teismas iš E. M. išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą, kurioje nurodyta 910 Eur vertė (kaina su PVM). Kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią automobilio piniginę vertę, byloje nėra.

Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123) – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašas (1 vienetas), įkelti į IBP sistemą kaip priedas prie 2024-11-08 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, paliktinas saugoti IBPS kaip šios bylos dalis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai E. M. atliks arešto bausmę.

Pranešti VĮ „Regitra“ apie uždraudimą E. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš E. M. nusikalstamos veikos padarymo įrankio, automobilio priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginį ekvivalentą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašus (1 vienetą), įkeltą į IBP sistemą kaip priedą prie 2024-11-08 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. A. tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų vaizdo/garso įrašų peržiūros, palikti saugoti IBPS kaip šios bylos dalį.

Išaiškinti E. M., kad ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių r., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis telefonu Nr. +370 34656442.

Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas