- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-971-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. E. B.
atsakovo atstovui adv. A. T.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas ginčo šalių susitarimas sujungti žemės skypus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai P. R. ir A. R. su ieškiniu atsakovui A. R., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė patvirtinti 2007-08-06 rašytinį sutikimą tarp P. R., A. R. ir A. R. dėl 0,1026 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,1313 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną 0,2339 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys nusprendė sujungti jiems nuosavybės teise du priklausančius sklypus į vieną žemės sklypą, nes istoriškai tai buvo viena namų valda. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti tokius pakeitimus motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikta notariškai patvirtinta šalių sutartis dėl žemės sklypų sujungimo. Naujas žemės sklypas registre suformuotas, jame esantys pastatai įregistruoti šalių vardu, tačiau žemės nuosavybės teisės liko neįregistruotos, o atsakovas atsisako sudaryti notarinę sklypų sujungimo sutartį ir taip trukdo ieškovams naudotis nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovai jokių veiksmų, įrodančių, kad tarp šalių buvo bent iš dalies įvykdyta sklypų sujungimo sutartis, nėra.
Trečiojo asmens, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad institucija su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Sklypai buvo sujungti visų trijų šalių valia ir jų prašymu suformuotas vienas žemės sklypas, dėl kurio Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą dėl sujungimo ir naujai suformuotas 0,2339 ha sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašė dėl ieškinio reikalavimų teismo spręsti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir patvirtintas 2007-08-06 rašytinis sutikimas tarp P. R., A. R. ir A. R., dėl 0,1026 ha bendro ploto žemės sklypo patvirtinimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1313 ha bendro žemės sklypo ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną 0,2339 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Iš A. R. ieškovų P. R. ir A. R. naudai priteista 123,00 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys 2007-08-06 sudarė rašytinį sutikimą, kuris buvo pateiktas Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui. Sutikime šalys išreiškė valią, kad jiems priklausantys žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sujungti į vieną sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą patenkinus, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-01-15 priėmė įsakymą dėl valstybinio kadastro duomenų registro įrašo patikslinimo, tačiau VĮ Registrų centras vienam mėnesiui atidėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą, nes šalys nepateikė notariškai patvirtintos sutarties dėl sklypų sujungimo, kai to reikalauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis. Priėmus sprendimą atsakovas pakeitė savo nuomonę ir atsisakė sudaryti žemės sklypų sujungimo sutartį.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, 2006 metų sklypo ribų paženklinimo aktą, 2007 metų žemės sklypo planą bei šalių sutikimą sujungti žemės sklypus, 2008 metų sausio mėnesio šalių kreipimąsi į Nekilnojamojo turto registrą, padarė išvadą, kad atsakovas su ieškovais visą laiką veikė bendra linkme ir siekė sujungti du žemės sklypus į vieną, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad galutinis susitarimas dėl sklypų sujungimo sudarytas nebuvo, o jei ir buvo sudarytas tai sudarytas esant atsakovo apsirikimui (CK 1.90 str.).
Teismas konstatavo, kad šalys siekdamos sujungti savo sklypus į bendrą žemės sklypą privalėjo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Ieškovų į bylą pateiktą 2007-06-05 kadastrinių matavimų planas laikytinas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Jis buvo sudarytas, tinkamai parengtas bei suderintas. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-01-15 įsakymu, pagal šalių išreikštą valią, planą patvirtino, Nekilnojamojo turto registras planą pripažino ir naują 0,2339 ha ploto žemės sklypą įregistravo į registrą suteikdamas unikalų Nr (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai įvykdė visas Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 bei 3 dalių reikalavimus ir gindami savo pažeidinėjamas teises pagrįstai kreipėsi į teismą.
Teismas, atsakovo argumentus, jog derybų metu jis turėjo teisę elgtis laisvai ir neatsako už tai, jog galutinis šalių susitarimas nebuvo pasiektas, nes šalių veiksmai įrodo jų valią ateityje sudaryti jiems priklausančių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį atmetė kaip nepagrįstus. Į bylą pateiktus pasiūlymus kuriuose atsakovas P. R. siūlė A. R. parduoti savo dalį žemės sklypo už 37 500 Lt bei ieškovų P. R. ir A. R. sutikimą parduoti atsakovui savo namo ir sklypo dalį už 100 000 Lt, teismas vertino kaip ieškovų ofertą atsakovui ir nelaikė jų nei preliminariąja sutartimi nei pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi bei pažymėjo, kad nagrinėjant bylą dėl šalių valios sujungti sklypus į vieną bendrą, nėra pagrindo spręsti pirkimo-pardavimo sutarties ar įpareigojimo ją sudaryti klausimus.
Teismas konstatavo, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 1 d., 2 d.). Šalims susitarus dėl visų esminių sutarties salygų sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausiai atsižvelgiama į tikruosius sutarties šalių ketinimus, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.162 str. 2 d., 6.193 str. 1 d. 2 d.).
Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė notariškai įforminti šalių susitarimą sujungti du sklypus į vieną. Ieškovai įvykdė įstatyme nustatytus reikalavimus ir pateikė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkantį šalių susitarimą sujungti du sklypus, tuo tarpu atsakovas jokių dokumentų atitinkančių įstatymo reikalavimus nepateikė, o siekė palikti esamą situacija kuri prieštarautų teisinės valstybės bei teisinio apibrėžtumo principams. Kadangi ieškovų veiksmai neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ginčo šalių 2007-08-06 sudarytas sandoris, sutikimas sujungti du ginčo šalims priklausančius žemės sklypus į vieną sklypą, nors ir nepatvirtintas notariškai buvo pripažintas sudarytu ir galiojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Nurodo, kad atsakovas neginčijo fakto, kad 2008-08-06 pasirašė sutikimą dėl dviejų žemės sklypų sujungimo į vieną, tačiau pasirašydamas minėtą sutikimą jis ketino ateityje sudaryti sandorius kuriais norėjo įsigyti žemę pagal tinkamai parengtą projektą. Ieškovai nepateikė teismui Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Nebuvo pateiktas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimas tokį projektą rengti (LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str., LR Žemės įstatymo 37 str. 6 p., 40 str.), todėl ieškovų pateiktas teismui žemės sklypo padalijimo planas negali būti vertinamas kaip projektas, atliktas pagal minėtų teisės aktų reikalavimus ir negalėjo būti pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl žemės sklypų atidalinimo natūra, pripažino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra privalomas ir turi būti parengtas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).
Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir nesilaikydamas įstatymų bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pažeidė Civilinio proceso kodekso 3 ir 7 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad sudarant žemės sandorius yra privalomai rengiami detalieji planai pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisykles. Ieškovų pateiktame 2007-06-05 plane, kuriuo teismas rėmėsi spręsdamas bylą, nenurodyta kiekvieno bendrasavininkio žemėnauda, bendra žemė, nenurodyta kaip kiekvienas iš bendraturčių galės pakliūti į savo namo dalį, prie ūkinių pastatų, kaip atsakovas galės pakliūti prie savo garažo.
Remdamasis nurodytu atsakovas mano, kad tarp ginčo šalių pasirašytas susitarimas yra preliminarus sandoris, o ne galutinis žemės sklypų sujungimas į vieną sutartį, kuri tvirtinama notariškai, nes sutarties šalys nesusitarė dėl esminės salygos, žemėnaudos sklypo viduje, mokesčių už žemę, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo vietos, tvoros statymo ir kitų aplinkybių.
Ieškovai reikalaudami pripažinti 2007-08-06 rašytinį sutikimą dėl sklypų sujungimo, galiojančiu ir suteikti teisę įregistruoti būsimo sujungto žemės sklypo dalis, nenurodė kuriuo planu reikia vadovautis, nes į bylą yra pateikti du planai, vienas sudarytas S. B. įmonės ,,Matininkas“ ir patvirtintas VAVA Šalčininkų žemėtvarkos skyriuje 2008-01-08, o kitas tos pačios įmonės sudarytas 2008-03-21 ir pateiktas ieškovų reiškiant patikslintą ieškinį. Pirmąjį planą šalys pasirašė, o antrajame išreikšta tik ieškovų valia atidalinti 2339 kvadratinių metrų dydžio plotą, todėl teismo išvada, jog ginčo šalys išreiškė suderintą valią sujungti jiems priklausančius žemės sklypus ir įvykdė tokiam sandoriui būtinas salygas yra nepagrįsta, kadangi ieškovai iš pradžių buvo pareiškę valią žemės sklypus atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir nustatyti naudojimosi jais tvarką.
Teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų spręsdamas bylą, nes ieškovai nereikalavo ir neįrodinėjo, kad dėl daiktinių teisių į naujai suformuotą sklypą jie negali valdyti ir kiekvienas naudotis savo sklypu. Ieškovai nenurodė kaip atsakovo nesutikimas sudaryti notariškai patvirtintą žemės sklypų sujungimo sutartį pažeidžia jų teises. Patikslintame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas remiantis prievoliniais šalių santykiais dėl žemės sklypų sujungimo ir nurodant pagrindą, atsakovo atsisakymą, patvirtinti susitarimą notariškai. Tuo tarpu pirminiame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, paremtas daiktinėmis nuosavybės teisėmis, o ieškinio pagrindas, būtinybė atidalinti žemės sklypus remiantis S. B. ĮI ,,Matininkas“ sudarytu planu. Nurodydamas pagrindą, kuriuo nesirėmė ieškovai, teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 42 straipsnį.
Teismas patvirtino rašytinį sutikimą kurio ginčo šalys nepasirašinėjo. Tarp šalių pasirašytame 2008-07-06 sutikime nurodyta, kad šalys sutinka sujungti sklypus pažymėtus kadastriniais Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) į vieną sklypą su kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu teismas patvirtino 2007-08-06 rašytinį sutikimą, kuriuo ginčo šalys susitarė dėl 0,1026 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1313 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną 0,2339 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas teismo patvirtintą 2007-08-06 rašytinį sutikimą atsakovas siekė ateityje sudaryti sandorį ir sujungti žemės sklypus įstatymų nustatyta tvarka, o šis sandoris neįvyko, nes šalys neparuošė tinkamo plano kurio parengimą numato įstatymai.
Teismas skundžiamame sprendime atiduodamas prioritetą ieškovo interesams pažeidė atsakovo interesus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, nes priimdamas skundžiamą sprendimą suvaržė atsakovo teises disponuoti, valdyti ir naudotis jam priklausančia sklypo dalimi. Teismas taip pat pažeidė įstatyme įtvirtintą sutarties laisvės principą, nes atsakovas niekada neįsipareigojo sudaryti notarinės žemės sklypo sujungimo sutarties neturėdamas tam tinkamai paruošto plano.
Atsiliepimas
Ieškovai P. R. ir A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 3 ir 7 straipsnius ir nesivadovavo LR Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis bei suformuota teismų praktika, jog sudarant žemės sandorius privalu rengti detaliuosius planus pagal LR teritorijų planavimo įstatymą bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles neturi teisinio pagrindo. Pateikdami patikslintą ieškinį ieškovai nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti pagal patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, kurie neturėjo nieko bendro su reikalavimu atidalinti, atsidalinti ar sujungti žemės sklypus. Atsakovas pasirašydamas 2007-08-06 sutikimą dėl 0,1026 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1313 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną 0,2339 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino savo apsisprendimą bei valią sujungti abu sklypus. Ieškovai tinkamai naudojosi Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje suteiktomis teisėmis ir pagrįstai pakeitė ieškinio dalyką bei pagrindą. Apeliaciniame skunde nenurodydamas kokius pažeidimus padarė ieškovai keisdami ieškinio pagrindą ir dalyką, atsakovas savo pozicijos nepagrindė. Neagrįstas atsakovo argumentas, jog naujo ieškinio pateikimas byloje yra negalimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 185 str.), sprendžia, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 metų balandžio 29 dienos sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 263 str.) dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl yra pagrindas (CPK 330 str.) skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2p.).
Atsakovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas LR Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad žemės sklypai yra sujungiami sudarant notariškai patvirtintą sutartį. Įstatymo reikalaujamos formos sutartis tarp ginčo šalių nesudaryta.
Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas draudžia reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų, savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Civilinio kodekso 1.80 straipsnis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino, patvirtindamas ginčo šalių 2007-08-06 rašytinį sutikimą tarp P. R., A. R. ir A. R., tuo teismas pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą bei civilinės teisės normas reglamentuojančias savininko teises.
Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamasis teismo sprendimas naikintinas, o ieškovų ieškinys atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovų P. R. ir A. R. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 7,87 Lt iš kiekvieno ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir ieškovų P. R. ir A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl sutikimo patvirtinimo sujungti žemės sklypus-atmesti.
Priteisti iš A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. R. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 7,87 Lt bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno.