Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-372/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-09
Bylos Nr.
2A-372/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Vytas Milius
Ieškovas
AB „City Service“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-372/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 69; 114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovo atstovei L. V.,atsakovo atstovei R. S.,trečiojo asmens atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „City Service“ (ankstesni pavadinimai AB „Rubicon City Service“, UAB „Rubikon apskaitos sistemos“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1273-54/2006 pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VPT) dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „City Service“, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusia iki 2006 m. sausio 31 d.), ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 28 d. atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl atviro konkurso Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) eksploatavimo paslaugoms pirkti nutraukimo bei įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. sausio 28 d. paskelbto atviro konkurso dėl šio savivaldybės administracinio pastato eksploatavimo paslaugų pirkimo procedūras; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kurio pagrindu 2005 m. gruodžio 30 d. yra paskelbta apie atvirą konkursą dėl aukščiau minėto pastato eksploatavimo paslaugų pirkimo bei 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2004-01-28 atsakovo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 8 paskelbė apie atvirą konkursą pavadinimu „Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) eksploatavimo paslaugų pirkimas“. Ieškovas, dalyvavęs nurodytame konkurse, atsakovo Viešųjų pirkimų komisijai 2004 m. gegužės 11 d. posėdyje paskelbus preliminarią pasiūlymų eilę, užėmė antrą vietą. Konkurso laimėtoju komisija paskelbė UAB „YIT Technika“. Dėl šio komisijos sprendimo ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apygardos teismui. Apygardos teismas 2005 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino minėto atviro konkurso rezultatus negaliojančiais, o Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo sprendimą (civilinė byla Nr.2-997-38/2005). Teigė, jog atsakovas, įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, privalėjo vadovaudamasis VPĮ nuostatomis tęsti 2004 metais pradėto konkurso procedūras, tačiau vietoj to, 2005 m. gruodžio 29 d. raštu informavo ieškovą apie konkurso nutraukimą. Ieškovo nuomone, pagal VPĮ 6 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą dėl konkurso nutraukimo, turi teisę nutraukti pirkimo procedūrą, jeigu atsiranda su pirkimu susijusios nenumatytos aplinkybės - perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, kurių sąrašas yra baigtinis. Tik sąraše numatytų aplinkybių egzistavimas gali būti teisėtas pagrindas perkančiajai organizacijai imtis veiksmų dėl pirkimo procedūros nutraukimo ir kreiptis į VPT dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūrą gavimo. Teigė, jog nagrinėjamu atveju nei viena iš VPĮ numatytų aplinkybių neegzistuoja. Be to, pats atsakovas 2005 m. gruodžio 29 d. rašte nurodė, jog teisminio bylinėjimosi metu pasikeitė tik perkamų paslaugų apimtys, todėl atsakovo teiginys, kad konkurso nuostatuose perkamos paslaugos tapo apskritai nereikalingos, yra neteisingas ir neatitinka tikrovės. Tai, kad nutraukto konkurso nuostatuose numatytos paslaugos yra reikalingos atsakovui, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 30 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 101 paskelbė atvirą konkursą pavadinimu „Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato eksploatavimo paslaugos pirkimas“, kurio sąlygos tik kai kuriose paslaugų rūšyse plačiau konkretizuojamos dėl jų techninio pobūdžio, specialių reikalavimų, tačiau šie konkurso sąlygų papildymai iš esmės nekeičia perkamų paslaugų apimties, pobūdžio ir reikalingumo. Ieškovo nuomone, paskelbtu nauju konkursu atsakovas iš esmės perka tas pačias aukščiau nurodyto savivaldybės pastato administravimo paslaugas, kurias siekė įsigyti nutraukto konkurso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 31,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimą atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma užbaigti pirkimo arba jis tampa neracionaliu ir, nors VPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis, tačiau šį straipsnį, teismo nuomone, reikia aiškinti sistemiškai kartu su kitomis VPĮ normomis, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslą (VPĮ 4 str. 2 d.). Teismas nurodė, jog, užtrukus civilinės bylos Nr. 2-997-38/2006 nagrinėjimui, pasikeitė atsakovo poreikiai: padidėjo perkamų paslaugų apimtys, išaiškėjo faktiškai reikalingos papildomos paslaugos, užtikrinančios tinkamą ir visapusišką pastato eksploatavimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktoje lyginamojoje pastato eksploatavimo paslaugų lentelėje (b.l. 146-147) matyti, kad atsirado daug naujų paslaugų, kurios nebuvo numatytos pirmajame konkurse, todėl, teismo nuomone, pastato administravimo paslaugos ta apimtimi, kuria atsakovas pirko pirmojo konkurso metu, tapo nepakankamos, todėl ir nereikalingos (VPĮ 6 str. 3 d.), o atsakovui buvo tikslinga, nutraukus 2004 metais pradėtą konkursą, paskelbti naują konkursą. Teismas pažymėjo, kad neskelbiamos derybos, kurios, kaip nurodė ieškovas, galėtų būti naudojamos pirkti papildomai reikalingas pastato administravimo paslaugas, yra specifinis pirkimo būdas, sudarantis daugiau galimybių nesąžiningiems asmenims pažeisti viešųjų pirkimų principus, o VPĮ-u siekiama užtikrinti racionalų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, įsigijimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Be to, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl viešiesiems pirkimams nustatomi specialūs reikalavimai, o VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Taip pat teismas pažymėjo, jog viešojo pirkimo būdą pasirenka perkančioji organizacija, t.y. šiuo atveju atsakovas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kurio pagrindu 2005-12-30 paskelbta apie naują atvirą konkursą, kadangi toks atsakovo sprendimas dėl aukščiau nurodytų motyvų geriausiai atitinka viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Teismas taip pat atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. sausio 28 d. paskelbtą konkursą, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą, nurodydamas, kad minėtu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2004 m. birželio 1 d. nutarimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo, tačiau atsakovas nebuvo įpareigotas tęsti pirkimo procedūras. Be to, teismas padarė išvadą, jog pirmasis konkursas pagal VPĮ 6 straipsnio 3 dalį buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, todėl pasibaigęs konkursas nebetęsiamas.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad apygardos teismas, nevisapusiškai ir neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikęs materialines teisės normas (VPĮ 6 str. 3 d.), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą:

esminės viešojo pirkimo sąlygos, numatytos naujame konkurse, išliko tos pačios, kaip ir 2004 metų konkurso; pagrindinių paslaugų, kurios sudaro didžiąją pirkimo objekto dalį, apimtis iš esmės nepasikeitė, o atsakovas siekia dirbtinai sukurti teisėtą pagrindą pirkimo procedūrų nutraukimui. Nurodo, jog VPĮ, suteikdamas perkančiajai organizacijai plačius įgalinimus užtikrinti viešųjų pirkimų tikslus, numato ir taisykles, įskaitant ir numatytas VPĮ 6 straipsnio 3 dalyje, kurios riboja perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimą. Byloje nėra duomenų, jog pradinio konkurso pirkimo objektas ar jo dalis (paslauga) tapo nereikalingas, priešingai, palyginus abiejų konkursų pirkimo objektus, matyti, jog pirkimo objektas padidėjo, išsiplėtė. Dėl paminėtų aplinkybių teismas nepagrįstai pripažino teisėtu atsakovo sprendimą nutraukti 2004 metais paskelbtą konkursą VPĮ 6 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taip pat teismas nepagrįstai suabsoliutino racionalų lėšų panaudojimo principą, neatsižvelgęs į kitus viešųjų pirkimų principus: nediskriminavimo, skaidrumo, lygiateisiškumo;teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog, nutraukus 2004 metais skelbto pirkimo procedūras ir pradėjus jas iš naujo, būtų užtikrintas racionalaus savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo principo įgyvendinimas. Byloje nėra įrodymų (bent preliminarių paskaičiavimų), kurie patvirtintų, jog atsakovui, nereikšminga dalimi papildžius pirkimo objektą, jis sulauktų kainos požiūriu geresnių pasiūlymų, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuo 2004 metų išaugo infliacija bei vartotojų kainų indeksas. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas, pripažintas pradinio konkurso laimėtoju, paprašytas teikti papildomas paslaugas neskelbiamų derybų būdu, būtų pateikęs rinkos kainų neatitinkantį pasiūlymą. Teismas nevertino ir nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo pateiktą įrodymą – palyginamąją lentelę, kurioje matyti, jog iš 22 neva papildomai reikalingų pastato administravimo paslaugų net pusė jų yra įtrauktos į ieškovo konkursinį pasiūlymą. Šias paslaugas atsakovas ir taip nupirktų iš ieškovo. Be to, ieškovas pažymi, jog naujo konkurso skelbimas taip pat papildomai reikalauja lėšų, laiko sąnaudų, o atsakovas, netęsdamas 2004 m. skelbto konkurso procedūrų, elgiasi neracionaliai ir netaupiai naudoja savivaldybės biudžeto lėšas;teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog pagal pradinio viešojo pirkimo konkurso sąlygas atsakovas pageidavo paslaugas pirkti 5 metams. Ieškovo nuomone, per ilgą paslaugų teikimo laikotarpį paslaugų poreikiai gali keistis ne kartą, o kai kurios paslaugos gali tapti vėliau nereikalingos, todėl atsakovas vis tiek turės VPĮ leidžiamu būdu spręsti dėl pastato administravimo paslaugų pirkimo apimties pakeitimo. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog pradinio konkurso tęsimas, neskelbiamų derybų būdo panaudojimas neatitiktų VPĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų viešojo pirkimo tikslų, įskaitant savalaikio viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo, sklandaus ir efektyvaus jos įvykdymo. Ieškovo nuomone, prieštarauja logikai ir teismo išvada, jog neskelbiamų derybų būdas, kuris numatytas VPĮ ir kuriuo perkama ne rečiau nei atviro ir uždaro konkurso būdu, yra diskriminuojantis, pažeidžiantis konkurencijos ir lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovas sutinka su teismo motyvais ir išvadomis. Papildomai pažymi, jog VPĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, o 2004 m. konkurso dokumentuose nebuvo nurodyta nė viena iš 22 naujų reikalingų paslaugų. Atsakovo nuomone, padidėjus pastato administravimo paslaugų apimčiai, t.y. atsiradus papildomų paslaugų poreikiui, teisingiausias ir labiausiai atitinkantis VPĮ principus pirkimo būdas būtų atviras konkursas. Teigia, jog ieškovas, tvirtindamas, jog naujo konkurso vykdymas reikalauja papildomų lėšų, neatsižvelgė į tai, jog papildomų paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu pareikalautų ne mažiau lėšų, o perkančioji organizacija, pirkdama visas paslaugas atviro konkurso būdu, sudarydama vieną sutartį, sutaupytų darbo laiko sąnaudas. Pažymi, jog VPĮ leidžia perkančiajai organizacijai visais atvejais vykdyti pirkimą atviro konkurso (vienu iš pagrindinių) būdu, kurio metu garantuojama tiekėjų konkurencija, procedūrų skaidrumas ir ekonomiškiausio perkančiajai organizacijai pasiūlymo pasirinkimas, todėl apelianto siūlomas neskelbiamų derybų būdas neatitinka atsakovo siekių ir interesų.

Trečiasis asmuo VPT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Papildomai pažymi, jog neskelbiamų derybų būdas yra išimtinis viešojo pirkimo būdas ir naudojamas tik tais atvejais, kai kitų pirkimo būdų dėl tam tikrų aplinkybių taikyti neįmanoma ar netikslinga. Nesudarius dėl ilgo bylinėjimosi viešojo paslaugų pirkimo sutarties ir per tą laiką pasikeitus perkamos paslaugos apimtims, logiškiausia buvo nutraukti paskelbtą konkursą ir, įvertinus pasikeitusius poreikius, paskelbti naują. Toks atsakovo sprendimas labiausiai atitiko viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis diskriminuojamas, kadangi, paskelbus naują konkursą, jis turi teisę lygiomis galimybėmis su kitais tiekėjais dalyvauti atvirame konkurse, pateikiant pasiūlymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs civilinio proceso bei materialinės teisės normas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai juos įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles bei padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo sprendimo nutraukti 2004 m. sausio 28 d. paskelbtą atvirą konkursą Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato (Konstitucijos pr. 3, Vilniuje) eksploatavimo paslaugoms pirkti teisėtumo.

VPĮ 4 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. sausio 31 d.) nurodyta, kad viešųjų pirkimų tikslas yra, vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas, įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Ne visuomet viešasis pirkimas pasibaigia viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. VPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2006-01-26, nustatė, kad pirkimas pasibaigia inter alia ir tais atvejais, kai nutraukiamos pirkimo procedūros, o to paties straipsnio 3 dalis nustatė viešojo pirkimo nutraukimo procedūrą, pagal kurią perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti).

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 28 d. atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl atviro konkurso nutraukimo, kaip priimtą pažeidžiant VPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi atsakovas, gavęs VPT sutikimą nutraukti minėto pirkimo procedūras (b.l.148), įrodė, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras priimtas atsiradus aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti 2004 metais paskelbto konkurso dokumentų rengimo metu. VPĮ 6 straipsnio 3 dalies normos analizė neduoda pagrindo manyti, kad „aplinkybės, kurių negalima numatyti“ gali būti tik tos, kurios įvardintos (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti), t.y. kad įstatymų leidėjas pateikė baigtinį aplinkybių sąrašą. Juo labiau, kad galiojančios redakcijos VPĮ 7 straipsnio 3 dalyje nėra pateikta „aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“ sąrašo. Darytina išvada, kad VPĮ 6 straipsnio 3 dalis taikytina ir viešasis pirkimas nutrauktinas tais atvejais, kai atsiranda aplinkybė, kurios perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir dėl kurios, toliau vykdant pradėtą viešąjį pirkimą, nebus pasiekti pirkimo tikslai (pavyzdžiui, nebus racionaliai, ekonomiškai ar taupiai panaudotos savivaldybės lėšos). Be to, palyginus 2004 ir 2006 metais paskelbtais konkursais perkamų paslaugų apimtis, yra pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, kad pastato administravimo paslaugos, padidėjus perkančiosios organizacijos poreikiams, tokia apimtimi, kokia jos buvo perkamos 2004 metais paskelbtu konkursu, tapo nereikalingos (b.l. 41-57, 76-96). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad, padidėjus ar išsiplėtus pradinio konkurso pirkimo objektui ar jo daliai (paslaugai), negalima konstatuoti, jog perkamos paslaugos tapo nereikalingos, kadangi į perkamas vieno pastato administravimo paslaugas būtina žiūrėti kaip į kompleksą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovo poreikiai pasikeitė, jam kaip kompleksas reikalingos kitos apimties pastato administravimo paslaugos. Viešojo pirkimo būdą, remdamasi VPĮ nuostatomis, pasirenka perkančioji organizacija, o atsakovas pagal byloje esančius procesinius dokumentus siekia visą kompleksą pastato administravimo paslaugų pirkti atviro konkurso būdu, kuomet tiekėjai atvirai tarpusavyje konkuruoja, už ekonomiškiausią kainą (b.l.216-219). Dėl nurodytų motyvų nepagrįstas ir ieškovo teiginys, jog vieno atviro konkurso organizavimas, kuomet atvirai varžosi tiekėjai dėl administravimo paslaugų teikimo, nebūtų racionalesnis ir ekonomiškesnis už 2004 metais paskelbto konkurso užbaigimą ir papildomo viešojo pirkimo būdo, siekiant įsigyti papildomų pastato administravimo paslaugų pagal pasikeitusius poreikius (gali būti ir neskelbiamos derybos), panaudojimą (CPK 178, 185 str.). Beje, tebetęsiant 2004 metų konkursą, iš naujo sudarydamas preliminarią pasiūlymų eilę, atsakovas laimėjusiu pasiūlymu galėjo paskelbti bet kurį konkurse dalyvavusį ir atitinkantį konkurso sąlygas pasiūlymą, todėl teismui nebuvo pagrindo, vertinant racionaliausią ir ekonomiškiausią pastato administravimo paslaugų pirkimo variantą, remtis ieškovo 2004 metais skeltame konkurse pateikto pasiūlymo kainomis.

Kolegijos nuomone, 2004 metais paskelbto konkurso sąlyga, jog paslaugų teikimo sutartis galios 5 metus, taip pat neduoda pagrindo teigti, jog, perkamų paslaugų kompleksui tapus nereikalingam, atsakovas, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, neturi teisės laikydamasis VPĮ nuostatų nutraukti viešojo pirkimo ir paskelbti naujo komplekso paslaugų pirkimo konkursą. Taip pat neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto teiginys, jog 2006 metais paskelbtu konkursu nupirkus pastato administravimo paslaugas, atsakovas turės VPĮ leidžiamu būdu spręsti klausimą dėl pastato administravimo paslaugų pirkimo apimties pakeitimo (padidėjimo), kadangi tai tik apelianto prielaida (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog teismas suabsoliutino racionalaus lėšų panaudojimo principą, neatsižvelgęs į kitus viešųjų pirkimų principus: nediskriminavimo, skaidrumo, lygiateisiškumo, kadangi teismas turėjo remtis viešųjų pirkimų tikslais, nurodytais pagrindiniais jo organizavimo principais, o byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas yra diskriminuojamas, kad jis negali dalyvauti, pateikdamas pasiūlymo 2006 metais paskelbtame savivaldybės pastato administravimo paslaugoms nupirkti konkurse.

Apygardos teismui teisėtai ir pagrįstai atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą nutraukti 2004 metais paskelbto viešojo pirkimo procedūras, t.y. konstatavus, jog atsakovas pirkimą nutraukė nepažeisdamas VPĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismas turėjo pagrindą atmesti ir kitus ieškovo reikalavimus: įpareigoti atsakovą tęsti 2004 metais pradėto savivaldybės administracinio pastato eksploatavimo paslaugų pirkimo procedūras bei pripažinti negaliojančiu atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kurio pagrindu 2005-12-30 yra paskelbta apie atvirą konkursą dėl aukščiau minėto pastato eksploatavimo paslaugų pirkimo.

Dėl išdėstytų argumentų teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „City Service“ (įm.k. 123905633) valstybei 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.

Teisėjai:Artūras DriukasKazys Kailiūnas Vytas Milius