Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
1A-51-334/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36049-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
S. B.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-334/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36049-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujantprokurorei Gailutei Vilkienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nuteistajam S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 straipsnį ir paskirta 40 parų arešto bausmė;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, viena laikino sulaikymo diena, prilyginama vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai (1:1), ir į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-22, 21.23 val. iki 2019-08-23, 14.47 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2019-08-22.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš S. B. 893 eurų pinigų sumą, atitinkanti vairuoto automobilio „Ford Focus““ nustatytą vidutinę rinkos kainą, valstybės nuosavybėn.

Priteista iš S. B. 36,30 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019-08-23 iki 2019-08-29, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu S. B. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 22 d. vairavo kelių transporto priemonę-automobilį "Ford Focus", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo vengdamas atlikti 2019-03-19 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemonę trejus metus, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810" Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), (21.11 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,42 promilės girtumas, 21.23val. nustatytas 2,25 promilės girtumas), tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

3. Nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai ir pirmosios instancijos teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apelianto manymu, apylinkės teismas turėjo jam paskirti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo arba laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.).

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė S. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis S. B., kaip matyti, nesutinka su jam paskirta bausme ir kelia bausmės individualizavimo klausimą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės S. B. skyrimo klausimas.

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-01-11), o šiuo metu teisiamas jau trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, eilę kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, t. y. neturi jokio pragyvenimo šaltinio, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, priklausomybės ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas. Nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas S. B. elgesys nėra atsitiktinis, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. B. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, S. B. tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam S. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnes bausmės rūšis, nėra pagrindo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo, padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės pagrįstai nuteistajam S. B. skyrė artimą ar nežymiai didesnę minėtų straipsnių sankcijose numatytų – arešto ir laisvės atėmimo – bausmių vidurkiams bausmes, kurios teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežtos. Be to, nuteistajam S. B. taikytas švelnesnis bausmių subendrinimo būdas, t. y. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

11. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo S. B. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

12. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo S. B. skunde išdėstytas prašymas, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę švelninti pakeičiant ją į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai pagal BK normas skiriama laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.) arba teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas (BK 75 str.).

13. Pažymėtina, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymą straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės rūšys, o už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės rūšys. Taigi, minėtų BK straipsnių sankcijose nėra numatyta laisvės apribojimo bausmės rūšis, todėl atitinkamai nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pakeitimo ir įpareigojimo – gydytis nuo alkoholizmo – nustatymo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta subendrinta galutinė bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Visgi, šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog S. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymą, kartu paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas pareigas. Papildomai pažymėtina, jog S. B. turėjo galimybę būdamas laisvėje gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, jei S. B. visgi turės norą gydytis nuo alkoholizmo, jis tą galės padaryti kalinimo įstaigoje, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

14. Teisėjų kolegija taip pat norėtų pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (2K-7-59/2012).

15. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad S. B. jau trečią kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors jam jau dviem teismo nuosprendžiais tai buvo uždrausta daryti - Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-10 baudžiamuoju įsakymu S. B. buvo uždrausta naudotis teisė vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p.); Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-03-19 nuosprendžiu S. B. buvo uždrausta naudotis teisė vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p.). Aplinkybės, jog jis du kartus būdamas teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir žinodamas bei suprasdamas, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilės (pakartotinai nustatytas 2,25 promilės girtumas), rodo S. B. polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų ir neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog S. B. sąmoningai bei piktybiškai nepaiso jam teismo paskirtų draudimų, kas įrodo vengimo faktą. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 243 straipsnį S. B. atžvilgiu, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

16. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutė ŠvitinienėTeisėjai Donatas JatužisDaina Vaidachavičienė