Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-443/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
1-53-443/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
R. P.
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-443/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68809-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiam R. P., kaltinamajam T. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. A. 2015 m. gruodžio 15 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Irenai ir J. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais ir kojomis R. P. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam R. P. padarydamas poodinęs kraujosruvas dešinės akies vokuose, smilkinyje, pakaušio kairės pusės sumušimą, kairės pusės 7, 8 šonkaulių lūžimą, su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusio R. P. sveikatą, – tokie T. A. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis T. A. visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis T. A. parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. nuo pat ryto buvo gėręs ir buvo išgėręs šešis butelius 0,5 l talpos 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 17.00 val. jis nuėjęs į parduotuvę P. dar nusipirkti alaus ir ten sutikęs savo pusbrolį ir draugą P. A., pakvietusį išgerti degtinės. Nuėjęs gerti į P. A. tėvų butą (duomenys neskelbtini). Ten radęs girtą miegantį R. P., kuris prabudęs ir pradėjęs gerti degtinę su jais. Išgėrus vieną ar dvi taureles ir užsveikinęs R. P., bet šis jį pavadinęs „gaidžiuku“. Po to, T. A. už sofos užkritęs mobilusis telefonas. Tada jis liepęs R. P. atsistoti nuo sofos, kad galėtų ją atitraukti ir pasiimti telefoną. R. P. nepadaręs ko prašomas, todėl T. A. sėdinčiam R. P. 5 ar 6 kartus kumščiu ir kojomis trenkęs į galvą, veidą. Susmukusį R. P. nutempęs ir “padėjęs” į kampą. Po to, kiek atsimena, nes buvo jau girtas, atėjęs T. A. brolis D. A. ir padėjęs R. P. pasiekti savo namus. Kaltinamasis dėl buvusio girtumo nelabai ką daugiau atsimena. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Telefono sms bendravo su nukentėjusiuoju, tarėsi dėl žalos atlyginimo, žalos iki šiol dar nėra atlyginęs. Jei ne girtumas, mano, taip nebūtų padaręs. Išgeria kartais, bet nemano, jog per dažnai. Visiškai sutinka su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau su R. P. 5000 eurų civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, – sutinka atlyginti 3000 eurų civilinį ieškinį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, jam, nukentėjusiam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d.).

Kaltinamasis T. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d., nuo pietų jis vienas prie Š. išgėrė šešis butelius, 0,5 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 16.30 – 17.00 val. jis nuėjo į parduotuvę, (duomenys neskelbtini), nusipirkti dar alaus. Sutiko savo pusbrolį P. A. su kuriuo nuėjo gerti į P. A. tėvų butą (duomenys neskelbtini). Ten girtas miegojo R. P.. Jis atsisėdo ant sofos, šalia gulinčio R. P. ir pradėjo gerti degtinę su P. A., davė ir R. P.. Atėjus antram ratui, jis vėl sveikino į R. P., vėl jį pajudino, sakydamas „sveikas“, tačiau R. P. jį pavadino „gaidžiuku“. Tada jis liepė R. P. apsiraminti, nes kitu atveju gaus, turėjo omenyje, kad trenks jam. Tada R. P. jį dar kartą pavadino „gaidžiuku“, todėl jis sėdinčiam R. P. 5 ar 6 kartus kumščiu trenkė į galvą, veidą. Atėjo jo brolis D. A., tačiau, kada tiksliai neprisimena. Kas po to vyko jis neatsimena, tačiau brolis D. A. jam pasakojo, kad jo sumuštą R. P. išvedė namo. Ar jis daugiau mušė R. P., neatsimena, bet be jo daugiau niekas nemušė, į konfliktą nesikišo. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu, tačiau su R. P. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis per didelis bei šiuo metu neturi galimybės jo padengti. Jis registruotas darbo biržoje, ieško darbo, kad turėtų pastovų pajamų šaltinį ir esant galimybei žada dalims padengti padarytą žalą (b. l. 44, 49).

Liudytojas P. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. apie 17 val. jis susitarė su draugu R. P. išgerti alkoholinių gėrimų. Nusipirko degtinės ir kartu su pakeliui sutiktu D. A., nuėjo į J. ir I. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas yra negyvenamas. Pradžioje gėrė trise, vėliau prisijungė T. A., tuo metu galėjo būti apie 20 val. Geriant degtinę T. A. vieną kartą kumščiu trenkė ant sofos sėdinčiam R. P. į veidą. R. P. nugriuvo, o T. A. pradėjo jį gulintį spardyti į įvairias kūno vietas, į galvą, į šonus. D. A. ir pamatęs, kad R. P. guli ant žemės, jį pakėlė ir palydėjo namo, o jis liko bute. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp T. A. ir R. P., jis nežino, R. P. T. A. smūgių nesudavė (b. l. 24-26).

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus liudytojo P. A. parodymams (b. l. 28-30).

Nukentėjęs R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-15 nuo pat ryto, jis kartu su P. A. bei jo tėvais Irena bei J. A. gėrė degtinę – 3 ar 4 butelius, todėl buvo stipriai apsvaigęs ir visų tos dienos įvykio aplinkybių neprisimena. Kaip jis atsidūrė A. priklausančiame bute, – neprisimena. Nepamena ir konflikto su T. A. ir kaip jis jį sumušė. Atsimena, kad atgavo sąmonę tik parvestas namo. Namuose jo sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kitą dieną, jam būnant ligoninėje, jį aplankė P. A. ir D. A., kurie papasakojo, kad jį sumušė T. A.. Kiek ir kur jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali, tačiau ant viso kūno buvo kraujosruvų, „Šakių ligoninėje“ jam diagnozavo šonkaulių lūžimą, lyg nosies lūžimą, galvos sumušimus. Jis yra įsitikinęs, kad jį sumušė T. A., kadangi jam būnat ligoninėje, T. A. parašė trumpąją SMS žinutę, iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rašė: „tu sakyk kiek saibu reiks noriu be teismu isprest“ bei apie tai, kad jį sumušė T. A. sakė P. A. ir D. A. (b. l. 16-17, 18-19).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 14/2016(10), nustatyta, kad R. P. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, smilkinyje, pakaušio kairės pusės sumušimas, kairės pusės 7, 8 šonkaulių lūžimas, su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Pakaušio kairės pusės sumušimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį, tiek krentant, griūnant, kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. R. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 7, 8 šonkaulių lūžimo su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 11-12).

2015-12-16 00 val. 23 min. asmens blaivumo testu R. P. nustatytas 2,77 promilės girtumas (b. l. 14).

Iš nukentėjusio ir civilinio ieškovo R. P. 5000 eurų neturtinės žalos civilinio ieškinio T. A. (b. l. 21-22), kurį teismo posėdyje R. P., atsižvelgamas į kaltinamojo poziciją tuo klausimu, nurodė palaikąs tik 3000 eurų apimtyje, matyti, kad ieškinys reikšiams dėl patirto sveikatos sužalojimų ir dėl su tuo susijusių nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamasis, veikdamas tyčia, tarpusavio konflikto metu, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais ir kojomis R. P. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam R. P. padarydamas poodinęs kraujosruvas dešinės akies vokuose, smilkinyje, pakaušio kairės pusės sumušimą, kairės pusės 7, 8 šonkaulių lūžimą, su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusio R. P. sveikatą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

T. A. sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. kaip įtariamas padaręs nusikaltimą nebuvo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-53).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nesivaldymo, padidėjusio agresyvumo, besaikio girtavimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – teisiamasis yra pilnametis, teistas, neturi darbo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į pačio sužalojimą patyrusio R. P. neatsakingą elgesį, į jo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais įvykio dieną.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje reiškiamas Kauno teritorinės ligonių kasos 1042,94 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys, pateikiami turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai. Kaltinamasis visiškai pripažįsta šį ieškinį, todėl teismas, vertindamas dėl T. A. nusikaltimo atsiradusį turtinės žalos atlyginimo ieškinį, susijusį su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, ieškiniui esant pakankamai pagrįstam ir tenkintinam, išsamiau dėl jo nebepasisako.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas R. P. byloje pareiškė 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį, byloje raštu ir teisiamajame posėdyje paaiškindamas, kad reiškia tokį ieškinį todėl, kad buvo sužalotas, dėl to patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus.

Kaltinamajam teisiamajame posėdyje sutikus su civiliniu ieškiniu iš dalies – dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjęs R. P. atitinkami sumažino savo civilinį ieškinį iki šios sumos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam R. P. tikrai padaryta neturtinė žala, – jis patyrė teisiamajame posėdyje bei jo civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytus fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl jam padarytų sužalojimų.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata, padaryta tyčia; nukentėjęs ir pats elgėsi neatsakingai, besaikiai girtaudamas įvykio dieną, tame tarpe ir su kaltinamuoju; nukentėjusysis dėl to akivaizdžiai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltininkas pripažįsta savo kaltę ir civilinį ieškinį; kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, gali dirbti ir uždirbti; yra nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – nuo 145 eurų iki 7240 eurų), sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 3000 eurų.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kurios trukmė artima įstatymo numatytam bausmės vidurkiui. Taikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi įrodymai tirti sutrumpinta tvarka. Paskirta bausmė atitinkamai subendrintina su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatytina galutinė bausmė.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti 60 parų arešo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. “c” pp. ir Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-12 baudžiamąjį įsakymą ir paskirti galutinę bausmę 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti R. P. naudai iš T. A. 3000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

P. V. ligonių kasai 1042,94 eurų už nukentėjusio R. P. gydymą iš T. A.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys