Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausiajai specialistei I. M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 28 d., 14 val. 00 min., patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) paimti rašytiniai paaiškinimai iš dviejų dirbusių darbuotojų: E. S. ir S. V., kurie abu nurodė, kad dirba pirmą dieną, darbo užmokesčio dar negavo, darbo sutarčių dar nesudarė, dėl darbo tarėsi su Eriku (nurodė jo telefono numerį). E. S. vykdė mūrininko, o S. V. – pagalbinio darbininko (padavinėjo plytas) pareigas. Patikrinimo metu atvyko E. S., kuris pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su šiais darbuotojais tarėsi dėl įdarbinimo bendrijoje ir nespėjo sudaryti darbo sutarčių bei pranešti Sodrai. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 95 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, jog užsiima įvairių pastatų statybos veikla, neseniai pradėjo veiklą, turi statybinį išsilavinimą, tačiau nėra viską labai gerai išmanantis, o šiuo metu finansinė padėtis sunki. Patikrinimo dieną iš matymo pažįstami atvyko iki statybos aikštelės pasižiūrėti, pasibandyti, sakė nežinantys, ar dirbs. Jie atėjo į darbą, o jis tuo metu buvo išvykęs, nespėjo apie įdarbinimą pranešti ir sudaryti darbo sutarčių (b. l. 21-22).

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliota atstovė I. M. J. paaiškino, kad atlikus patikrinimą bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, jos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti du nelegaliai dirbantys asmenys. Surinkus visą medžiagą buvo surašytas faktų fiksavimo pažyma, operatyvaus patikrinimo pažyma, paimti paaiškinimai ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis numato:1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis); 2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė; 3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; 4. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; 5. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; 6. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

E. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 2), E. S. paaiškinimu (b. l. 3), S. V. paaiškinimu (b. l. 4), E. S. paaiškinimu (b. l. 5), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 6-7), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-9), operatyvaus patikrinimo pavedimu su priedais (b. l. 10-11), statybos rangos sutartimi Nr. 2016/10/21 (b. l. 12-13).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. spalio 28 d., 14 val. 00 min., patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) paimti rašytiniai paaiškinimai iš dviejų dirbusių darbuotojų: E. S. ir S. V., kurie abu nurodė, kad dirba pirmą dieną, darbo užmokesčio dar negavo, darbo sutarčių dar nesudarė, dėl darbo tarėsi su Eriku (nurodė jo telefono numerį). E. S. vykdė mūrininko, o S. V. – pagalbinio darbininko (padavinėjo plytas) pareigas. Patikrinimo metu atvyko E. S., kuris pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su šiais darbuotojais tarėsi dėl įdarbinimo bendrijoje ir nespėjo sudaryti darbo sutarčių bei pranešti Sodrai. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 95 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. E. S. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą, kuris užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš viešų Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog E. S. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 18-19), o pažeidimas užfiksuotas 2016 m. spalio 28 d., t. y. po trijų dienų nuo įmonės įregistravimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijų pareiga yra, visų pirma, padėti pradedančiajam verslui konsultacijomis, nustačius pažeidimus, identifikuoti aiškias priežastis, dėl kurių pažeidimai buvo padaryti, imtis prevencinių priemonių, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad E. S. administracinės atsakomybės nevengė, kaltę pripažino tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu (b. l. 3, 21). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, laikotarpį nuo E. S. vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo iki administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo (3 dienos), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir humanizmo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kadangi paskyrus nors ir minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei E. S. asmenybei. E. S. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - baudos, jų dydį nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus už du nelegaliai dirbusius asmenis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. S. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už du nelegaliai dirbusius asmenis, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – už kiekvieną po 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą, ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063076182. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.