Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-251-425/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-27
Bylos Nr.
2A-251-425/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Ramūnė Čeknienė
Ieškovas
J. A. M.
Atsakovas
valstybinės įmonės Rokiškio miškų urėdijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–251–425/2009

Malvyra Bučienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)44.5.2.16; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 27d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės ir Ramūnės Čeknienės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant: ieškovui J. A. M. jo atstovui advokatui J. V.,

atsakovo valstybinės įmonės Rokiškio miškų urėdijos atstovams: urėdui R. K., atstovei advokatei O. D.-U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybinės įmonės Rokiškio miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. M. ieškinį atsakovui valstybinei įmonei Rokiškio miškų urėdijai, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriui dėl žalos, netekus profesinio darbingumo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2007-07-20 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. Priteisti iš atsakovo periodinę netekto darbingumo kompensaciją – po 157 Lt kas mėnesį nuo 2007-06-07 neterminuotai, kompensaciją didinant, didėjant draudžiamosioms pajamoms;

2. Įpareigoti atsakovą netekto darbingumo kompensavimo įsiskolinimą ir bylos vedimo išlaidų atlyginimą vykdyti skubiai;

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 1959-01-01 iki 1963-08-24 dirbo Rokiškio miškų ūkio Vyžūnų girininkijoje darbininku, nuo 1978-01-10 iki 1978-07-01 – Rokiškio bandomajame miško įmonių susivienijime vairuotoju, nuo 1978-07-01 iki 1991-01-01 – Rokiškio bandomajame miškų ūkio gamybiniame susivienijime vairuotoju, nuo 1991-01-01 iki 1997-01-29 – Rokiškio miškų urėdijoje vairuotoju. Minėtos įmonės buvo reorganizuotos (pakeisti jų pavadinimai) į Rokiškio miškų urėdiją. Iš viso Rokiškio miškų urėdijoje ieškovas vairuotoju dirbo 19 metų. Profesinės ligos tyrimo komisija nuo 2007-05-29 nustatė profesinės ligos pirminę diagnozę: jutiminę vegetacinę galūnių polineuropatiją, abipusį klausos nervo neuritą, lėtinę Si disko geninę radikulopatiją. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, kurioje konstatavo, kad ieškovas dėl profesinės ligos neteko 35 procentus darbingumo nuo 2007-06-07, iš kurių 23 procentus darbingumo neteko dirbdamas miškų ūkio urėdijoje. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius, vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu bei Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašu, 2007-07-05 sprendimu Nr. SZA-15 paskyrė ieškovui 81,91 Lt per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2007-06-07 neterminuotai dėl profesinės ligos, netekus 12 procentų profesinio darbingumo. Dėl likusių 23 procentų netekto darbingumo atlyginimo VSDFV Rokiškio skyrius pasiūlė ieškovui kreiptis į VĮ Rokiškio miškų urėdiją, tačiau pastaroji atsisakė mokėti žalos atlyginimą, nežiūrint į tai, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte ieškovo dirbti laikotarpiai Miškų ūkio sistemoje pripažinti kenksmingomis sąlygomis dėl netinkamo darbų organizavimo ir netinkamos darbo vietos įrengimo, kurie turėjo įtakos profesiniam susirgimui. Apskaičiuodamas žalos dydį ieškovas vadovavosi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 411,12 Lt. Kompensavimo koeficientas paskaičiuotas pagal darbo užmokestį 1,0068. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-31 nutarimu Nr. 512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“ nuo 2007-02-01 patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis yra 1 356 Lt., todėl žala sudaro 157 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-03-06 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui periodinę netekto darbingumo kompensaciją – po 157 Lt kas mėnesį nuo 2007-06-07 neterminuotai, šią sumą atitinkamai didinant didėjant draudžiamosioms pajamoms, bei 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. Sprendimo dalį dėl 3 500 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 1959-01-01 iki 1963-08-24 dirbo Rokiškio miškų ūkis Vyžūnų girininkijoje darbininku, nuo 1978-01-10 iki 1978-07-01 – Rokiškio bandomajame miško įmonių susivienijime vairuotoju, nuo 1978-07-01 iki 1991-01-01 – Rokiškio bandomajame miškų ūkio gamybiniame susivienijime automašinos GAZ 53 vairuotoju, nuo 1991-01-01 iki 1997-01-29 – Rokiškio miškų urėdijoje vairuotoju. Minėtos įmonės buvo reorganizuotos į VĮ Rokiškio miškų urėdiją. Profesinės ligos tyrimo komisija 2007-05-09 aktu konstatavo, jog ieškovas dėl ilgamečio darbo veikiant padidintai vibracijai, triukšmui ir dėl darbo pozos veiksnių susirgo profesine liga. Vadovaudamasis pateikta Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2Nr.0005258 teismas nustatė, kad 2007-06-07 ieškovas dėl profesinio susirgimo neteko 35 procentų darbingumo, o dirbdamas pas atsakovą ieškovas neteko 23 procentų darbingumo. Teismas pažymėjo, jog nors minėtame akte nurodyta, kad ieškovo sveikata buvo tikrinama 1993, 1996 metais, tačiau nėra duomenų, kad sveikata buvo tikrinama dėl veikiančių kenksmingų veiksnių, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Teismas atmetė atsakovo nurodymą, kad ieškovas tik veždavo darbuotojus į darbą ir iš darbo, todėl vairavimo trukmė sudaro tik 2 valandas, motyvuodamas tuo, kad apie nuvažiuotą atstumą ir darbo laiką urėdijoje duomenys neišsaugoti, o atsakovo pateikta pažyma apie ieškovo darbą su profesinės rizikos faktoriumi ir kiti dokumentai dėl nustatytų degalų limitų 1983, 1979, 1994 metais neįrodo, kad ieškovo vairavimo trukmė 2 valandos per dieną, be to, miškų urėdo paskaičiavimai neparemti jokiais norminiais aktais. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą įrodymais, atsakovo teiginį, kad ieškovui nebedirbant nuo 1997-01-29, per laikotarpį, iki buvo nustatytas profesinis susirgimas, jis galėjo būti veikiamas tų pačių jo ligą sukėlusių veiksnių ne darbinėje, o buitinėje aplinkoje. Teismas nurodė, jog dėl juridinio asmens pertvarkymo į kitą juridinį asmenį, pareiga atlyginti fizinio asmens sveikatai padarytą žalą pereina juridinio asmens teisių perėmėjui. Valstybinė įmonė Rokiškio miškų urėdija buvo reorganizuojama – jungiama į susivienijimą ir iš jo išjungiama, po to pertvarkyta į valstybinę įmonę. Tokios nuostatos yra žalos padarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 508 str. ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga Laikinojo įstatymo 18 str. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinio pareiškime atlikti ieškovui priklausančios periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio paskaičiavimai atitinka Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 4, 13, 18 str. reikalavimus. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 6, 13, 22 str., Civilinio kodekso 6.283 str., padarė išvadą, kad ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, neteko 23 procentų darbingumo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas, apelianto atstovai apeliacinės instancijos teisme prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ištyrus bylos medžiagą, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikant teisės normas, nes:

1. Ieškovo ir atsakovo darbiniai santykiai, kurių metu galimai buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, pasibaigė 1997 m., dar galiojant senosios redakcijos Civilinio kodeksui, tai teismas turėjo nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovas atliko veiksmus, kurie buvo pagrindas atsakomybei atsirasti, t. y. pagal tuo metu galiojusią teisę nustatyti faktinę aplinkybę, kad ieškovo darbo vietoje nustatyti darbo aplinkos veiksniai viršijo didžiausius leistinus dydžius, tuo labiau, kad 2007-05-06 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 07-05-241 neužpildyta grafa „Profesinės rizikos veiksniai“.

2. Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad nėra faktinio priežastinio ryšio tarp galimų VĮ Rokiškio miškų urėdijos neteisėtų veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikdymo, nes sveikatos sutrikdymui išsivystyti buvo pakankamas jau vien ilgas darbo vairuotoju stažas, o ar buvo darbo aplinkoje viršyti leistini kenksmingų veiksnių dydžiai, ar ne, neturi reikšmės (LAT 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008 ir kt.). Šiuo atveju konstatuotas tik ryšys tarp darbo ir sveikatos sutrikimo. Be to, privalomojo sveikatos patikrinimo metu tikrinant vairuotojų sveikatą pagal nustatytą tvarką medikai konstatavo, kad ieškovas gali dirbti ir vairuoti, kai priešingu atveju tokia išvada nebūtų duota.

3. Teismas, įvertindamas, ar ieškovui konstatuotas sveikatos sutrikimas teisiškai nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, turėjo atsižvelgti į tai, kad profesinė liga patvirtinta 2007 m., t. y. praėjus 10 metų nuo darbo santykių pabaigos (2007-12-29 LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti „Profesinių ligų nustatymo kriterijai“).

4. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo profesinės ligos tyrimo komisijos protokolus, minimus profesinės ligos tyrimo akto 13 grafoje, kuriais remiantis buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, nes akte pateiktų išvadų apie tai, kad viršijamos leistinos higienos normos, teisingumo be šių protokolų patikrinti neįmanoma.

5. Klaidinant darbo medicinos ekspertų komisiją ir profesinės ligos tyrimo komisiją, ieškovo šeimos gydytoja R. K. profesinės ligos tyrimo komisijai pateikė klaidinančius duomenis apie profilaktinius sveikatos tikrinimų duomenis, nes pagal 2008-12-18 VŠĮ Rokiškio PSPC duomenis privalomieji sveikatos patikrinimai ieškovui buvo atliekami 1993-10-13, 1998-03-12 ir 2003-12-11. Be to, gydytoja pateikė ne tik privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenis, bet ir kitus asmens sveikatos ir ligos duomenis. Dėl šių aplinkybių teismas turėjo kritiškai įvertinti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tačiau priešingai, visus bylos duomenis vertino tik ieškovo naudai. Nors teismo posėdžio metu liudytoja R. K. tvirtino, jog dar 1972 m. ieškovas skundėsi sąnarių skausmais, tačiau per visą darbo laikotarpį atsakovas nebuvo gavęs jokių duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikimus.

6. Kadangi ieškovas į profesinės ligos tyrimo komisiją kreipėsi praėjus 10 metų nuo darbo santykių pabaigos, tai aplinkybė, kad VĮ Rokiškio miškų urėdija nėra išsaugojusi konkrečių duomenų apie ieškovo per dieną nuvažiuotą atstumą, automatiškai negali būti vertinama atsakovo nenaudai. Tokiu būdu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nors ieškovo darbo dienos trukmė buvo 8 valandos, tačiau veikiamas vibracijos jis tiek valandų nedirbo.

7. Teismas nepasisakė, kokiais duomenimis remiantis konstatuoja, kad VĮ Rokiškio miškų urėdija iš Rokiškio bandomojo miškų susivienijimo perėmė žalos atlyginimo prievolę visa apimtimi bei nemotyvavo, kaip apskaičiavo 3 500 Lt žalos atlyginimo dalį, vykdytiną skubiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme J. A. M., jo atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvavo, kad ieškovui dirbant vairuotojo pareigose, nuolat veikė leistinas normas viršijantis triukšmas ir visą kūną veikianti vibracija. Ši aplinkybė nustatyta Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 13p, kurio atsakovas nenuginčijo. Nurodyto akto 14 grafa „Profesinės rizikos veiksniai“ neužpildyta tik todėl, kad atsakovas nepateikė komisijai reikiamų duomenų. Atsakovo suteiktas darbui automobilis nebuvo saugus, veikė pašaliniai veiksniai: vibracija ir triukšmas. Ieškovo darbo dienos trukmė 8 darbo valandos. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija išnagrinėjo VĮ Rokiškio miškų urėdija skundą 2008-11-27 išvadoje „Dėl profesinės ligos“ paliko nustatytą ieškovui profesinės ligos diagnozę. Ieškovo susirgimą profesine liga sąlygojo ilgas darbo laikas veikiant vibracijai ir triukšmui ir tai patvirtinta medicinos ekspertų komisijos. Ieškovas teigia, kad nors jo vardu registruotas traktorius, tačiau šiuo traktoriumi dirbti nemoka ir niekada nedirbo, o turimus 3 ha padeda įdirbti žentas

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).

Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-366 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnyje įtvirtinta žalos atlyginimo skolininko samprata, kaip ir 1964 m. redakcijos CK 499 str., o 18 str. reglamentuojamas žalos atlyginimo mokėjimas reorganizavus ar likvidavus įmonę, 18¹str. žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimas valstybei. Jeigu žala fiziniam asmeniui padaryta dėl profesinio susirgimo jam dirbant keliose darbo vietose ir nustatyta, kad darbingumo netenkama dėl kenksmingo poveikio sveikatai keliose įmonėse (ne vienoje), tai žalą fizinio asmens sveikatai padarė keli asmenys, o ne tik tas, pas kurį dirbant teisiškai yra konstatuotas darbingumo netekimas. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda nuo darbingumo netekimo konstatavimo dienos.

Bylos medžiaga nustatytos šios bylos reikšmingos bylai aplinkybės. Ieškovas J.A. M. nuo 1959-01-01 iki 1963-08-24 dirbo Rokiškio miškų ūkis Vyžūnų girininkijoje darbininku, nuo 1978-01-10 iki 1978-07-01 – Rokiškio bandomajame miško įmonių susivienijime vairuotoju, nuo 1978-07-01 iki 1991-01-01 – Rokiškio bandomajame miškų ūkio gamybiniame susivienijime automašinos GAZ 53 vairuotoju, nuo 1991-01-01 iki 1997-01-29 – Rokiškio miškų urėdijoje vairuotoju (t.1, b.l.16). Nurodytos įmonės buvo reorganizuotos į VĮ Rokiškio miškų urėdiją. Profesinės ligos tyrimo komisija 2007-05-09 „Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu“ Nr.07-05-241 nustatė, jog J.A. M. VĮ Rokiškio miškų urėdija dėl triukšmo ir mechaninių virpesių, darbo pozos veiksnių 2007-05-09 susirgo profesine liga: jutimine galūnių vegetacine polineuropatija, lėtine Si disko genine radikulopatiją su skausmais ir t.t. (t.1, b.l.18). Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2Nr.0005258 teismas nustatė, kad 2007-06-07 ieškovas dėl profesinio susirgimo neterminuotai neteko 35 procentus darbingumo (t.1, b.l.19). Dėl netekto 12 proc. darbingumo ieškovui VSDFV Rokiškio skyrius 2007-07-05 „Sprendimu dėl J. A. M. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją“ Nr.SZA-15, neterminuotai paskyrė ieškovui netekto darbingumo kompensaciją nuo 2007-06-07. Ieškovo netektas 23 procentų darbingumas įvertintas 157 Lt kas mėnesį (t.1, b.l.20). Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nekelia abejonių, kad ieškovas J.A. M. dėl triukšmo ir mechaninių virpesių, darbo pozos veiksnių 2007-05-59 susirgo profesine liga, dėl kurios neterminuotai neteko 35 procentų darbingumo, iš kurių 23 procentų darbingumo neteko dirbdamas miškų ūkio sistemos įmonėse, kurios įstatymų nustatyta tvarka buvo pertvarkomos, ir kurių teisių ir pareigų perėmėjas ieškovo J.A. M. atžvilgiu dėl darbo santykių tęstinumo yra būtent atsakovas Rokiškio miškų ūkio urėdija.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, kadangi skundo motyvai nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi ir klaidinantys. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, kurių 23str.2d. numato, kad pagal šį įstatymą žala atlyginama ir tiems asmenims, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota, kurie dėl šios priežasties neteko maitintojo (šio įstatymo 7 straipsnis) ar susirgo profesine liga iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2000-01-01. Paminėto įstatymo 23str.2d.7p. numato, kad šis įstatymas taikomas ir dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000 m. sausio 1 d. tiems nukentėjusiesiems, kurie po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas J.A. M. profesine liga susirgo iki 2000-01-01, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė specialų įstatymą, t.y. Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą. Žala dėl profesinio susirgimo daroma nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą, atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento. Pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2006). CK 6.288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Šioje teisės normoje įtvirtintas principas, kad žalos atlyginimas turi būti mokamas nuo žalos padarymo dienos, taikomas tada, kai žala atsiranda iš karto atlikus neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu, jeigu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo iki žalos atsiradimo praeina tam tikras laikas, žalos atlyginimas mokamas nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal nagrinėjamos bylos faktinius duomenis, aplinkybė, jog ieškovui 2007-05-09 buvo nustatyta profesinė liga, reiškia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos konstatavimą. Atsakovo Rokiškio miškų urėdija atsakomybė pripažintina todėl, kad ieškovas profesine liga susirgo ir neteko 23 proc. darbingumo 19 metų dirbdamas miškų ūkio sistemos įmonėse, kurių teisių ir pareigų perėmėjas, ieškovo J.A. M. atžvilgiu, dėl jo darbo santykių tęstinumo, yra būtent Rokiškio miškų urėdija. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad koks nors kitas juridinis asmuo arba valstybė būtų perėmę pareigas ieškovo J.A. M. atžvilgiu atlyginti jam padarytą žalą.

Nors apeliantas ir teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp ieškovo sveikatos sutrikimo ir jo darbo sąlygų, o Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2008-11-27 „Išvadą dėl profesinės ligos“ Nr.413/84 (t.1, b.l.89-90) vertina kaip nepakankamą pagrindą konstatuoti tokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio buvimą, tačiau tai vertintina kaip atsakovo siekimą išvengti jam tenkančios pareigos atlyginti ieškovo sveikatos sužalojimą. 2008-11-27 „Išvadoje dėl profesinės ligos“ Nr.413/84 nustatyti kenksmingi veiksniai ieškovo sveikatai: ilgalaikė vibracija, triukšmas automobilyje (duomenys neskelbtini)viršijantys higienos normas, nekelia jokių abejonių, kad ieškovas profesine liga susirgo būtent dėl darbo atsakovo ieškovui priskirta transporto priemone. Tai, kad ieškovui tikrinantis sveikatą medicinos komisija leisdavo ieškovui dirbti vairuotoju, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, kadangi atsakovo Rokiškio miškų urėdijos pareiga atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga atsirado Profesinės ligos tyrimo komisijai 2007-05-09 „Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu“ Nr.07-05-241 nustačius, jog J.A. M., dirbdamas VĮ Rokiškio miškų urėdijoje dėl triukšmo ir mechaninių virpesių, darbo pozos veiksnių, 2007-05-09 susirgo profesine liga: jutimine galūnių vegetacine polineuropatija, lėtine Si disko genine radikulopatiją su skausmais ir t.t. (t.1, b.l.18). Tai, kad ieškovui profesinė liga ir netekta darbingumo dalis nustatyta praėjus apie 10 metų po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje, nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl ieškovo profesinio susirgimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad po darbo santykių pasibaigimo 1997-01-29, ieškovo sveikata būtų sąlygota kitų neigiamų veiksnių, galinčių sukelti ieškovui nustatytus sveikatos sužalojimus. Ieškovo vardu registruota transporto priemonė (traktorius) negali būti pripažįstama pakankamu ir pagrįstu įrodymu, kad ieškovas traktorių naudojo ir tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, kadangi šių atsakovo teiginių ieškovas nepripažįsta, juos neigia, o kitų, objektyvių įrodymų byloje nėra. Apeliacinio skundo motyvai kritiškai vertinti J.A. M. darbo sąlygas ir jo sveikatai tekusius neigiamus veiksnius tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų atžvilgiu, profesinės ligos priežastis ir atsiradimo aplinkybes, nustatytas 2007-05-09 „Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu“ yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės buvo pakankamai ištirtos ir įvertintos administracinės teisenos byloje Nr. A146-1953/2008, pagal VĮ Rokiškio miškų urėdija skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (tretieji asmenys J. A. M., Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius) dėl sprendimo ir akto panaikinimo. Niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, o paremtas tik atsakovo atstovų prielaidomis apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovo darbo diena, vairuojant jam patikėtą transporto priemonę, trukdavo ne 8 val., o tik 4 val., dėl ko atsakovo atsakomybės laipsnis turėtų būti mažintinas arba atsakovas pripažintinas neatsakingu dėl ieškovo profesinio susirgimo, nes byloje nėra įrodymų patvirtinančių šiuos apelianto teiginius. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98str.1d., ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo, o į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš byloje esančio Kvito nustatyta, kad J.A. M. už paduotą teismui 2007-07-20 ieškinį (t.1, b.l. 1-4) 2007-07-19 sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt žyminį mokestį (t.1, b.l.29). Civilinio proceso kodekso 83str.1d.1p. numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, todėl darytina išvada, kad ieškovas J.A. M. neturėjo pareigos apmokėti paduotą ieškinį žyminiu mokesčiu, todėl žyminis mokestis ieškovui grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš valstybinės įmonės „Rokiškio miškų urėdija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) J. A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 8 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Gražinti J. A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2007m. liepos 19d. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio skyriui.

teisėjas Laimantas MisiūnasRamūnė ČeknienėBirutė Jonaitienė