Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

E. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pasirašyti pasirašė, bet iš pradžių bijojo prisipažinti, nes daugelis sakė, kad už tokius dalykus gali pasodinti į kalėjimą. Nėra susidūręs nei su teismu, nei su policija, nei su dar kažkokiomis instancijomis. Dabar buvo pirmas kartas, nėra teistas. Mašinoje rado kažkokius duomenis ir parašė, nes mergina pasakė, kad ta mašina buvo deklaruota ant jos. Iš pradžių neprisipažino, bet vėliau dėl to gailėjosi, sakė, kad galbūt galėjo prisipažinti, gal viskas būtų buvę geriau. Dabar labai gaila, kad tokie dalykai atsitiko, pačiam net nesmagu. Viskas vyko balandžio pradžioje, gali būti, kad šių metų balandžio 1 d. Dokumentus pildė deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ir gyvena. Pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), o skaičių neatsimena. Gali būti, kad valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini). Jis pildė pirkimo – pardavimo dokumentus. Surašė du egzempliorius. Rašė, kad automobilio pardavėja yra R. M.. Be vardo ir pavardės dar nurodė šio asmens kodą. Įrašė parašą. Kai pirko tą mašiną (duomenys neskelbtini), tai paklausė, ant ko ta mašina deklaruota, registruota. Mergina pasakė, kad ant jos, tai jis taip ir nurašė, kad viskas būtų greičiau. Šiuo atveju buvo parduodamas pirmas automobilis, nežinojo, kaip ką daryti. Daiktadėžėje buvo lapas su R. M. parašu. Tai maždaug tokį panašų parašą kaip jos ir parašė. Jo automobilio pirkėjas matė, kad pasirašinėja už moterį. Klausė, kodėl pasirašinėja už moterį, tai jis pasakė, kad ant jos deklaruota, pasakė, jog problemų nebus ir gali nepergyventi, o jis pasakė, kad gerai. Pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė 200 eurų sumą, nors jis pirko ir pardavė už 600 eurų. Abu draugiškai sutiko įrašyti mažesnę sumą, o dabar gavosi tokia nesąmonė. Jis sutartyje užpildė eilutę apie įvykius ir trūkumus. Viename egzemplioriuje įrašė, kad be garantijų ir už defektus neatsako. Tas egzempliorius liko pas jį, nes taip gavosi, kad susimaišė lapus. Pirkėjas buvo atvykęs su draugu, skubėjo, jis pats taip pat skubėjo, todėl padavė ne tą lapą. Sakė pasirašys namuose, o pamatė, kad jis pats turi tą lapą. Tiek tą automobilį ir teturėjo. (duomenys neskelbtini) jis su ta mergina dėl sumos irgi nesusitarė, nes ji sakė, kad jis negali rašyti daugiau. Jam ta mašina nepatiko, tai jis ją ir pardavė. Po to, kai nukentėjusysis išvažiavo, jam kažkas atsitiko, nes jis jam skambino ir rašė, automobilį norėjo grąžinti. Kai pirma mašina buvo parduodama, tai galvojo, ką daryti, nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Nukentėjusysis parašė pareiškimą, taip viskas ir prasidėjo. Jie bendravo žinutėmis, kadangi jis negalėjo kalbėti. Sakė, jog kreipėsi į policiją, nes kažkas atsitiko tam automobiliui, kiek skaitė, tai jis nebevažiavo. Kaip nukentėjusysis sakė, tas automobilis yra pas jį namų kieme. Sudarė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kad viską atlygins. Atlygins 600 eurų turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą. Žada atlyginti visą žalą. Šiai dienai nėra nieko atlyginęs. Savo tokį elgesį vertina blogai. Dėl to parašo tikrai negerai padarė ir gailisi. Iš pradžių neprisipažino, nes bijojo. Kiek turi draugų pareigūnų, tai jie sakė, jog su tais parašais gali būti baudžiamoji atsakomybė, gali atsisėsti už grotų. Dabar nusprendė prisipažinti ne dėl kalėjimo, o gal todėl, kad sąžinė prabilo. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo neturėjo, nes buvo pasimetęs, gyvenime nebuvo susidūręs su tokia situacija, nežinojo, kaip viskas vyksta. Kad viskas įvyktų greičiau, buvo nurodytas kito asmens vardas ir pavardė. Tuos duomenis rado mašinoje. Ta mergina pasakė, kad automobilis deklaruotas ant jos, tai dėl to ant jos ir nurašė. Tik buvo pradėjęs dirbti tą darbą, o dabar jį nutraukė. Jo mama gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir jis. Mamai irgi iš pradžių buvo šokas, paklausė, kam taip elgėsi, o jis pasakė, kad pats nepagalvojo. Žinoma, kad mamos pamokymai dar turi įtakos jo elgesiui. Su kaltinamuoju aktu susipažino. Matė duomenis, kad tinklapyje www.(duomenys neskelbtini).lt jo skelbimų apie parduodamus automobilius yra daug. Jis dėdavo skelbimus ne dėl savo parduodamų automobilių, bet draugo, nes draugas neturėjo elektroninės bankininkystės, tai jis tik sumokėdavo ir viskas. Šitą automobilį pirko (duomenys neskelbtini) kovo viduryje ar gale, gali būti, kad tai buvo kovo 29 d. Šį automobilį pirko ne savo vardu, o tėčio vardu, nes savo vardu jo negalėjo registruoti, kadangi iki šios dienos ant savęs turėjo antstolių, todėl negalėjo registruoti mašinos, nes ją būtų konfiskavę. Dar turi antstolių, bet šį mėnesį bandys kažkaip išsimokėti. Nebuvo įregistravęs individualios veiklos dėl automobilių pirkimo ir pardavimo. Registravo ant tėvo, bet šiaip norėjo ant savęs, nes sakė, kad išsilaikys teises ir galės važinėti. Tiesiog tas automobilis nepatiko ir jį pardavė. Prisimena, kad šiais metais buvo įregistravęs individualią veiklą. Individuali veikla buvo dėl automobilių pirkimo – pardavimo, bet tik tą vieną automobilį ir pardavė. Nepatikrino, kieno vardu buvo registruotas automobilis VĮ „Regitra“, nes kai pirko, tai ta mergina irgi nebuvo registravusi jo ant savęs. Deklaruota buvo jos, bet transporto priemonė buvo registruota kito asmens vardu. Ant dokumentų buvo kitas asmuo, o ant pirkimo – pardavimo sutarties buvo ta mergina. Paklausė jos, ant ko deklaruota ta transporto priemonė, pasakė, kad ta transporto priemonė deklaruota ant jos, bet pasakė, kad tai neatitinka dokumentų. Tada ji sakė, kad nusipirko, o dabar parduoda. Tas parduodamas automobilis jam buvo pirmas. Sutinka su tuo, kad įrašė ne tą sumą, kokia realiai buvo sumokėta. Nukentėjusysis sutiko, kad tokia suma būtų įrašyta. Dar iki šiol nukentėjusiojo neatsiprašė. Šiandien atsiskaitys ir atsiprašys, nes prieš šventes nereikia pyktis. Jis sumaišė lapus, nes ir pats žino, kad reikėjo supildyti du. Kaip jis gali atsakyti už trūkumus, jei automobilis senas. Pasakė jam, kad sunkiai valo valytuvai, tai valo, tai nevalo, nes pats tiek ir težinojo, kadangi pats mašinos nevairavo. Jis ją pardavinėjo, bet ją tik kelias dienas teturėjo. Pasakė, kad neatsakys už trūkumus. Skaitė, ką nukentėjusysis nurodė. Tą vieną įrašą buvo padaręs mašinoje, o ne grįžęs namo. Tą sakinį įrašė ne kažkas kitas, o jis. Tą sakinį įrašė pardavimo metu. Neprisimena apie tą įrašą, nes tiek laiko yra praėję. Tie įrašai yra padaryti jo. Dabar niekur nedirba, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Planuoja pradėti dirbti. Sutarė su nukentėjusiuoju, kad atlygins visą žalą, ir turtinę, ir neturtinę. Kaip ir kalbėjo prieš teismo posėdį, tai nukentėjusysis sakė, kad nenori to automobilio, kad kai atiduos pinigus, pasiimtų tą mašiną. Tas problemas išsisprendė. Žinoma, kad jų susitarimą pateiks raštu, kad viską įvykdė. Dažniausiai būna pas mamą. Jų santykis su mama labai artimas, nes tėvai išsiskyrę. Brolių, sesių neturi. Kai pirko mašiną iš R. M., buvo labai įdomiai, jis telefonu kalbėjo su vyriškiu, o atvyko mergina. Paklausė, kodėl neatvyko vyriškis, tai pasakė, kad jis negali. Dabar socialiniuose tinkluose matė, kad būtent ta R. M. vėl ieško supirkti automobilių. Pirko iš perparduotojo. Ji taip pat nesutiko įrašyti sumos, nes jis mokėjo 600 eurų, o ji teigia, kad 200 eurų. Jie patys mokėjo 200 eurų, nes buvo susisiekęs su tais savininkais, kurie buvo ant dokumento, jog jie buvo nusipirkę neužsikuriančią mašiną, jie ją susitvarkė, kad užsikurtų, o tada pardavė. Oficialiai registruotas mašinos savininkas pasakė, kad ją parsivežė ant tralo, o R. M. ją pardavė kaip veikiančią, bet, ar jie ją sutvarkė ar ne, nežino, bet šiaip viskas kūrėsi. Sutiktų atlikti nemokamus darbus, jei jie būtų paskirti. Šiuo metu ieškosi darbo. Nukentėjusiajam atlygino visą padarytą žalą, jo atsiprašė, iš jo pasiėmė automobilį. Prašo bylą nutraukti ir taikyti laidavimą.

Galima laiduotoja B. B. teisme parodė, kad palaiko prašymą atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žino, kad jos sūnus yra kaltinamas dėl parašo. Parašė mergaitės parašą. Tą parašą padėjo ant mašinos pardavimo dokumentų. Sūnus viską prisipažino, tikrai gailisi, jaunas, nieko nežinojo. Mano, kad ateityje tikrai tai nepasikartos. Aišku, jai sūnaus gaila, jaunas žmogus. Nenori, kad būtų labai skaudžiai nubaustas. Jos sūnus gyvena jos bute. Ji turi draugą ir gyvena atskirai, bet ji dažnai būna namuose. Mano, kad sūnus jos klausys, nes jie pasikalba. Jis tikrai labai geras sūnus. Jis gailisi, verkė, sakė, kad nežinojo. Taip tikrai nepasikartos. Labai prašo labai stipriai jo nebausti. Su policija reikalų neturėjo. Kažkada seniau dėl pragyvenimo šaltinio ji laikė naminės, bet čia daug metų atgal, tada sūnus dar buvo mažas. Čia buvo tas vienas įvykis, įvykęs daugiau nei prieš 10-15 metų, gal kažkur prieš 20 metų. Administracine tvarka ji nėra bausta. Turi savo vardu registruotų transporto priemonių. Aišku, kad jis taip galėjo ir nepadaryti, bet padarė nežinodamas. Aišku, kad negerai padarė, mano, kad ateityje tikrai taip nebus. Ji mano, kad jis tikrai daugiau nieko nepadarys. Pasižada, kad prižiūrės, stebės, bendraus su juo, kad jis daugiau taip nepadarytų. Ji už sūnų sumokės nukentėjusiajam. Gal kada, kai užsidirbs pinigų, sūnus ir grąžins jai tuos pinigus. Tikrai sutinka padengti padarytą žalą, viską padarys.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-01 būdamas savo namuose, internetiniame puslapyje www. (duomenys neskelbtini).lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis tvarkingas, ką tik praeita techninė apžiūra, nurodyta pardavimo kaina - 700 €, pardavėjo kontaktinis telefono numeris ((duomenys neskelbtini)), yra išsisaugojęs parduoto automobilio skelbimo „printscreen“. Pamatęs skelbimą, jis nedelsdamas paskambino pardavėjui skelbime nurodytu numeriu. Atsiliepė vyriškis, su juo susitarė dėl automobilio apžiūrėjimo, sutarė, kad 2021-04-01 apie 14 val. jis gali apžiūrėti parduodamą automobilį, pardavėjas nurodė adresą - (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku nurodytu adresu jis atvyko su draugu T. L., automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo daugiabučio namo kieme. Jam su draugu apžiūrint automobilį, prie jų priėjo pardavėjas, pasisveikino, paaiškino, kad parduoda automobilį, papasakojo apie automobilio būklę, teigė, kad automobilis yra labai tvarkingas, padavė jam automobilio raktelius ir kartu su juo leido prasivažiuoti, tačiau, kai jis pardavėjo paprašė leisti pasivažinėti su automobiliu ilgiau, šis teigė, kad kažkur skuba išvykti, be to, automobilyje trūksta kuro, dėl to jie pravažiavo nedidelį atstumą ir grįžo atgal į kiemą. Pardavėjas buvo maždaug 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, plaukų spalvos neatsimena, nes asmuo buvo užsidėjęs striukės gobtuvą, prie lūpos pastebėjo kažkokia žymę - lyg randą ar žaizdą. Pardavėjas vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę „(duomenys neskelbtini)“ firmos, tamsios spalvos sportines kelnes, sportinius batus. Grįžus į kiemą, jis pardavėjo paklausė, ar automobilio automatinė pavarų dėžė tikrai tvarkinga. Pardavėjas jį patikino, kad pavarų dėžė tikrai tvarkinga, tada jis ir nusprendė automobilį įsigyti. Su pardavėju sutarė, kad automobilį jis jam parduoda už 600 €. Jis pardavėjui padavė pinigus. Pardavėjas nuėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinių keleivio durelių, jas atsidarė ir stovėdamas pradėjo pildyti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Jis pardavėjui buvo padavęs savo asmens tapatybės kortelę, kad šis galėtų pilnai užpildyti sutartį. Kol pardavėjas pildė sutartį, jis su draugu buvo prie automobilio galinės dalies, apžiūrinėjo ją, todėl, kaip pardavėjas pildė sutartį, nematė, matė tik tai, kad kažką rašo sutartyje, bet, ką konkrečiai rašo, nematė. Pardavėjas, užpildęs sutartį, pakvietė jį pasirašyti. Atėjęs prie pardavėjo, jis pastebėjo, kad sutartyje, ties pardavėjo skiltimi yra parašyti moters duomenys (R. M., jos asmens kodas), todėl paklausė pardavėjo, kas ji tokia, o pardavėjas jam atsakė, kad tai jo draugė. Tada jis nesudvejojo ir pasirašė sutartyje, kurią turėjo pardavėjas, ant antros sutarties nepasirašė, pasiėmė ir nusprendė, kad pasirašys namuose, su draugu sėdo į minėtą nusipirktą automobilį ir išvažiavo. Kur pardavėjas nuėjo, nematė. Jis nuvažiavo iki degalinės, užsipylė kuro, pradėjo važiuoti, tuo metu automobilio skydelyje užsidegė raidė F (FAULT), užgesinus ir vėl užvedus automobilį, klaida dingo. Tada pardavėjui neskambino, nutarė pasivažinėti (duomenys neskelbtini) m., patestuoti automobilį, o kadangi klaida vėl neužsidegė, nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) m. namo. Grįžus namo, kieme užgesinus ir užkūrus automobilį, vėl užsidegė minėta klaida, todėl nusprendė paskambinti pardavėjui. Pardavėjas neatsiliepė, todėl skambino jam dar tris kartus. Tuo metu pasiėmė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir joje pamatė, jog pardavimo kaina yra nurodyta 200 €, nors pardavėjui buvo padavęs 600 €. Kad padavė tokią sumą pinigų, matė jo draugas T. L.. Kadangi pardavėjas neatsiliepė, parašė jam SMS žinutę su tekstu „pakelk ragelį“. Pardavėjas jam atrašė „rašyk, negaliu kalbėti“, toliau bendravo žinutėmis, kurias pateikė pareigūnei prie apklausos. Kadangi automobilis buvo su užslėptais defektais, ne tokia nurodyta pardavimo suma sutartyje, o pardavėjas automobilio pasiimti nenorėjo, pinigų gražinti jam nenorėjo, jo telefono numerį užblokavo, nebeatsakė jam žinutėmis, kreipėsi į policijos įstaigą, parašė pareiškimą. Papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos tvirtina. Papildomai parodė, kad jis neužsiima automobilių pirkimu ir pardavimu. Kartais būna, kad parduoda šeimos narių automobilius. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis pirko savo mamai. 2021-04-01 (duomenys neskelbtini) jis susitiko su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju prie daugiabučio namo, su pardavėju sutarė, kad automobilį jis parduoda už 600 €, nes skelbime buvo nurodyta 700 € suma. Jis pinigus padavė automobilio pardavėjui. Automobilio pardavėjas nuėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinių keleivio durelių, jas atsidarė ir stovėdamas pradėjo pildyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis nematė, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo tuščia ar joje jau buvo kažkas užrašyta, nes tuo metu, kai automobilio pardavėjas pildė sutartį, jis su draugu buvo prie automobilio galinės dalies, o pardavėjas sutartį pildė prie automobilio priekinės keleivio pusės. Savo asmens dokumentą jis padavė automobilio pardavėjui, kad šis galėtų pilnai užpildyti sutartį, tai yra pardavėjas surašė ir jo duomenis. Kol pardavėjas pildė sutartį, jis šalia jo nestovėjo. Jis matė, kaip pardavėjas pildė sutartį, t. y. matė tik tai, kad pardavėjas kažką rašė sutartyje. Pardavėjas, užpildęs sutartį, paprašė jo pasirašyti sutartyje. Kai jis priėjo pasirašyti sutarties, jis pamatė, jog ties pardavėjo skiltimi yra parašyti moters duomenys. Dabar jau neprisimena, koks moters vardas, pavardė, bet tai buvo nurodęs pirmoje apklausoje. Tada paklausė, kas ji tokia, o pardavėjas jam atsakė, kad tai jo draugė, todėl nesudvejojo ir pasirašė sutartyje, kurią turėjo pardavėjas, antro sutarties egzemplioriaus nepasirašė, pasiėmė ir nusprendė, kad pasirašys namuose. Kadangi jis neužsiima automobilio pardavimu, tai jis nežinojo, kad parduodant automobilį, automobilio savininkas turi būti šalia ir nepagalvojo automobilio pardavėjo paprašyti, kad jis pakviestų tą savo draugę, kad galėtų įsitikinti, jog tai ji iš tikro parduoda automobilį. Grįžus namo, namo kieme užgesinus ir užkūrus automobilį, pastebėjo, kad užsidegė klaida, kuri jau buvo užsidegusi prieš tai (duomenys neskelbtini). Tada jis paskambino pardavėjui, bet jis neatsiliepė, todėl skambino jam dar tris kartus. Tuo metu pasiėmė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir pamatė, kad sutartyje pardavimo kaina yra nurodyta 200 €, nors pardavėjui buvo sumokėjęs 600 eurų. Pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, jis neatkreipė dėmesio, kad automobilio kaina yra įrašyta kitokia, nei jis iš tikro sumokėjo automobilio pardavėjui. Prieš pirkdamas automobilį jis pardavėjo klausė, kokios yra automobilio problemos, tačiau apie rimtesnius defektus, kuriuos pastebėjo, kai jau grįžo į (duomenys neskelbtini), automobilio pardavėjas jam nieko nesakė. Automobilio pardavėjas tik nurodė, kad yra nežymūs pabraižymai, kurie matosi akivaizdžiai, tačiau, kad yra problemų su automatu ir, kad neužsirakina automobilis, pardavėjas jam nieko nesakė, atvirkščiai - automobilio pardavėjas kaip tik jį patikino, kad su automobilio automatu tikrai yra viskas gerai. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje jis pasirašė, tikrai nebuvo nurodyta informacija apie automobilio trūkumus ir, kad automobilis parduodamas be garantijos. Mano, kad automobilio pardavėjas įrašą apie trūkumus parašė vėliau. Jei bent vienoje iš sutarčių būtų buvęs toks įrašas apie pardavimą be garantijos, jis tikrai būtų pastebėjęs, kad abi sutartys yra nevienodos. Jam automobilis buvo parduotas su užslėptais defektais ir ne tokia kaina, kokia nurodyta pardavimo sutartyje, o pardavėjas automobilio pasiimti nenori ir nenori jam grąžinti pinigų. Automobilio defektai: automobilis nereaguoja į automobilio užrakinimo raktelio mygtukus, raktas netinka durų užrakinimo spynelėms, dėl ko jis negali užrakinti automobilio, neveikia stoglangis, kiauras išmetimo vamzdis, deramai neveikia priekinio automobilio stiklo valytuvai. Jam yra padaryta 600 € žala, susijusi būtent su suklastotu dokumentu, nes jis už automobilį sumokėjo 600 €, o ne 200 €, kaip nurodyta sutartyje. Patvirtinti, kad jis sumokėjo 600 € sumą, gali jo draugas T. L., kuris buvo kartu su juo, tačiau daugiau jokių dokumentų, įrodančių, kad sumokėjo 600 €, jis neturi (1 t., b. l. 28-33, 45-48).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2021 m. kovo mėn., ji kartu su savo draugu D. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad apsižiūrėti ir įsigyti automobilį jos vardu. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jai truputį pasidarė bloga, todėl nuvykus ten, visus kitus reikalus dėl automobilio įsigijimo tvarkė jos draugas D. B., ji net nebuvo išlipusi iš automobilio. Tikslios vietos (duomenys neskelbtini), kur buvo susitikimas su automobilio pardavėju, ji nežino, nes (duomenys neskelbtini) buvo pirmą kartą, o dėl susitikimo tarėsi jos draugas D. B.. Tą dieną savo vardu ji nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Asmens, iš kurio įsigijo minėtą automobilį, nurodyti negali, reikėtų žiūrėti pirkimo-pardavimo sutartį, bet nėra garantuota, kad sutartį yra išsisaugojusi. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pildė taip pat jos draugas, ji tik padėjo parašą. 2021-03-29 13.35 val. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelės pačiame gale prie garažų, tikslesnio adreso pasakyti negali, ji pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju D. (pirkimo-pardavimo sutartį jos draugas išsiuntė elektroniniu paštu tyrimą atliekančiai pareigūnei). Apie parduodamą automobilį jos draugas buvo įdėjęs skelbimus į internetinius portalus, bet konkrečiai į kokius, ji nurodyti negali, nes viską tvarkė jos draugas. Prie skelbimų buvo nurodytas jos draugo D. B. kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini). Visus reikalus dėl automobilio pirkimo tvarkė jos draugas D. B.. Ji pati asmeniškai nei karto nei su kuo nebendravo dėl automobilio pardavimo. Iš kokio numerio skambino automobilio pirkėjas, ji negali pasakyti. Automobilį pardavė už 200 €, kaip buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nes automobilį pardavė be techninės apžiūros, todėl kaina ir buvo nedidelė. Pinigus gavo grynais, pasirašant sutartį. Kai pardavė automobilį, jos draugas D. B. buvo išvykęs ir automobilio pardavime nedalyvavo, tik prieš tai telefonu suorganizavo susitikimą su pirkėju ir derino visus kitus reikalus dėl automobilio būklės ir t. t. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė su vyriškiu, kuris, kaip buvo parašyta sutartyje, buvo D., tačiau jo pavardės negali pasakyti, nes neįskaito to vyriškio rašto. Pirkimo-pardavimo sutartį jie pildė kiekvienas atskirai po truputį, t. y. ji užrašė savo anketinius duomenis ir automobilio duomenis, tas vyriškis užrašė savo anketinius duomenis, datą bei laiką, sutarties sudarymo vietą. Ji savo duomenis buvo užsipildžiusi namuose, o pirkėjas pildė vietoje, kai jie susitiko. Prieš pasirašydama ji perskaitė sutartį, bet asmens dokumento, asmens duomenų nesitikrino nei automobilio pirkėjas, nei ji automobilio pirkėjo. Jos duomenys buvo surašyti teisingai, o dėl pirkėjo duomenų teisingumo pasakyti nieko negali, nes netikrino, ji net nepagalvojo, kad reiktų patikrinti dokumentus, nes net nenumanė, kad gali klaidingai juos nurodyti, tiesiog gyvenime pirmą kartą pildė tokią sutartį ir nepagalvojo, kad reiktų tikrinti vienas kito duomenis. Pirkimo-pardavimo sutartį ji pasirašė vieną, bet pasirašytą sutartį ji nusifotografavo, sutarties originalą pasiėmė pirkėjas. Sutartį sudarė vieną, kadangi pirkėjas atvažiavo nepasiruošęs, o ji automobilyje rado tik vieną sutarties lapą, todėl vieną ir tepildė. Automobilio pirkėjas buvo maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ne aukštas, apie 1,70 m ūgio, trumpų, šviesių plaukų, išskirtinių jo veido bruožų nurodyti negali, bet mano, kad pamačiusi jį gyvai, galėtų atpažinti. Tas vyriškis ne lieknas, toks pilnesnis. Tą dieną jie buvo atvykę trise, t. y. be pirkėjo buvo dar du vaikinai. Vienas iš jų buvo aukštesnis už pirkėją, apie 1,80 m ūgio, tamsesnio gymio ir tamsių trumpo kirpimo plaukų, jis buvo lieknesnis už pirkėją, galėjo būti iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išskirtinių jo veido bruožų nurodyti negali, bet, mano, pamačiusi jį galėtų atpažinti. Trečiasis vyriškis buvo vyresnis nei tie du, jam galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metų, jis buvo vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, atrodė, kad jis yra mėgėjas pavartoti alkoholį. Tie du jauni vyrai klausė to vyresnio, ar apsimoka imti tą mašiną, ar pavyktų ją pataisyti. Kaip ji suprato, jis galėjo būti koks mechanikas, jis ir išvažiavo nusipirktu automobiliu, o kiti du jauni vaikinai išvažiavo automobiliu, kuriuo ir atvyko. Koks buvo automobilis, kuriuo atvyko pirkėjas, ji neįsidėmėjo, bet tai buvo tamsios spalvos lengvasis automobilis, kurio markės, modelio, valstybinių numerių nežino. Po to, kai su draugu ji pergalvojo ir nusprendė nebetvarkyti įsigyto automobilio, nutarė jį parduoti. Kadangi buvo praėjęs neilgas laiko tarpas nuo tos dienos, kai ji automobilį įsigijo ir perpardavė, dar net nebuvo spėjusi visko susitvarkyti VĮ „Regitroje“, todėl nieko ir nesitvarkė, nes nusprendė, kad užsiregistruos naujasis automobilio savininkas. Daugiau jokių dokumentų ji nepasirašinėjo, tuščio pirkimo-pardavimo sutarties lapo taip pat nepasirašė. 2021-04-01 per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ji gavo žinutę iš nepažįstamo asmens, anketoje nurodyto „A. S.“. Žinutėje buvo dalis pirkimo-pardavimo sutarties lapo, kurioje rašosi data, sudarymo vieta ir dalis jos asmens kodo. Jis jos paklausė, „ar tavo asmens kodas cia“, „Jei taip tai ieskau jusu vaikino, kuris pardave (duomenys neskelbtini)“. Atsiųstoje nuotraukoje akivaizdžiai matėsi, kad yra užrašytas jos asmens kodas, jos vardo pirmos 5 raidės, sutarties sudarymo data - 2021-04-01 ir vieta - (duomenys neskelbtini). Tada jai kilo įtarimas, kad kažkas gali būti ne taip, nes ji (duomenys neskelbtini) 2021-04-01 nesudarinėjo jokių sutarčių. Jai atsiųstoje nuotraukoje akivaizdžiai matėsi, kad ten yra rašyta ne jos ranka. Atsiųstą žinutę ji prideda prie šios apklausos. Po tos žinutės ji nurodė, kad paskambintų jos draugui ir davė jo numerį, bet ji nežino, ar su jos draugu kas nors susisiekė (1 t., b. l. 73-78).

Liudytoja B. M. (buvusi pavardė – D.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji įsigijo labai seniai, gali būti, kad 2013 metais, automobilį įsigijo iš savo tetos S. D., kas buvo nurodytas kaip savininkas dokumentuose, nepamena, automobilio naudotoja tikrai buvo jos teta, o kieno vardu jis buvo registruotas - dėdės, pusbrolio - nežino. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip parašyta sutartyje, ji pardavė R. M., jos ji tikrai nepažįsta. Tai buvo 2021-03-21 (duomenys neskelbtini), kadangi automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), jos tėviškėje. Pardavimo metu ji pati nedalyvavo, o dokumentus jos prašymu sutvarkė E. M.. Automobilio ji nenaudojo keletą metų, maždaug nuo 2017 m., kai jis sugedo. Paskutiniu metu nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, jis nesikūrė, tai buvo pažymėta pirkimo-pardavimo sutartyje. Vėliau automobilį pasiremontavo ir juo naudojosi E. M. mama, o automobilis taip ir liko registruotas jos vardu. Buvo karantinas, ji pati pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti ir dalyvauti parduodant automobilį negalėjo, su jos leidimu ir žinia parašas sutartyje yra E. M.. Kaip buvo pildoma sutartis, ji nežino. Po sutarties pasirašymo E. M. iš karto atsiuntė jai sutartį, kad ji galėtų užregistruoti automobilio pardavimą VĮ „Regitra“. Už automobilį buvo gauti 200 €. Jos žiniomis, pinigai buvo sumokti grynaisiais. Jos žiniomis, sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, bet tiksliau gali pasakyti E. M.. Automobilio pardavimą VĮ „Regitra“ ji įregistravo 2021-03-30 ir gavo išrašą iš VĮ „Regitra“, kad automobilis yra parduotas (1 t., b. l. 96-97).

Liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-04-01 apie 13 val. gavo draugo A. S. žinutę, kad jis nori apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esantį automobilį. Jie sutarė, kad apie 13 val. 30 min., tikslaus laiko neatsimena, išvyks į (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. jau buvo (duomenys neskelbtini). Atvykę daugiabučio kieme pastebėjo automobilį, kurį A. S. norėjo nusipirkti. Išlipo iš automobilio ir pradėjo jį apžiūrinėti. Tada prie jų priėjo automobilio pardavėjas, pasisveikino, padavė A. S. automobilio raktelius ir jie (A. S. ir automobilio pardavėjas) kartu išvažiavo prasivažiuoti su automobiliu, o jis liko laukti minėtame daugiabučio kieme. Maždaug po 5-10 min. jie grįžo. A. S. sutarė su pardavėju dėl parduodamo automobilio kainos. A. S. padavė automobilio pardavėjui 600 €, kupiūros buvo po 50 €, matė, kaip A. S. pinigus skaičiavo. Matė, kaip pardavėjas paėmė pinigus, nuėjo prie parduodamo automobilio priekinių keleivio durų ir ten pildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Kai automobilio pardavėjas ir A. S. užsipildė sutartį, A. S. sėdo į nusipirktą automobilį, o jis į automobilį, kuriuo atvažiavo, susitarė, kad vyks iki degalinės, nes nupirktame automobilyje buvo labai mažai kuro. Nuvykus į degalinę, A. S. pasakė, jog nupirkto automobilio skydelyje užsidegė pavarų dėžės klaida ir pradėjo blogai veikti automobilio pavarų dėžė, kad automobilį užgesino, vėl užkūrė ir klaida dingo, todėl jie sutarė, kad automobiliu dar pasivažinės (duomenys neskelbtini), o tada vyks į (duomenys neskelbtini). Grįžę į (duomenys neskelbtini) jie sustojo A. S. daugiabučio kieme. A. S., išlipęs iš nupirkto automobilio, pasakė, kad automobilyje vėl užsidegė ta pati klaida. A. S. bandė skambinti pardavėjui, tačiau jis neatsiliepė, bendravo žinutėmis, bet galiausiai pardavėjas neatrašė, todėl jie kartu nusprendė nuvykti į policijos įstaigą. Jis kartu su A. S. skaitė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir pastebėjo, kad neatitinka automobilio pardavimo kaina ir neparašyta automobilio rida. Daugiau į sutartį jis nesigilino (1 t., b. l. 100-103).

Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m., tikslios datos neatsimena, jo sūnus E. U. pasakė, kad nori nusipirkti automobilį. Kokį automobilį jis nori nusipirkti, konkrečiai nesigilino, jam buvo neįdomu. Sūnus jo paprašė užpildyti tuščią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje jis užpildė grafas, ties „Pirkėjas“ parašė savo asmens kodą, vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, taip pat sutartyje apačioje, ties grafa „Transporto priemonę pirko“ parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Pasirašęs minėtose grafose, jis sutartį atidavė sūnui, automobilio pirkime nedalyvavo, leido savo sūnui savo vardu nusipirkti automobilį. Kokiame mieste, iš kokio asmens sūnus pirko automobilį, nežino, nesigilino. Kas užpildė sutarties likusias grafas, taip pat nežino. Ar sutartis buvo pildyta vienu ar dviem egzemplioriais, taip pat nežino, jis net nežino, kokį automobilį sūnus nusipirko, jis jam leido savo vardu nusipirkti automobilį, kokį jam reikia. Kada ir kam sūnus pardavė nupirktą automobilį, nežino. Kas ir kiek sutarties egzempliorių pildė parduodant šį automobilį, jis nežino. Automobilio pardavime nedalyvavo, pats sūnus apie tai nepasakojo, jis nesigilina į sūnaus reikalus. Gali nurodyti, kad sūnui leido parduoti nupirktą automobilį. Nupirkto automobilio savo vardu neregistravo (1 t., b. l. 106-109).