Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-01 · Administracinė byla Nr. AS-978-492/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
AS-978-492/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00445-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-978-492/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00445-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas V. K. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 500 000 000 000 Eur neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. balandžio 27 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui naują skundą, tačiau teismas vertino, kad jis neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. bandžio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumas pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas pareiškėjui išaiškintino, jog jis turi skunde nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pareiškėjui nurodant, jog jam vystosi distrofija, siūlytina pateikti šios ligos diagnozę įrodančius medicininių dokumentų išrašus; ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.; 24 str. 1 d.). Tuo atveju, jei pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismas nurodė pareiškėjui, jog prie skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nurodyti kokio dydžio žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kokio dydžio žalą, dėl kitų aplinkybių jis prašo priteisti. Taip pat 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog pareiškėjas į teismą prašydamas priteisti žalą kreipiasi daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir be rimto pagrindo bei pripažino pareiškėją piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo sumokėti 28 eurų žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo tikslinime nenurodė kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, nepateikė skunde nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokio dydžio žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kokio dydžio žalą, dėl kitų aplinkybių jis prašo priteisti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl laikyta, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas mano, kad atsakovas sistemingai kankina pareiškėją. Pareiškėjas taip pat nurodo neturintis piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas nurodyti, dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų jam atsirado žala, kadangi pareiškėjo skundo pagrindas nebuvo aiškiai nurodytas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nurodė 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškimu kreipęsis į Marijampolės pataisos namus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ši skundo aplinkybė tikslintina, kadangi nėra aišku, dėl kokio konkretaus teismo sprendimo kreipėsi pareiškėjas, taip pat pagrįstai nurodyta patikslinti aplinkybes, susijusias su teise į tinkamą sveikatos priežiūrą. Pareiškėjui pagrįstai pasiūlyta nurodyti kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala. Tikslindamas skundą pareiškėjas teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė, abstrakčiai nurodė, kad yra kankinamas ligos pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus.

Be to, teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 eurų žyminį mokestį. Tokį įpareigojimą teismas nustatė nusprendęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K. į Kauno apygardos administracinį teismą su skundais dėl žalos atlyginimo priteisimo 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi keturis kartus, 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi du kartus, 2015 m. vasario mėnesį kreipėsi keturis kartus, 2014 metais kreipėsi 14 kartų, 2013 metais kreipėsi 17 kartų. 2013-2014 metais pateikti pareiškėjo skundai nebuvo tenkinami. 2015 m. pateiktuose skunduose, pareiškėjas prašo priteisti nuo 1 000 000 000 Eur (vienas milijardas eurų) iki 1 500 000 000 000 Eur (vienas trilijonas penki šimtai milijardų eurų) neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis teismas vertino, kad pareiškėjas į teismą prašydamas priteisti žalą kreipiasi daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir be rimto pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad pareiškėjas pripažintinas piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir yra įpareigotas sumokėti 28 eurų žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalis numato, kad jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.

Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo kreipimosi į teismą dažnumą, bei tai, jog pareiškėjo skundai per pastaruosius dvejus metus nebuvo tenkinami, į šioje byloje pateikto skundo trūkumus, t. y. netinkamai suformuluotą skundo pagrindą, neprotingai didelę reikalavimo sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir pagrįstai tokiu pagrindu pareikalavo iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį.

Kadangi pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo jo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.)

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasDainius RaižysVirginija Volskienė