Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-09-11 · Byla Nr. TS-45-416/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
TS-45-416/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
M. K.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-467

susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas nuteistojo M. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. liepos 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia nuteistojo priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo jo elgesio bausmės atlikimo metu ir darydama klaidingas išvadas priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Komisija neatsižvelgė į nuteistojo charakteristiką, į tai, kad per nustatytą laikotarpį jis įvykdė visas skirtas socialinės reabilitacijos rekomendacijas, elgėsi nepriekaištingai yra 3 kartus skatintas, aktyviai dalyvavo pataisos įstaigos organizuotuose renginiuose ir akcijose. Be to, nuteistasis nesutinka ir su Komisijos paskirtu, nepagrįstu, sekančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo terminu, kas jo nuomone, dar kartą patvirtina Komisijos nutarimą esant neteisėtą. Nuteistasis teismo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė nurodo, jog nuteistasis nuteistas už labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomi 5 kriminogeniniai veiksniai, galintys įtakoti pakartotinį nusikalstamą nuteistojo elgesį, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką yra vidutinė. Prokurorės nuomone, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

M. K., teistas 2015 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskiriant galutinę 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2018-07-12) yra 2 metai ir 10 mėnesių.

2018 m. liepos 12 d., Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-467 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 7 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis M. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skatintas. Tačiau pažymi, kad negeba atpažinti problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, stebimos asocialaus elgesio nuostatos, nuteistasis turi neigiamas nuostatas ir priežiūros atžvilgiu. Paskutiniu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, padidėjo: 53 balai (anksčiau nustatyta 46), iš jų statiniai veiksniai sudaro - 7 balai, dinaminiai veiksniai - 45 balų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, vadovaujantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau neteistas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už 7 nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijai, padarymą, sunkinančiomis aplinkybėmis. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai, pažymint, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytos tvarkos reikalavimų, už dalyvavimą pataisos įstaigos pozityvaus užimtumo priemonėje ir mokymąsi 3 kartus skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nemažėja, o didėja, nors Komisijos nutarime nurodoma, kad rizikos didėjimą lėmė skirtingų vertintojų įžvalgos, tačiau spręstina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (nustatyti 7 balai), bet ir dinaminiai balai (nustatyti 45 balai), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 5 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Nuteistasis, be kita ko, skunde nesutinka ir su Komisijos paskirtu, nepagrįstu, sekančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo terminu, kad BVK 164 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Komisijos nutarimo priėmimo.

Teismas pažymi, kad nuteistajam ir pataisos įstaigai rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikia Komisija, įvertinusi psichologinės tarnybos bei socialinio tyrimo išvadas, nes pataisos įstaigos pareiga nuteistąjį auklėti ir taisyti. Be to, tik Komisijos prerogatyva yra nustatyti pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminą. Teismas taip pat pažymi, jog pakartotinis Komisijos svarstymas turi būti surengtas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo priimto sprendimo nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Šiuo atveju, įvertinus išdėstytas aplinkybes susipažinus su socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. skundą ir sutrumpinti laiką iki Komisijos sekančio svarstymo.

Dėl kitų, nuteistojo pastebėtų Komisijos nutarimo netikslumų, teismas juos vertina kaip rašymo apsirikimus, nesudarančius pagrindo naikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo M. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 12 d. nutarimo Nr.81/04-467 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika