- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-9848-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08329-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2016-06-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-06-03 apie 13 val., Kapsų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., 222 p. bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, tačiau savo kaltės, jog iš įvykio vietos pasišalino tyčia, nepripažino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį F. F. judėjo Kapsų gatve link Naujininkų. Antroje eilėje stovėjo kelios mašinos, priešpriešais važiavo sunkvežimis, kuris garsiai jam signalizavo. Nurodo, kad tiesiog pasuko vairą dešiniau, smūgio į kitą automobilį nepajutęs, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į prasilenkimą su sunkvežimiu, kuris signalizavo. Apie savo automobilio apgadinimus sužinojo tik po policijos pareigūno skambučio. Policijos pareigūnai patvirtino, kad autoįvykį sukėlė ir automobilius apgadino jis, todėl priešingai tvirtinti negali. Prašo teismo įvertinti, kad tyčia pažeidimo nepadarė, Kelių eismo taisyklės jam žinomos. Pabrėžė, kad jie su žmona yra pensijinio amžiaus, todėl teisės vairuoti transporto priemones buityje yra labai reikalingos buityje, prašė jų neatimti.
ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog V. V. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį F. F. bei važiuodamas Kapsų g., nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį Toyota ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Motyvuojamoji dalis
V. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-06-03 tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietos schema; nukentėjusiosios M. Z. Z. paaiškinimais; 2016-06-10 transporto priemonių apžiūros aktu, foto nuotraukomis; paties V. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais jis kaltę dėl automobilių apgadinimo pripažino.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad V. V. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-06-10 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad V. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Kelių eismo taisyklių 220 p. sakoma, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad V. V. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos, taip pat nenubraižius eismo įvykio schemos, taigi pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu V. V. iš esmės pripažino faktą, kad jo sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas automobilis, tačiau nuosekliai tvirtino, kad padarytų apgadinimų nematė, neturėjo tikslo iš eismo įvykio vietos pasišalinti tyčia, vengdamas atsakomybės.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad tiek nukentėjusiajai M. Z. Z. priklausantis automobilis Toyota, tiek V. V. priklausantis automobilis F. F., buvo apgadinti labai nežymiai, todėl pats eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu. Iš abiejų automobilių apgadinimų pobūdžio bei lokalizacijos, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko pažeidėjo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui F. F. lygiagrečiai susigretinus ir kontaktuojant su stovinčiu automobiliu Toyota. Todėl akivaizdu, kad nesmarkiai kontaktuojant abejiems automobiliams, F. F. vairuotojui, tokio kontakto pojūtis nebuvo ženkliai jaučiamas. Kaip nurodė pats V. V., priešpriešais atvažiuojantis sunkvežimis jam signalizavo, jis pasuko vairą dešinėn, todėl esant triukšmui, galėjo ne tik nepajusti, kad buvo neženkliai kliudytas svetimą automobilis, tačiau ir negirdėti jokio garso, jeigu toks ir buvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykis buvo fiksuotas šviesiu paros metu, vidurdienį, judrioje ir viešoje vietoje, V. V. vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad V. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, vengdamas atsakomybės ar kitų neigiamų pasekmių, byloje esančiais įrodymais nenustatyta.
Įvertinus aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma, tikėtina, kad V. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, kad buvo apgadintas svetimas (taip pat ir nuosavas) automobilis, t. y. netyčia.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad V. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. pradėta be pagrindo, nes jo veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje nurodyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tyčinio, sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, V. V. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo, nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).
V. V. administracinę atsakomybę ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo atveju lengvina tai, kad jis šio pažeidimo padarymo faktą pripažino, yra garbaus amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas liudija, kad V. V. už jokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybėn nebuvo traukiamas.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teismas sprendžia, kad V. V. už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kuri yra minimalaus dydžio, t. y. 28 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas
nutaria:
P. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16058715679. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.