- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-797-719/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant AB DNB banko atstovui advokatui T. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo AB DNB banko atstovo advokato T. Z. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-28 nutarties, kuria atmestas AB DNB banko atstovo advokato T. Z. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-06-21 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00073-11 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-06-01 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje gautas AB DNB NORD banko įgalioto atstovo advokato T. Z. pareiškimas, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Panevėžio r., Ramygalos mstl., (duomenys neskelbtini), dėl nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė turtą – 756 vnt. kiaulių 343 Lt vertės, įkeistų AB DNB NORD bankui, kuris galėjo būti pateiktas skoloms – AB DNB NORD bankui 160 000 Lt padengti. Minėto pareiškimo pagrindu 2011-06-01 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00073-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 str. 2 d. (skolininko nesąžiningumas), kuris buvo pavestas atlikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatui.
2012-05-10 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. Jasulaitis nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00073-11 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d.1 p., 170 str. 4 d. 3 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str. 1 d. numatytais pagrindais, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. AB DNB banko atstovui advokatui T. Z. apskundus minėtą nutarimą aukštesniajam prokurorui, 2012-06-21 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. atsisakė tenkinti skundą panaikinti prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00073-11 ir pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą iš naujo bei pradėti ikiteisminį tyrimą D. O. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., ir paliko galioti prokuroro 2012-05-10 nutarimą nepakeistą.
2012-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas AB DNB banko atstovo advokato T. Z. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-06-21 nutarimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00073-11.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmestas AB DNB banko atstovo advokato T. Z. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-06-21 nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. Jasulaičio 2012-05-10 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-00073-11 panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors Kooperatyvas galimai pažeidė įkeitimo sąlygas ir galimai atliko kitus ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad Kooperatyvui grėsė bankroto byla, o BK 208 str. 2 d. taikoma tik tuomet, kai bankrotas akivaizdžiai grėsė. Taigi šiuo atveju nesant nusikalstamos veikos sudėties, tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Skundu AB DNB banko atstovas advokatas T. Z. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-28 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-06-21 nutarimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00073-11. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, kad BK 208 str. 2 d. gali būti taikoma tik tuomet, kai juridinis asmuo atitinka Įmonių bankroto įstatyme nurodytą įmonės „nemokumo“ sąvoką. BK 208 str. 2 d. dispozicija numato dvi alternatyvias skolininko būsenas, t. y. sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, kurios neprivalo egzistuoti vienu metu, atsakomybei užtenka nustatyti bent vieną iš šių skolininko būsenų. Tačiau skirtingai nei „nemokumo“ sąvoka, nei BK 208 str. 2 d., nei joks kitas teisės aktas neatskleidžia sąvokos „sunki ekonominė padėtis“ turinio, todėl mano, kad šiuo atveju yra svarbu atskleisti šios sąvokos turinį bei nustatyti, kodėl BK 208 str. 2 d. šalia sąvokos „nemokumas“ atskirai yra nurodyta ir alternatyvi sąvoka „sunki ekonominė padėtis“. Mano, kad skolininkas, susidurdamas su finansinėmis ir turtinėmis problemomis, Įmonių bankroto įstatyme nemokumo būseną pasiekia ne iš karto, o palaipsniui. Todėl neretai įmonių vadovai imasi veiksmų, kad būtų apginti ne kreditorių, o įmonės savininkų interesai. Šiuo konkrečiu atveju bankui įkeistos kiaulės buvo parduotos UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir vieninteliu akcininku pardavimo metu buvo tas pats D. O.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Kooperatyvas dar iki kiaulių pardavimo 2010-09-07 buvo susidūręs su akivaizdžiomis finansinėmis problemomis. 2012-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-5/42 konstatuota, kad Kooperatyvas jau nuo 2009-01-01 buvo nemokus ir nemokumas tęsėsi visą laiką iki 2011 m. Be to, Kooperatyvui Panevėžio apygardos teismo 2011-10-14 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Taigi akivaizdu, kad Kooperatyvas sunkios ekonominės padėties buvo ne nuo 2011 m. antros pusės, o nuo 2009 m. pradžios. Pažymi, kad įmonei bankrotas gresia ne tik tada, kai ji jau pasiekė Įmonių bankroto įstatyme nurodytą nemokomo būseną, bet ir tada, kai įmonė yra arti tokios būsenos. Mano, kad turimo turto (kiaulių), kuris vienintelis generavo pajamas, išpardavimas įmonę tik dar labiau priartino prie bankroto. Įvertinus tai, kad Kooperatyvas 2010-09-07 pardavė kiaules ir nebevykdė veiklos, o 2011 m. buvo iškelta bankroto byla, daro išvadą, kad kiaulių pardavimo metu Kooperatyvui akivaizdžiai grėsė bankrotas. Papildomai pasisakant dėl „akivaizdžios bankroto grėsmės“ ir dėl skundžiamoje nutartyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutarties, kuria buvo atsisakyta Kooperatyvui iškelti bankroto bylą, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas netyrė Kooperatyvo būklės, buvusios kiaulių pardavimo dienai 2010-09-07. Be to, teismas tyrė Kooperatyvo būklę tik nemokumo prasme, bet netyrė, ar Kooperatyvas buvo sunkios ekonominės padėties. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad yra išparduotos visos kiaulės ir kad kooperatyvas negeneruoja veiklos pajamų. Be to, bankroto byla bet kokiu atveju Kooperatyvui buvo iškelta po pusės metų (2011-10-14), per kuriuos Kooperatyvas jokios ūkinės veiklos nevykdė ir per tuos pusę metų Kooperatyvo turtinė padėtis negalėjo pasikeisti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutartimi ir visiškai nepasisakyta dėl Panevėžio apygardos teismo 2011-10-14 nutarties, kuria Kooperatyvui buvo iškelta bankroto byla, juolab kad kiaulės buvo parduotos iki abiejų šių nutarčių priėmimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-10 nutartimi bankroto bylos Kooperatyvui neiškėlė iš esmės tik dėl to, kad į įsipareigojimų sąrašą nebuvo įtrauktas bankroto kreditorinis reikalavimas. Tačiau net ir nevertinant banko kreditorinio reikalavimo matyti, kad Kooperatyvui 2011-03-10 vis tiek grėsė bankrotas – Kooperatyvo įsipareigojimai kreditoriams buvo labai arti tos sumos, kuri lygi pusei į balansą įrašyto turto vertės. Iš šių aplinkybių seka, kad Kooperatyvas tiek kiaulių pardavimo metu 2010-09-10, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutarties priėmimo metu buvo sunkios ekonominės padėties ir jam akivaizdžiai grėsė bankrotas. Mano, kad skundžiamoje nutartyje, tinkamai neatskleidžiant BK 208 str. 2 d. nurodytų sąvokų turinio, yra padarytas BK 208 str. 2 d. taikymo pažeidimas. Skundžiama nutartimi buvo analizuota tik viena būsena – nemokumas, visiškai nesiaiškinant dėl kitos galimos Kooperatyvo būsenos – sunkios ekonominės padėties, taip pat neanalizuojant, ar Kooperatyvui negrėsė bankrotas. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Kooperatyvas kiaulių pardavimo metu buvo sunkios ekonominės padėties ir kad jam akivaizdžiai grėsė bankrotas.
Teismo posėdyje AB DNB banko atstovas advokatas T. Z. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas šį skundą pasisako, jog nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, yra išimtinai prokuroro kompetencija. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 2 d., nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Vadovaudamasis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuoja, kad prokurorų nutarimuose daromos iš esmės analogiškos išvados, jog Kooperatyvas tyčia nepaslėpė, neišvaistė, neperleido įkeitimo lakštu įkeistų galvijų, o juos pardavė UAB (duomenys neskelbtini), nes daliai kiaulių buvo nustatytas kiaulių reprodukcinis kvėpavimo sindromas, dėl ko buvo galimi dideli ekonominiai nuostoliai, todėl Kooperatyvo vadovas D. O. ekonomiškai pagrįstai priėmė sprendimą parduoti kiaules ir tokiais savo veiksmais jis veikė nesavanaudiškai, neturėjo tikslo pakenkti Kooperatyvui ar jo kreditoriams, o ieškojo būdų kaip sumažinti nuostolius bei skundžiamoje teismo nutartyje daroma išvada, kad bylos duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, jog Kooperatyvui grėsė bankroto byla, o BK 208 str. 2 d. taikoma tik tuomet, kai bankrotas akivaizdžiai grėsė, nėra pagrįstos tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat padarytos neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingus duomenis.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pagal 2004-07-23 kreditavimo sutartį Nr. ŽŪK-66-2004, Kooperatyvas įkeitė bankui 756 vnt. 343 000 Lt vertės kiaules. Įkeitimo lakšte nurodyta, kad Kooperatyvas neturi teisės perleisti ar pakartotinai įkeisti jau įkeistą turtą. Iš byloje esančio 2010-02-19 tyrimo protokolo Nr. 1468 S1-12/K-35 matyti, kad 2010-02-20 Kooperatyve 12 vnt. kiaulių nustatytas Kiaulių reprodukcinis kvėpavimo sindromas (toliau – KRRS). Be kita ko, iš tyrimų protokolo Nr. 1468 S1-12/K-35 matyti, kad penki mėginiai gauti hemolizuoti, todėl jų tyrimo rezultatai gali būti nepatikimi. Iš 2012-04-30 specialisto išvados Nr. 5-5/42 matyti, kad 2010-02-01 Kooperatyvo apskaitoje buvo registruota 1250 vnt. kiaulių (įkeista 756 vnt.). Iš 2010-09-07 PVM sąskaitos faktūros RA10 Nr.000141 matyti, kad Kooperatyvas UAB (duomenys neskelbtini) pardavė 1299 vnt. kiaulių ir už tai gavo 98 860 Lt pajamų, su PVM – 119 620, 60 Lt. Specialiu liudytoju apklaustas Kooperatyvo direktorius D. O. parodė, kad 12 kiaulių buvo nustatyta liga, todėl nelaukęs kol kiaulės pradės kristi ir Kooperatyvas dėl to patirs didelių nuostolių, jas pardavė. Nors prokurorų nutarimuose nurodyta, kad D. O. ekonomiškai pagrįstai priėmė sprendimą parduoti kiaules ir tokie jo veiksmai buvo nesavanaudiški, tačiau tokios išvados padarytos nevertinant ir neaptariant kitų esminių faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš prokurorų nutarimų, juose nevertintos tos aplinkybės, kad kiaulės buvo parduotos UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir vieninteliu akcininku pardavimo metu buvo tas pats D. O.. Taip pat nevertinta tai, kad kiaulės buvo parduotos nepateisinamai pigiai, t. y. kad parduotų kiaulių vertė sudarė 159 416,87 Lt, o jos buvo parduotos už 98 860 Lt, patiriant net 60 556,87 Lt dydžio nuostolį (2012-04-30 specialisto išvada Nr. Nr. 5-5/42). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama bei aiškinamasi, ar nustačius KRRS 12 – ai kiaulių, kilo grėsmė užsikrėsti kitoms kiaulėms, ar buvo reikalinga išskersti visas kiaules, ar neužteko užkrėstų kiaulių tiesiog karantinuoti ar utilizuoti, atlikti patalpų dezinfekciją, kiek laiko negalima į tą pačią patalpą įleisti kitų kiaulių. Ikiteisminio tyrimo metu dėl KRRS poveikio nebuvo apklaustas nei vienas šios srities specialistas (veterinarijos specialistai, Kiaulių augintojų asociacijos atstovai ir pan.). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo aiškintasi, ar Kooperatyve iki 2010-02-20 KRRS fakto nustatymo anksčiau buvo nustatytas KRRS ir jeigu tokie faktai buvo nustatyti, ar tokiais atvejais taip pat visada buvo parduodamos visos kiaulės. D. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patalpų dezinfekciją atliko jis pats, tačiau tokie jo parodymai nebuvo patikrinti, nebuvo aiškinamasi, ar jis pats galėjo atlikti patalpų dezinfekciją ir ar jo atlikta dezinfekcija atitiks reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu į Kooperatyvo fermas nuvykta nebuvo ir neįsitikinta, kad fermos yra dezinfekuotos. Toks D. O. paaiškinimų patikrinimas vietoje būtų leidęs patikrinti D. O. teiginių atitikimą tikrovei. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kas buvo padaryta su kiaulėmis, kurioms buvo nustatyta KRRS liga. Priimant procesinius sprendimus neįvertintos tos aplinkybės, kad 12-ai kiaulių liga buvo nustatyta 2010-02-20, o 1299 vnt. kiaulių parduota 2010-09-07. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį Kooperatyve būtų nustatytas dar koks nors kiaulių susirgimo atvejis. Akivaizdu, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės vertinant D. O. veiksmus 2010-09-07 parduodant net 1299 kiaules. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, ar kiaulių nebuvo galima parduoti kitoms įmonėms už didesnę kainą, nes kaip jau minėta, specialisto išvada nustatyta, kad parduotų kiaulių vertė sudarė 159 416,87 Lt, o kiaulės buvo parduotos už 98 860 Lt, patiriant net 60 556,87 Lt dydžio nuostolį, taip pat kodėl kiaules buvo pasirinkta parduoti būtent paties D. O. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) ar tai buvo ekonomiška. Nebuvo tiriama, kam buvo panaudoti už kiaulių pardavimą gauti pinigai, apie šias aplinkybes nebuvo apklaustas pats D. O.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokie Kooperatyvo įsipareigojimai ir kokia buvo Kooperatyvo turimo turto apimtis ir vertė kiaulių pardavimo dienai 2010-09-07. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės turi esminės reikšmės vertinant D. O. veiksmus bei asmeninės ar šeimos narių naudos siekimo banko ir kitų Kooperatyvo kreditorių sąskaitą. Be to, iš byloje esančio PZU Lietuva verslinių gyvūnų draudimo liudijimo VGD Nr. 103094 matyti, kad įkeistos 767 vnt. kiaulės buvo apdraustos bendra 312 299 Lt draudimo suma, o draudimo išmokos gavėju nurodytas bankas. D. O. parodė, kad į draudimo bendrovę jis nesikreipė ir jokios išmokos negavo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokios D. O. nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nebuvo aiškinamasi, ar draudimo išmokos D. O. nebūtų gavęs už kiaules, kurioms buvo nustatyta liga. Dėl draudimo išmokos byloje nebuvo apklaustas nei vienas draudimo specialistas. D. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2010-2011 m. nustatytų kiaulių maro nebuvo galima įsigyti kiaulių. Tačiau ir šie jo parodymai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo tikrinami, nebuvo aiškinamasi, ar Lietuvoje 2010-2011 m. buvo nustatyta kiaulių maro atvejis, jeigu taip, ar kiti ūkiai, jeigu kurioje nors fermoje ar viename rajone yra nustatomas kiaulių maras, gali įsigyti kiaulių. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju nesurinkus papildomų duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad D. O. ekonomiškai pagrįstai priėmė sprendimą parduoti kiaules ir tokie jo veiksmai buvo nesavanaudiški. Atkreiptinas dėmesys ir į 2012-04-30 specialisto išvadoje Nr. 5-5/42 nurodomą teiginį, jog ŽŪK (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, tame tarpe ir neišsaugojo bei nepateikė apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima įvertinti kaip įmonė atsiskaitė su kreditoriais, kuriems buvo įregistruotos skolos buhalterinėje sąskaitoje. Ši aplinkybė taip pat galėtų duotų pagrindą vertinti Kooperatyvo ekonominę būklę.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, joje padaryta išvada, kad Kooperatyvui negresia bankrotas, todėl šiuo atveju kaltininko veiksmuose nėra BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, remiantis vien tik Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutartimi, kuria atsisakyta iškelti Kooperatyvui bankroto bylą. Tačiau su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali, nes ji padaryta neįvertinus kitų esminių faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės veikos pagal BK 208 str. 2 d. kvalifikavimui. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad Kooperatyvas dar iki kiaulių pardavimo 2010-09-07 buvo susidūręs su akivaizdžiomis finansinėmis problemomis. Paminėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad Kooperatyvas jau nuo 2009-01-01 buvo nemokus ir nemokumas tęsėsi visą laiką iki 2011 m. Byloje taip pat nustatyta, kad Kooperatyvui 2010-09-07 pardavus kiaules, jis toliau nebevykdė jokios veiklos. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas šių aplinkybių nevertino ir apie jas nieko nepasisakė. Taip pat skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta, kodėl darydamas išvadą apie tai, kad Kooperatyvui negresia bankrotas, teismas remiasi būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutartimi, kuria atsisakyta iškelti Kooperatyvui bankroto bylą, o neatsižvelgia į tai, kad kooperatyvui vis tik buvo iškelta bankroto byla Panevėžio apygardos teismo 2011-10-14 nutartimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiaulės buvo parduotos 2010-09-07 ir jas pardavus Kooperatyvas toliau jokios veiklos nevykdė, t.y. pakankamai ilgą laikotarpį tiek iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-10 nutarties, tiek iki Panevėžio apygardos teismo 2011-10-14 nutarties priėmimo. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmiau aptarti duomenys kaip tik leidžia daryti priešingą teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad Kooperatyvas kiaulių pardavimo metu buvo sunkios ekonominės padėties ir kad jam akivaizdžiai grėsė bankrotas.
Esant visumai šių aplinkybių, skundžiami prokurorų nutarimai bei teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl jie naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.
nutaria:
Tenkinti AB DNB banko atstovo advokato T. Z. skundą.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-28 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2012-06-21 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Jasulaičio 2012-05-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00073-11 ir bylą perduoti prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.