- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-593-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06930-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį dėl patalpų priskyrimo ir atidalinimo pareikštą atsakovams, A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), D. P., J. P., gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), G. Ž., R. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), J. T., N. O. A., gyv. (duomenys neskelbtini), H. G., gyv. (duomenys neskelbtini), O. L. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), H. B., gyv. (duomenys neskelbtini), R. L., gyv. (duomenys neskelbtini), V. A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), L. V., gyv. (duomenys neskelbtini), O. S., gyv. (duomenys neskelbtini), B. K., gyv. (duomenys neskelbtini), G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), K. V., gyv. (duomenys neskelbtini), N. B., gyv. (duomenys neskelbtini), J. S., M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), J. M., J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), J. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), M. S. ir A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Z. E. R., gyv. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo 141-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (į. k. 225332350), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią rūsio 66/1000 dalį, iš 163,24 kv. m. sudarančią 10,75 kv. m., esančią name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant patalpas, plane pažymėtas indeksu 33, sudarančias 6,32 kv. m. bei dalį 4,43 kv. m. patalpų, matininko plane pažymėtų indeksu 34, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2003-03-03 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis trijų kambarių butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Teisiškai sutvarkytų rūsio dokumentų pagal individualius požymius nebuvo, nors teisę į rūsio patalpas ieškovė yra įgijusi. Gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam bendraturčiui priklauso idealiosios nuosavybės dalys (CK 4.72 str., 4.73 str.). Bendro naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai namo butų savininkai yra įsteigę 141-ąją savininkų bendriją. 2011-05-17 raštu ji kreipėsi į bendriją prašydama atlikti rūsio patalpų paskaičiavimą ir paskirti jos butui konkrečią rūsio patalpą, atsižvelgiant į buto naudingo ploto bei gyvenamojo namo naudingo ploto santykį. Atsakymo negavo, laisvų, gyventojų neužimtų rūsio patalpų jai nepasiūlė. Prašymas atidalinti rūsio patalpos atitinka LR CK 4.80 str. reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais – specialistų atliktais jos dalies paskaičiavimais ir projektais (pateiktas rūsio planas su rūsio sandėlių dalių paskaičiavimo projektu, parengtas matininkės A. R.). Plane pažymėtos indeksais 33 ir 34 ir prašomos atidalinti patalpos yra neužimtos kitų namo butų bendrasavininkų ir prijungtos prie patalpų, plane pažymėtų indeksu 23, kuriose įrengtas šilumos mazgas. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje „Pagrindinio pastato 1A/p vidaus plotų eksplikacijoje“ į patalpų, plane pažymėtų indeksu 23 plotą yra įjungtas ir patalpų, plane pažymėtų indeksais 33 ir 34 plotas. Tik mažą dalį šių sujungtų patalpų (plane pažymėta indeksais 23, 33, 34) yra užėmusi namo šilumos punkto įranga, likusi patalpų dalis yra nenaudojama. Atitvėrus nuo šiluminio mazgo jai priklausančią rūsio dalį ir įsirengus įėjimą iš koridoriaus, plane pažymėto 32, nebūtų trukdoma šiluminio mazgo eksploatavimui. Ieškovė nurodė, jog jos siūlomas būdas yra priimtiniausias, ekonomiškiausias, be žalos daikto paskirčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo butą su rūsiu, tačiau nei jo dydis nei vieta įsigijimo dokumentuose nėra identifikuota, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės dalies bendro naudojimo objekte nustatymas ir ieškovei tenkančios dalies bendrojo naudojimo patalpų (rūsio sandėlio patalpų) atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Pagal bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktus naujus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad privatizavimo sandorio pagrindu ankstesni buto (duomenys neskelbtini) savininkai įgijo asmeninės nuosavybės teisę ne tik į butą, bet ir priklausinį -rūsį, todėl minėtu pagrindu įsigytas rūsio plotas negali būti priskirtas prie bendrojo naudojimo patalpų. Todėl teismas sprendė, kad negalima sutikti su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl jai tenkančios rūsio sandėlio patalų dalies nustatymo, kadangi ieškovei tenkanti rūsio sandėlio patalpų dalis turėtų būti skaičiuojama ne nuo 163,24 kv. m., o mažesnio rūsio patalpų ploto, iš kurio turi būti minusuojamas privatizuotas ir plane pažymėtas konkrečiam buto savininkui priklausančio rūsio plotas. Dėl šių priežasčių ieškovės pateiktų rūsio sandėlio patalpų paskaičiavimų nepripažino teisingais ir pagrįstais. Nustačius, jog ieškovei tenkanti rūsio sandėlio patalpų dalis turėtų būti skaičiuojama ne nuo 163,24 kv. m., o nuo mažesnio rūsio patalpų ploto, teismas laikėsi pozicijos, kad neturi galimybės spręsti dėl ieškovei tenkančio rūsio sandėlio patalpų dydžio ir galimybės atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės (rūsio sandėlio patalpų) nuosavybės.
Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus dėl jai tenkančios rūsio sandėlio patalpų dalies, pirmosios instancijos teismas L. Z. ieškinio netenkino (CPK 178 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovė L. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skundą apeliantė grindė aplinkybėmis, kad teismas po to, kai byla jau buvo paskirta ir nagrinėjama teismo posėdyje iš esmės, priėmė atsakovės L. V. pateiktus rašytinius įrodymus dėl jai priklausančių rūsio patalpų privatizavimo, o ieškovei nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, nors atsakovės pateiktieji įrodymai iš esmės sudarė pagrindą ir būtinybę ieškovei keisti ieškinio dalyką. Ieškovei nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui po to, kai byloje buvo priimti nauji įrodymai, turintys esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Atsakovės L. V. pateikti nauji įrodymai apie jai priklausančių rūsio patalpų nuosavybę suponavo būtinybę iš naujo perskaičiuoti rūsio patalpų plotą, tenkantį bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo savininkams, nes byloje pateikti matininko paskaičiavimai dėl turėtos netikslios informacijos neatitiko faktinių aplinkybių, kaip atitinkamai tikslintinas buvo ir ieškovės reikalavimas. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes ieškinys atmestas formaliais pagrindais, priimtas pažeidus procesines teisės normas dėl įrodymų tyrimo ir įrodinėjimo procese, nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo teisinį santykį, nurodydamas, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės dalies bendro naudojimo objekte nustatymas ir ieškovei tenkančios dalies bendrojo naudojimo patalpų (rūsio sandėlio patalpų) atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose atsiradimo pagrindus ir turinį, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 7 punkto 5 ir 12 papunkčius, ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1. p.), kad būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y.: kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas.
Bylos nagrinėjimo metu 2012-03-15 parengiamajame posėdyje teismas išaiškino ieškovei, kad ginčo išnagrinėjimui iš esmės yra svarbi aplinkybė, ar ieškovės teikiamas planas ir prašoma nustatyti bei atidalinti rūsio ploto dalis yra teisingai paskaičiuota pagal ieškovei tenkančią bendrojo naudojimo patalpų dalį, nes atsakovai teikia įrodymus apie patalpų dalių priklausomybę konkretiems butams.
2012-04-23 ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią rūsio 66/1000 dalį, iš 163,24 kv. m. sudarančią 10,75 kv. m., esančią name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant patalpas, plane pažymėtas indeksu 33, sudarančias 6,32 kv. m. bei dalį 4,43 kv. m. patalpų, matininko plane pažymėtų indeksu 34 (2t.,b.l.81). Reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė papildomą 2012-04-18 IĮ „Ankada“ specialistų atliktą rūsio galimos dalies perskaičiavimo projektą, atsižvelgiant į tuo metu privatizuotas rūsio patalpas. Kaip matyti iš Rūsio sandėlio galimos dalies paskaičiavimo projekto gyvenamojo namo lentelės su butų su identifikuotais rūsio sandėliais sąrašo (2t.,b.l.96), buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei L. V., šiame sąraše nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėtasis butas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas su 6,65 kv.m. rūsiu (2t.b.l.135), tačiau skirtingai, negu kitiems šešiems butams, kurie įvardinti specialisto lentelėje su butų su identifikuotais rūsio sandėliais (pvz. 2t.b.l.149,155), išraše nėra nurodytas rūsio žymėjimas plane, nenurodytas atitikmuo pagal pateiktą rūsio planą (vertintinas kaip galimas bendraturčių susitarimas dėl naudojamos dalies).
2012-04-24 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė priimti patikslintą ieškovės ieškinį ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. 2012-06-01 gautas 141-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos raštas, kuriuo bendrijos valdybos nariai, tame tarpe ir atsakovė L. V., neprieštaravo dėl formuotino 10,75 kv.m sandėliuko įrengimo ieškovei pagal siūlomą planą (2t.b.l.187-188). 2012-06-05 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-04.
2009-09-04 teismo posėdžio metu atsakovė L. V. nurodė, kad jai priklausantis butas 1989-12-28 buvo privatizuotas su rūsiu, rūsys tiksliai yra identifikuotas buto techniniame pase, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nurodžius, kad ji turi originalius buto dokumentus, kuriuos norėtų pateikti teismui, teismas protokoline nutartimi nutarė leisti atsakovei pateikti dokumentų kopijas ir paskelbė pertrauką iki 2012-09-05, 15:00 valandos, kad atsakovė turėtų galimybę pateikti prašomų prijungti dokumentų papildomus egzempliorius.
Nustatytosios aplinkybės leidžia teigti, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo nauja aplinkybė, kuria teismas rėmėsi priimdamas teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovės reikalavimus. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios aplinkybė dėl jai priklausančio rūsio ploto nebuvo ginčijama, o bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikus naują įrodymą ir teismui jį priėmus, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybė įvertinti naująjį įrodymą ir atitinkamai tikslinti ieškinio dalyką ta apimtimi, kurią įtakojo naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl dar vieno rūsio privatizavimo, dėl kurios keičiasi skaičiuotinos plotų proporcijos. CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalimi nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas materialines teisės normas, pagal kurias ieškovės teisė turėtų būti ginama, reikalavimą atmetė tuo pagrindu, jog ieškovės pateiktų rūsio sandėlio patalpų paskaičiavimų negalima pripažinti teisingu ir pagrįstu, nesudaręs galimybės ieškovei tikslinti savo reikalavimų pagal naujai pateiktą įrodymą.
Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, nepagrįstai netaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.