- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- ATP-3-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03744-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto M. O. (toliau Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 4500 Lt (1303 eurų) bauda, nekonfiskuojant automobilio „Land Rover Discovery”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 6 d. 17.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis 2,21 promilių girtumas, pakartotinai, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, vairavo automobilį „Land Rover Discovery”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis, bei neskirtas automobilio „Land Rover Discovery”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. L., konfiskavimas, ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.
Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, kadangi, Institucijos įgalioto asmens teigimu, teismas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, neatsižvelgė į tai, kad G. K. 2013-07-22 teismo nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, bei 2013-12-16 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę), o šiuos pažeidimus G. K. padarė tuo pačiu automobiliu „Land Rover Discovery“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad automobilio savininkė A. L. tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Taip pat nurodo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų (kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl A. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio vagystės), kurie galėtų patvirtinti, kad G. K. A. L. priklausančią transporto priemonę užvaldė neteisėtai. Dėl to nurodo, kad teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą G. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas skirti jam baudą nekonfiskuojant automobilio – teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas G. K. neskirtos, tačiau jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje inter alia (be kita ko) numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, skirta šio straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda – 4500 Lt (1303 eurų) bauda, bei, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirtas transporto priemonės konfiskavimas.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad G. K. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o nukentėjusiajai A. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (14 b. l.). Taigi, pagal ATPK 130² straipsnio sankciją, kurioje papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, punktas, 22 straipsnis) aprašyta kaip privaloma, turėjo būti konfiskuota ir transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas G. K. šios papildomos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos nuobaudos, nurodė, kad G. K. vairuotas automobilis A. L. pirktas už jos sūnaus dovanotas lėšas, jog automobilis yra būtinas A. L. viešosios įstaigos veikloje, kito automobilio dėl savo turtinės padėties ji įsigyti negalėtų, dėl to tektų nutraukti viešosios įstaigos veiklą, be to, automobilį G. K. vairavo be A. L. leidimo, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, su tokiu, be to, dar ir nepagrįstu, apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir sprendžia kitaip. Grįsdamas tokią savo išvadą apygardos teismas pirmiausia pažymi tai, kad byloje nėra jokių duomenų (kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl nukentėjusiajai A. L. nuosavybės teise priklausančio turto vagystės), kurie patvirtintų A. L. teiginius, kad G. K. jos transporto priemonę užvaldė savavališkai, be jos žinios, t. y. neteisėtai. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ir kitą apylinkės teismo išvadą dėl sunkios A. L. turtinės padėties, t. y., kad konfiskavus A. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, dėl savo turtinės padėties ji negalėtų įsigyti kitos transporto priemonės. Ir galiausiai, apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas išvadą, kad automobilio savininkė A. L. tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone, ir žinodama, kad G. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, ir tai, kad jis neturėdamas vairuotojo pažymėjimo tą patį, t. y. jai (A. L.), priklausantį automobilį „Land Rover Discovery”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo ir anksčiau, už ką G. K. 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (11–12 b. l.), ir vis tiek įvykio dieną palikdama automobilį kartu su užvedimo rakteliais kieme, kuriame buvo ir G. K. (47 b. l.), konstatuoja, jog išvada, kad A. L. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą – negalima.
Šiame kontekste pažymima, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės – automobilio „Land Rover Discovery”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu pažymėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Nustačius, kad G. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė – automobilis „Land Rover Discovery”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotas nepagrįstai, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti:
G. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, palikti skirtą 4500 Lt (1303 eurų) baudą, ir skirti transporto priemonės – automobilio „Land Rover Discovery”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.