Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbinti), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2022 m. gegužės 15 d., apie 23 val., būdamas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su D. S. metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius D. S. į veido sritį, taip jam padarė dešiniojo skruosto muštinę žaizdą, t. y. nežymiai sužalojo D. S.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Nurodė, kad buvo su drauge V. B. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskambino D. S. Pasak kaltinamojo jie turėjo butelį ir D. S. pakvietė užeiti išgerti pas jiems nepažįstamų žmonių. Jie nuėjo į tą vietą, kurios tikslaus adreso nežino. Kaip nurodė kaltinamasis, tame bute buvo D. S., moteris ir vyras. Jie prisėdo virtuvėje, pradėjo kalbėti, vyras nuėjo miegoti, o moteris dar pasiliko apie 15 min., vėliau išėjo miegoti. Kaip nurodė kaltinamasis, jie liko trise ir D. pradėjo konfliktuoti dėl kažkokių „savo laikų“ ir pardėjo lįsti prie V. Kaip nurodė kaltinamasis, jis to daryti neleidęs ir dėjau jam į veidą tris kartus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš 2022-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje, ant pilkos spalvos, gėlėmis marginto grindų kilimėlio ir rudos spalvos grindų, matėsi raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Virtuvėje, ant rudos spalvos languotų grindų, taip pat buvo raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 21 val., jai paskambino jos buvęs sugyventinis D. S., kuris norėjo pasikalbėti su jos sugyventiniu D. V.. Po pokalbio D. pasakė, kad D. jį pakvietė ateiti išgerti degtinės. D. pasiūlė ir jai eiti kartu su juo. Nuėjus į D. nurodytą butą, juos į vidų įleido D. Virtuvėje buvo kažkokie jai nepažįstami moteris ir vyras, kurie netrukus nuėjo į kitą kambarį miegoti. Ji, D. ir D. liko virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Tuomet D. pradėjo jai priekaištauti dėl įvairių dalykų, po to supykęs staiga atsistojo nuo kėdės, pradėjo mosikuoti rankomis, grąsinti, kad ją sunaikins, keikti necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji D.pasakė, kad jei jis jau toks mandras, tai tegul trenkia jai. Po tų žodžių D. dar ją iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais ir, prie jos priėjęs, vieną kartą rankos delnu sudavė jai į dešinį skuostą. Tada iš karto atsistojo D., kuris pasakė, kad "esi mandras mušti mergas" priėjo prie D., sudavė dešinės rankos kumščiu jam du kartus į veidą. Po suduotų smūgių D. iš kažkurios akies pradėjo tekėti kraujas. Tuomet ji su D. išėjo iš buto.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, pas ją į svečius buvo užsukę V. B. ir D. (pavardės nežino). Jie atsinešė alus, kurį visi kartu gėrė. Po to V. išėjo į namus, ji su D. liko dviese. Po to pas ją į butą atėjo buvusi D. sugyventinė V. ir dar vienas vyras. Tuo metu ji jau buvo labai girta. Girdėjo, kad V. ir tas vyras kalbėjosi su D., tačiau, apie ką kalbėjosi, dėl girtumo nepamena. Vienu metu, būdama tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus, pamatė, kaip tas vyras, kuris atėjo su V., sudavė kumščiais D. į veidą. D., atrodo, kad iš nosies pradėjo tekėti kraujas, kuris lašėjo ant grindų. Po to matė, kad tas vyras su V. išėjo iš jos buto. Netrukus iš jos buto išėjo ir D..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 790/2022(04)2022-06-16 matyti, kad D. S. padarytas sužalojimas: dešiniojo skruosto muštinė žaizda ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šie įrodymai patvirtina, kad D. V. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. D. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas ir turi neišnykusį teistumą. Akcentuotina tai, kad neišnykęs teistumas yra taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto bausmės minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad paskirtos bausmės vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata. Taip pat teismas įvertina ir nusikalstamos veikos motyvus. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad pastarasis sudavė jo draugei per veidą (BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Įvertinus šių aplinkybių visetą kaltinamajam turi būti skirta mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 48 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 32 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pirmą kartą teisiamas arešto bausme yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti paskiriant intensyvią priežiūrą. Teismas nustatydamas atidedamos arešto bausmės terminą įvertina paskirtos bausmės dydį, kuris turi būti proporcingas atidedamos bausmės terminui. Teismo vertinimu tokia proporcija tarp paskirtos bausmės ir atidėjimo termino bus išlaikyta nustatant nuteistajam 4 mėnesių arešto bausmės atidėjimo vykdymą. Nustatant laiko ir vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis konstatuotina, kad nuteistasis privalo būti namuose probacijai nurodytu adresu nuo 21 val. iki 7 val. Taip pat nuteistasis įpareigotinas tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Įvertinus tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Byloje civilinį ieškinį dėl 54,95 Eur yra pareiškusi Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridedamų įrodymų civilinis ieškovas patyrę žalą susijusią su nukentėjusiojo gydymu, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ieškinį dėl 1 500 Eur žalos atlyginimo pareiškė ir nukentėjusysis D. S., tačiau iš ieškinio turinio neaišku, kokios rūšies žalą jis prašo priteisti. Prie ieškinio nepridėti jokie įrodymai, kurie patvirtintų patirtos turtinės žalos dydį. Dėl to teismas prašomą priteisti žalos dydį vertins iš neturtinės žalos pozicijų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų yra atvejis, kai žala padaroma dėl nusikaltimo sveikatai. Tos pačios normos 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kuris sukėlė asmeniui neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį įvertintina tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas suduodant tris smūgius. Dėl to nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas įvertintinas 150 Eur neturtine žala. Nepaisant to, kad nukentėjusysis nurodė, kad jis tris savaites negalėjo eiti į darbą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kiek laiko truko jo gydymas, todėl priteisti didesnio žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 48 parų arešto bausmę.

D. V. paskirtą 48 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 32 parų.

D. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti keturių mėnesių laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą nustatant laiko ir vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis įpareigojant nuteistąjį būti namuose probacijai nurodytu adresu nuo 21 val. iki 7 val.

Paskirti D. V. įpareigojimus: tęsti darbą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo D. V. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 54,95 Eur.

Priteisti nukentėjusiojo D. S. naudai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo D. V.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.