- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-260-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Zofijai Burbo, Zofijos Burbo, Zofijos
- Atsakovas
- Bronislavos Petkevičiūtės, Ingridai Deveikienei, Bronislavai Petkevičiūtei, Bronislavos Petkevičiūtės priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Ramūnas Deveikis
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovei Zofijai Burbo, jos atstovui adv. Zigmantui Benečiui, atsakovų ir trečiojo asmens atstovui adv. Arūnui Bertuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Zofijos Burbo ir atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Zofijos Burbo ieškinį atsakovėms Ingridai Deveikienei ir Bronislavai Petkevičiūtei dėl nepagrįsto praturtėjimo bei atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės priešieškinį ieškovei Zofijai Burbo dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Ramūnas Deveikis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves Ingridą Deveikienę ir Bronislavą Petkevičiūtę grąžinti jai sumokėtą 28 000 Lt avansą, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji sūnaus vardu ketino pirkti butą. Sužinojusi, jog atsakovė Birutė Petkevičiūtė parduoda 1 kambario butą už preliminarią 170 000 Lt kainą, 2008-08-13 davė atsakovėms 22 000 Lt avansą, buvo surašytas patvirtinimas. Susitarė, kad buto įvertinimą per mėnesį padarys atsakovė Ingrida Deveikienė, tačiau tai nebuvo padaryta. 2008 11 19 atsakovei prašant sumokėjo dar 6000 Lt avansą. Buto kainos nukrito, todėl ji prašė atsakovės I.Deveikienės įvertinti butą realia kaina, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė. 2008-12-12 gavo atsakovės B.Petkevičiūtės pareiškimą, kad ši iki 2009-01-15 siūlo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, jog nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, todėl atsakovės privalo grąžinti avansą. Pažymėjo, jog 2008-11-22 iš Anglijos atvyko jos sūnus Robert Ošmeno ir 2008-11-25 patvirtino jai įgaliojimą veikti jo vardu. 2008-11-24 bankas žodžiu patvirtino, kad gali jos sūnui duoti kreditą, o 2008-11-25 jie turėjo bankui pateikti įkainavimą, vienintelį dokumentą, kurio trūko. Raštu termino atsakovėms buto įkainavimo dokumentus pateikti nebuvo nustačiusi, į atsakovę dėl dokumentų pateikimo raštu nesikreipė. Nurodė, jog galutinė buto pirkimo-pardavimo kaina nebuvo nurodyta, buvo aptarta, kad buto kaina priklausys nuo įkainavimo.
Atsakovė Bronislava Petkevičiūtė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti buto vertės sumažėjimo skirtumą – 30 000 Lt žalos atlyginimą, prašė 28 000 Lt avansą pripažinti tarpusavio užskaitymu, bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė mano, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė pirkti butą. Nurodė, jog 2008-08-13 su ieškove susitarusi parduoti butą už 170 000 Lt ir gavusi iš ieškovės 22 000 Lt avansą, B.Petkevičiūtė 2008-08-14 atsisakė UAB „Juvitus Real Estate“ paslaugų buto pardavimui bei kitų potencialių pirkėjų, taip prarado galimybę butą parduoti. Ieškovė paaiškino, kad atsisako butą pirkti, nes iš giminaičių negavo pasiskolinti pinigų, bankas taip pat nesuteikė paskolos. Per ieškovės ketinimų pirkti butą laikotarpį nuo 2008-08-13 iki 2009-01-09 buto rinkos kaina nukrito nuo 170 000 iki 140 000 Lt. B.Petkevičiūtė nurodė, kad butą ketino parduoti tikslu investuoti į dukterėčios I.Deveikienės kotedžo statybą, sutiko su visais jos veiksmais, nes pasitikėjo ja. Atsakovė I.Deveikienė nurodė, kad B.Petkevičiūtė yra jos teta ir sužinojusi, kad ji su vyru pirks būstą, teta pareiškė norą gyventi kartu bei pasiūlė parduoti jos butą, o gautais pinigais prisidėti prie kotedžo statybos. Dėl to 2008-06-21 sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra dėl buto pardavimo bei parašė skelbimus laikraščiuose, buto pirkimo pardavimo reikalai buvo perduoti jai ir jos sutuoktiniui – trečiajam asmeniui Ramūnui Deveikiui, kuriam davė ir įgaliojimą. Nurodė, jog atsakovės nusprendė butą parduoti už 170 000 Lt, ieškovė sutiko, bet paprašė 3 mėnesių pasiruošti pirkimo-pardavimo sutarčiai. Iš anksto avanso suma nebuvo aptarta, ieškovė 2008-08-13 atvežė ir atsakovės B.Petkevičiūtės bute sumokėjo avansą 22 000 Lt. Ieškovė bei abi atsakovės pasirašė avanso patvirtinimą, kuriame buvo nurodyta pardavimo kaina 170 000 Lt. Žodžiu susitarė, kad iki lapkričio mėnesio ieškovė pasiruoš buto pirkimui. AB Swedbankui buvo pateiktas parduodamo buto įkainavimas, nes gaunant kreditą kotedžo statybai 2008-07-30 butas buvo įkeistas su teise jį parduoti. Ieškovė neprašė pateikti jai buto įkainavimo, ji turėjo galimybę buto įkainavimą užsisakyti pati. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas neįvyko, nes paaiškėjo, kad ieškovė bei jos sūnus negali gauti kredito. Tuomet pasiteiravo, ar ieškovė vis dar nori pirkti butą bei kaip patvirtinimą pasiūlė padidinti avanso sumą. 2008-11-19 ieškovė atvyko į jos darbovietę ir įteikė 6000 Lt, šios sumos gavimo patvirtinimą ji surašė vėliau ir 2008-11-25 perdavė ieškovei, atvykusiai pas ją su sūnumi. Gavusi tą raštelį ieškovė pareiškė, kad atsisako pirkti butą ir prašo grąžinti pinigus, nes bankas jiems kredito neduoda. Paprašius ieškovės raštu paaiškinti atsisakymo priežastį, ji atsisakė tai padaryti. Per notarą išsiuntė ieškovei raginimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovė neatsakė į raginimą. Butas iki šiol neparduotas, nes 2008 m. lapkričio mėnesį ėmė kristi kainos, pirkėjų nebėra. Šiuo metu gyvena kotedže kartu su atsakove B.Petkevičiūte ir ją prižiūri. Atsakovių ketinimai buvo rimti, jos patyrė 30 000 Lt žalą dėl turto nuvertėjimo, nes 2008 m. vasarą galėjo parduoti butą už 170 000 Lt, o sausio mėnesį jo kaina nukrito iki 140 000 Lt.
Tretysis asmuo Ramūnas Deveikis nurodė, kad jo sutuoktinės tetai atsakovei B.Petkevičiūtei tapo sunku vienai gyventi, todėl buvo nuspręsta apsigyventi kartu, parduoti jos butą ir pinigus investuoti į kotedžo statybą. 2008 m. liepos mėnesį jie susitiko su ieškove ir susitarė atsakovei B.Petkevičiūtei priklausantį butą parduoti už 170 000 Lt. Ieškovė pageidavo, kad sandoris įvyktų ne iš karto, o po trijų mėnesių, nes reikia palaukti, kol ji suras pinigų. Ieškovė sakė, kad dalį sumos turi, o kitą dalį skolinsis iš giminaičių. Jo sutuoktinei perdavus patvirtinimą dėl antro avanso gavimo, ieškovė atsisakė pirkti butą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei Z.Burbo iš atsakovės B.Petkevičiūtės 28 000 Lt, priteisė atsakovei B.Petkevičiūtei iš ieškovės Z.Burbo 20 000 Lt, įskaitė priešpriešinius šalių reikalavimus ir priteisė ieškovei Z.Burbo iš atsakovės B. Petkevičiūtės 8 000 Lt. Ieškovei iš atsakovės B.Petkevičiūtės priteisė 3 840 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei B.Petkevičiūtei iš ieškovės priteisė 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, vyko derybos dėl buto pirkimo-pardavimo už 170 000 Lt, savo ketinimų rimtumui patvirtinti ieškovė atsakovėms sumokėjo avansą – 28000 Lt, dėl to buvo šalių surašyti ir pasirašyti patvirtinimai, kurie faktiškai atitiko preliminariosios sutarties sampratą. Iš šalių parodymų ir veiksmų teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovės suvokė 2008-08-13 sudarančios preliminarią sutartį ir jos padarinius bei išreiškė siekimą ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl byloje pateiktas šalių 2008-08-13 susitarimas laikytinas preliminariąją sutartimi. Nors rašytinėje formoje nebuvo nustatyta konkreti pagrindinės sutarties sudarymo data, tačiau šalių parodymais nustatyta, kad buvo žodžiu sutarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo po trijų mėnesių. Atsakovėms perduotos 28 000 Lt sumos rašytinėje formoje nurodytos kaip avansas, atliekantis skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas. Nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad ieškovė, negavusi paskolos, neturėjo sutarčiai sudaryti reikalingos pinigų sumos. Ieškovė derybas pradėjo be pakankamo pagrindo, sumokėdama avansą, sukūrė atsakovėms pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, nutraukdama ikisutartinius santykius su atsakovėmis padarė joms nuostolių dėl prarastos galimybės parduoti butą 2008 m. liepos mėnesio rinkos kaina. Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovių patirtų nuostolių dėl prarastos galimybės ir ieškovės kaltės dėl jos neatidaus, neapdairaus, neprotingo ir todėl laikytino nesąžiningu atsakovių atžvilgiu elgesio. Atsakovių parodymus, kad ieškovė ketino pirkti butą savo vardu, likusią sumą ketino skolintis iš giminaičių, todėl prašė atsakovių pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti po trijų mėnesių, o negavus paskolos iš giminių, pasibaigus trijų mėnesių terminui kreipėsi į banką dėl paskolos sūnaus vardu, tačiau tam prireikė ieškovės sūnaus įgaliojimo, kurį ji gavo tik 2009-11-25, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – avanso sumokėjimo patvirtinimai ieškovės vardu, 2008-11-24 Robert Ošmeno finansinis testas DnB NORD banke bei 2008-11-25 notarų biure patvirtintas Robert Ošmeno įgaliojimas motinai Z.Burbo. Veikti sūnaus vardu ieškovei įgaliojimas patvirtintas tik 2008-11-25. Liudytojas R. Galinis patvirtino, kad tvarkant kredito dokumentus, už turto įvertinimą atsakingas yra pats pirkėjas. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovių įsipareigojimą atlikti parduodamo buto vertinimą bei apie ieškovės pretenzijas atsakovėms dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo. Ieškovės veiksmai patvirtino, kad ji neturėjo pretenzijų atsakovėms, o pati uždelsė pasiruošimą sutarties sudarymui, todėl pasibaigus sutartam trijų mėnesių terminui, 2008-11-19 sumokėjo atsakovėms papildomą 6000 Lt avanso sumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė 2008-08-13 nebuvo pasirengusi sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes neturėjo reikiamos, sutartos pinigų sumos. Teismas padarė išvadą, kad bankai ieškovės sūnui suteikti kreditą atsisakė, nes įrodymų, kad kuris nors šalies bankas būtų suteikęs arba ketinęs suteikti kreditą ieškovės sūnui nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad po 2008-11-24 ieškovės sūnui atlikto DnB NORD banko finansų testo ieškovė pranešė atsakovėms atsisakanti pirkti butą. Teismas, aplinkybę, kad atsakovė I.Deveikienė veikė, neturėdama rašytino atsakovės B.Petkevičiūtės įgaliojimo, vertino kaip neesminę, nes apklausta teismo posėdyje atsakovė B.Petkevičiūtė patvirtino, kad atsakovę I.Deveikienę žodžiu įgaliojo veikti jos vardu. Kadangi ieškovės atsakovėms perduota 28 000 Lt suma buvo avansas, todėl neįvykus buto pirkimo-pardavimo sutarčiai, avansas turėjo būti grąžintas jį davusiai šaliai, nes preliminarioje sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų. Teismas padarė išvadą, kad šalims pasirašius ikisutartinį patvirtinimą ir gavus avansą, atsakovės turėjo pakankamą pagrindą patikėti, kad ieškovės ketinimai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį yra rimti, todėl nepardavė savo buto esant 160 000 Lt rinkos kainai kitiems asmenims. Ieškovė veikė neapdairiai, lengvabūdiškai ir nesąžiningai buto pardavėjos atsakovės atžvilgiu, todėl atsakinga dėl atsakovės patirtų nuostolių pagal prarastos galimybės piniginę vertę ir privalo atlyginti atsakovei žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamojo turto vertintojas UAB „ŽIA valda real estate“ 1 kambario buto rinkos kainą nustatė 160 000 Lt, o 2009-01-09 nustatyta 140 000 Lt šio buto rinkos kaina, padarė išvadą, kad dėl smukusių nekilnojamojo turto rinkos kainų atsakovė B.Petkevičiūtė patyrė 20 000 Lt nuostolį. Nustatęs, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis neįvyko dėl ieškovės kaltės, ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 28 000 Lt avanso sumų priteisimo netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 28 000 Lt avanso sumos priteisimo atmetimo, ieškinį šioje dalyje tenkinti ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 22 000 Lt skolos nuo 2008 08 13 ir nuo 6000 Lt sumos nuo 2009-11-19 iki visiško sprendimo įvykdymo; panaikinti sprendimą dalyje dėl priteisimo iš ieškovės atsakovei B.Petkevičiūtei 20 000 Lt; priešieškinį dalyje dėl įskaitymo priešpriešinių reikalavimų ir išieškojimo iš B.Petkevičiūtės ieškovei 8000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas, atmesti. Mano, jog teismo sprendimas dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo avanso sumų priteisimo ir priešieškinio dalinis patenkinimas nepagrįstas ir neteisingas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl nuostolių atlyginimo pagal LR CK 6.165 str. 4 d., todėl naikintinas. Nesutinka su teismo išvada, kad 2008-08-13 ir 2008-11-19 pasirašyti patvirtinimai faktiškai atitinka preliminariosios sutarties sampratą, taip pat, kad šalių pasirašytas „Patvirtinimas“ laikytinas preliminariąja sutartimi. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ne visi ikisutartiniai dokumentai turi vienodą teisinę reikšmę, todėl už vienų dokumentų neįvykdymą gali kilti civilinė atsakomybė, o už kitų – moraliniai, tačiau ne teisiniai įsipareigojimai. Negalima reikalauti vykdyti dokumentų, kurie nesukelia teisinių padarinių. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, atskiriant ją nuo pagrindinės sutarties – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. 2008-08-13 sudarytas „Patvirtinimas“ negali būti laikomas preliminariąja sutartimi, kadangi neturi įstatyme numatytų reikalavimų ir požymių: iš jos turinio nėra aiškiai išreikšta šalių susitarimas ateityje sudaryti buto pirkimą-pardavimą, nėra nustatyto termino sutarčiai įvykdyti. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovė nieko nesitarė su atsakove B.Petkevičiūte, „Patvirtinimas“ buvo sudarytas su asmeniu, kuris neturėjo tam suteiktų įgaliojimų – I.Deveikiene. Patvirtinimas, kad šalys susitarė dėl 170000 Lt buto kainos tik I.Deveikienės nurodymas, kadangi apeliantė pasirašė patvirtinimą, tik norėdama turėti įrodymų apie duotą 22 000 Lt avansą. Neesant „Patvirtinime“ visų preliminariosios sutarties požymių, tokia sutartis negali būti preliminarioji sutartis ir nelaikytina teisines pasekmes sukeliančia sutartimi. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nuostolių pagal LR CK 6.165 str. 4 d. Kadangi nebuvo sudaryta tarp apeliantės ir B.Petkevičiūtės jokia rašytinė sutartis, derybų metu minėtos atsakovės atstovai veikė be įgaliojimų, nebuvo pasiekta susitarimo, todėl negali būti taikoma atsakomybė už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Nesant ikisutartinio dokumento pasirašymo tarp apeliantės ir B.Petkevičiūtės, apeliantei neprisiėmus jokių įsipareigojimų, negalima reikalauti atsiskaityti už tai, ko galbūt tikėjosi kita šalis. Nesutinka su teismo išvada dėl atsakovės nuostolių paskaičiavimo. Pažymi, jog pirmiausia turėtų būti pažeista prievolė, o tokios nėra. Prarastos galimybės piniginė vertė turi būti pagrįsta realiai, įrodyta, neišvengiama, o ne tikėtina (hipotetinė). Pažymėjo, jog B.Petkevičiūtė buto iki šiol nepardavė ir neaišku, kada parduos. Be to, kainų kritimą lėmė objektyvūs, t.y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai. Todėl buto pardavimas už 160 000 ar 170 000 Lt buvo prielaida, kuri galėjo nepasitvirtinti. Mano, jog teismas taip pat turėjo įvertinti parduodančios butą šalies veiksmus. Ar jis buvo pakankamai rūpestingas, atidus, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis ir tuo atveju pareikalauti sudaryti preliminariąją sutartį, tačiau to nepadarė. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad butas išvis negalėjo būti parduodamas, kadangi buvo įkeistas bankui. Pažymėjo, jog atsakovės apeliantei nurodė, kad butas jau įvertintas 170 000 Lt, todėl nebuvo jokio tikslo papildomai jį įvertinti. O tai, kad butas iš tiktųjų buvo įvertintas tik 160 000 Lt ir toks vertinimas nebuvo pateiktas ieškovei, įrodo atsakovių nesąžiningumą, todėl nuo pat derybų atsakovės žinojo realią buto kainą, tačiau to nenorėjo sakyti, tai įrodo, jog dėl galutinės buto kainos nebuvo susitarta. Be to, vertinimas buvo padarytas 2008-07-23 ir dėl staigių rinkos svyravimų bankui galiojo tik 3 mėnesius. Atsiliepimu nurodė, jog su atsakovės B.Petkevičiūtės apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi rašytinis „Patvirtinimas“, kad buvo gautas avansas įrodė tik tai, kad vyko derybos. Tačiau be avanso perdavimo jokie rezultatai nebuvo pasiekti, todėl nesant preliminariosios sutarties negalima civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog nebuvo pažeista sutartinė prievolė, todėl ir nuostoliai negalėjo atsirasti.
Atsakovė B.Petkevičiūtė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinys dėl 10 000 Lt priteisimo iš ieškovės atsakovei, ir priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisės doktrinoje yra nurodyta, jog patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos, tai spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. LR CK 6.165 str. 1 d. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Ieškovės ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo ateityje nusipirkti butą už 170 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo už šią kainą butą parduoti. Sutartyje nebuvo nustatyta, jog buto kaina priklausys nuo vidutinės rinkos vertės kainos. Be to, ieškovė iki susitarimo nutraukimo nepareiškė, jog jos netenkina atsakovės siūloma kaina, nors galėjo tai padaryti. Jei ieškovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė būtų gavusi 170 000 Lt, o ne mažesnę sumą. Ieškovė privalo atlyginti atsakovams nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę, būtent nuo sutartos 170 000 Lt sumos. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė nesikreipė dėl avanso grąžinimo, o apie iškeltą bylą atsakovė sužinojo tik gavusi iš ieškovės ieškinį, todėl vadovaujantis LR CK 6.240 str. 1 d. teismas teisingai netenkino ieškovės prašymo priteisti palūkanas. Mano, jog teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymą. Iš nustatytų aplinkybių buvo aišku, kad šalys buvo susitarusios dėl buto pirkimo-pardavimo, todėl nepardavus buto, atsakovė patyrė žalą. Pažymėjo, jog jei ieškovė būtų pranešusi lapkričio pabaigoje apie atsisakymą pirkti butą, nuostoliai būtų buvę mažesni. Dėl buto įkeitimo bankui, kreditavo sutartyje yra nurodyta, jog bankas leis parduoti įkeistą butą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent turto įvertinimo jai reikėjo gaunant paskolą banke ir bankas paskolos neišdavė būtent dėl to. Ieškovė laisva valia susitarė su atsakovėmis, kad parduodamo buto kaina bus 170 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2008-08-13 ieškovė ir atsakovės pasirašė patvirtinimą (b.l.5), kad atsakovė I.Deveikienė gavo iš ieškovės avansą už buto pirkimą, esantį Pupinės g.1A-25, Vilniuje, šio buto savininkė atsakovė B.Petkevičiūtė. Taip pat yra nuoroda, kad buto pirkimo-pardavimo kaina yra 170000 Lt. 2008-11-19 ieškovė ir atsakovė I.Deveikienė pasirašė patvirtinimą (b.l.6), kad atsakovė I.Deveikienė iš ieškovės gavo 6000 Lt avansą už aukščiau nurodyto buto pirkimą. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad aukščiau minėto buto, esančio Pupinės g.1A-25, Vilniuje, savininkė yra atsakovė B.Petkevičiūtė. B.Petkevičiūtė tik 2009-01-21 surašė įgaliojimą atsakovei I.Deveikienei atstovauti jos interesus parduodant minėtą butą. Taigi, patvirtinimų surašymo metu atsakovė I.Deveikienė nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atstovauti atsakovės B.Petkevičiūtės interesus parduodant šios butą. Atsakovės nurodo, kad minėti 2008-08-13 ir 2008-11-19 patvirtinimai prilygintini preliminariai sutarčiai, ieškovė tai neigia. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šie patvirtinimai iš esmės atitinka preliminariosios sutarties sampratą, tačiau ieškovė apeliaiciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka. Todėl visų pirma turi būti nustatyta, ar minėti patvirtinimai gali būti prilyginti preliminariajai sutarčiai.
Pagal LR CK 6.165 str. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį. Taigi, trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t.y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Pagal LR CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2008-08-13 ir 2008-11-19 patvirtinimų turinį, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė LR CK 6.165 str. normą, dėl ko nepagrįstai šiuos patvirtinimus pripažino preliminariąja sutartimi. 2008-08-13 ir 2008-11-19 patvirtinimai iš esmės yra tik susitarimai avanso sumokėjimui patvirtinti, nes nėra visų būtinų sąlygų juos pripažinti preliminariąja sutartimi. Šiuose patvirtinimuose nėra susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, t.y. kad buto savininkė B.Petkevičiūtė ir ieškovė susitaria ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Juose nėra nuorodos, kad atsakovė I.Deveikienė veikia būtent atsakovės B.Petkevičiūtės vardu ir jos pavedimu, o vien atsakovės B.Petkevičiūtės parašas ankstesniajame patvirtinime tokio pavedimo nepatvirtina, nėra įrodymų, kad toks atstovavimas buvo išviešintas ieškovei. Taip pat nėra aptartos visos pagrindinės sutarties sąlygos, nes nėra aptarta buto kainos apmokėjimo tvarka, nėra aptartas buto hipotekos pabaigimo klausimas, kt. esminės sąlygos. Be to, lingvistinė patvirtinimų turinio konstrukcija suponuoja išvadą, kad šiais patvirtinimais I.Deveikienė tik patvirtino gavusi iš ieškovės avansą, tačiau tai dar nėra preliminarus susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Nesant tinkamai, t.y. įstatymo nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo, asmuo preliminariąja sutartimi negali sukurti trečiajam asmeniu teisių ir pareigų, kaip nagrinėjamu atveju I.Deveikienė elgėsi B.Petkevičiūtės atžvilgiu. Taigi, dėl nurodytų motyvų, nesant patvirtinimuose visų būtinų preliminariosios sutarties sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiuos patvirtinimus preliminariąja sutartimi. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių neabejotinai užsimezgė ikisutartiniai santykiai, tačiau jie nepažengė taip toli, kad pripažinti esant sudarytą preliminariąją sutartį bei kad dėl derybų nutraukimo galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė (LR CK 6.163 str. 2 d.).
Ieškovė sumokėjo atsakovei I.Deveikienei avansą, siekdama tikslo, t.y. nupirkti butą, esantį Pupinės g.1A-25, Vilniuje. Šio tikslo nepasiekus ir nesudarius minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad pinigai atsakovei buvo perduoti be įstatyme ar sutartyje, t.y. be teisėto pagrindo pagrindo, todėl ieškovė sumokėtą avansą turi teisę reikalauti iš jį gavusios šalies pagal LR CK 6.237 str.. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti grąžinti avansą iš jį gavusios atsakovės ir tokį priteisė. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti abi atsakoves B.Petkevičiūtę ir I.Deveikienę grąžinti jai sumokėtą avansą. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 28000 Lt iš atsakovės B.Petkevičiūtės, nes ši asmeniškai gavo pinigus, ieškovė Z.Burbo teismo sprendimo šioje dalyje neskundė, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribomis, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Kadangi minėti patvirtinimai negali būti laikomi preliminariąja sutartimi, todėl atsakovė B.Petkevičiūtė negali reikalauti nuostolių iš ieškovės pagal LR CK 6.165 str. 4 d. Tačiau bylos duomenys, t.y. šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei B.Petkevičiūtei iš ieškovės nuostolius, vadovaudamasis LR CK 6.163 str. 3 d.. Minėta norma numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tokį šalies nesąžiningumą turi įrodyti kita šalis, nagrinėjamu atveju - atsakovė B.Petkevičiūtė (LR CPK 178 str.). Ieškovė ir atsakovės nurodo skirtingas derybų dėl pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes, skirtingą pasiektą susitarimo lygį, rašytiniai derybų įrodymai yra tik 2008-08-13 ir 2008-11-19 patvirtinimai. Atsakovė nepaneigė ieškovės ketinimo pirkti atsakovės B.Petkevičiūtės butą rimtumo, nesvarbu kieno vardu butas buvo ketinamas pirkti. Abi šalys pripažįsta faktą, kad ieškovė ketino pirkti butą sūnaus vardu, kainos dalį ketino apmokėti iš paskolintų lėšų. Tačiau, kad gauti paskolą, bankui būtina pateikti buto įvertinimą, o ieškovė tokio pateikti be atsakovės pagalbos negalėjo, nes vertintojas privalo apžiūrėti butą, matyti jo nuosavybės dokumentus, arba atsakovė turėjo pateikti ieškovei jau anksčiau atliktą įvertinimą. Atsakovė neįrodė, kad bankai atsisakė ieškovei ar jos sūnui suteikti paskolą, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, atsakovė B.Petkevičiūtė ieškovės nesąžiningumą derybose bei jos kaltę dėl jos buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo grindžia tuo, kad ieškovė negavo paskolos, taip pat neatsiliepė į atsakovės 2008-12-12 pareiškimą (b.l.7), kuriuo ši kvietė ieškovę iki 2009-01-15 sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau atsakovės butas yra įkeistas AB Swedbankui už I.Deveikienės ir R.Deveikio gautą paskolą. Pagal 2008-07-30 kredito sutarties specialiosios dalies 5 p. (b.l.84) prieš parduodant atsakovei B.Petkevičiūtei priklausantį butą, esantį Pupinės 1A-25, Vilniuje, būtina bankui pateikti raštišką prašymą dėl leidimo parduoti butą. Atsakovės nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, kad tokį banko pritarimą buto pardavimui gauti, ar kad gavo tokį banko leidimą. Taigi, net ieškovei sutikus pagal šį atsakovės B.Petkevičiūtės 2008-12-12 pareiškimą atvykti pas notarą ir pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, sandoris negalėtų būti sudarytas, nes nebuvo gautas banko, kaip hipotekos turėtojo, sutikimas butui parduoti. Kadangi atsakovė B.Petkevičiūtė nurodė terminą sutarčiai sudaryti iki 2009-01-15, todėl po šio termino pasibaigimo nesudarius šalims sutarties, tarp jų derybos nutrūko. Tokios aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovė, rodo atsakovių nesąžiningumą derybose, nes B.Petkevičiūtė buto net negalėjo parduoti ieškovei ar jos sūnui, o derybas dėl jo pardavimo vistiek vykdė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, neatsižvelgė į byloje esančią kredito sutartį, dėl ko netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Kadangi ieškovės nesąžiningumo derantis dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė neįrodė, todėl ieškovei nekyla pareiga atlyginti atsakovės B.Petkevičiūtės nuostolius dėl sutarties nesudarymo, jeigu tokius atsakovė patyrė (LR CK 6.163 str.). Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei B.Petkevičiūtei iš ieškovės priteisė nuostolius dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovės priešieškinį ieškovei atmetant (LR CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Atitinkamai negali būti taikomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kadangi dėl nustatytų faktinių aplinkybių jie neturi teisinės reikšmės ginčui. Ieškovei neturint pareigos atlyginti atsakovės nuostolius, atsakovės nuostolių faktas ir jų dydis byloje nebeturi reikšmės. Kita vertus, teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką vien objektyvus kainų pasikeitimas rinkoje negali būti pagrindas priteisti prarastos galimybės piniginės vertės dydžio nuostolius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad realiai turėjo galimybę parduoti butą už 170000 Lt, kad kažkas realiai domėjosi ir ketino pirkti atsakovės butą už šią kainą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 22000 Lt nuo 2008-08-13 ir nuo 6000 Lt nuo 2008-11-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės prievolės pažeidimo pradžią sieja su avansų sumokėjimo dienomis, nes atsakovei grąžinti avansą kilo pareiga tuomet, kai šalims nepavyko susitarti dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir šalys nutraukė derybas. Tokiu derybų nutraukimu laikytina ieškovės kreipimosi į teismą dieną, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį dėl avanso grąžinimo, jai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 28000 Lt sumos iš atsakovės B.Petkevičiūtės pagal LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovė avanso ieškovei negrąžino iki šiol.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 94 str. 4 d.). Atmetus atsakovės priešieškinį, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė neturi atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atmetant atsakovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str.). Be to, visos valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės, atitinkamai priteistas iš atsakovės išlaidas padidinant iki 55,20 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į patenkintą ieškovės apeliacinio skundo dalį, jai iš atsakovės B.Petkevičienės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas, priteistinas ieškovės sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.). Be to, iš atsakovės B.Petkevičiūtės valstybei priteistina 14,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės priešieškinys atsakovei Zofijai Burbo dėl 20000 Lt nuostolių priteisimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės Zofijos Burbo ir 18,40 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės Zofijos Burbo valstybei panaikinti ir šioje dalyje atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės priešieškinį atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės padidinti iki 55,20 Lt (penkiasdešimt penkių litų 20 ct).
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Bronislavos Petkevičiūtės 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovei Zofijai Burbo ir 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.