Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-05-22 apie 15.13 val. Vaikų g. 14, Vilniuje, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. J. B. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p. reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu J. B. jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino. Ji paaiškino, kad paaiškino, kad jokio įvykio nebuvo, ji tiesiog atvažiavo namo, prisiparkavo ir išėjo, jokio įvykio nepastebėjo, važiavo tą dieną su vaiku, buvo blaivi. Atvažiavo pareigūnai ir padarė nuotraukas, automobilis „VW Passat“ yra neapgadintas, darant nuotraukas dryžiai nesutapo. Taip pat ji nurodė, kad jų automobilio bamperis nedažytas, plastmasinis, tokių žymių negalėjo palikti. Automobilio dokumentai tvarkingi, draudimas yra, jei būtų įvykis, ji būtų sulaukusi policijos, vairavimo teises turi apie 3 metus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. P. paaiškino, kad ji dirbo Salininkų gimnazijoje, automobilį aikštelėje buvo pastačiusi apie 7:30-8:00 val., mokyklos budinčiajai paskambino liudininkė, kuri būdama priešais esančiame name matė eismo įvykį, pasakė, kad prie nukentėjusiosios automobilio stovi policija. Kai ji nuėjo prie savo automobilio „Toyota Corolla“, jau buvo atvažiavę policijos patruliai, kurie paklausė, ar buvo anksčiau mašinoje įlenkimas ties benzino baku dešinėje pusėje. Įlenkimo anksčiau tikrai nebuvo. Apie įvykį jai pranešė mokyklos budinti N. P., pati ji įvykio nematė. Draudimas jai paskaičiavo apie 950 Lt žalą.

Teismo posėdyje liudytoja N. P. paaiškino, kad dirba Salininkų gimnazijoje, 2013-05-22 paties įvykio nematė, jai paskambino neprisistačiusi moteris, paklausė, ar tai mokyklos darbuotojo automobilis, ir pasakė, kad moteris su baltu „Pasatas“ trenkėsi į tvorą, atbuline eiga pavažiavo atgal, antrą kartą trenkėsi į automobilį, išlipo, numetė skardinę, nuspyrė po automobiliu, nusišlapino, paėmė vaiką ir išėjo namo. Apie įvykį pranešė mokytojai L. P..

Liudytojas P. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-05-22, apie 15.00 val., 5 aukšte pro langą pastebėjo, kad Vaikų g. 14, kieme keistai manevruoja baltas automobilis „VW Passat“, kuris užvažiavo ant takelio, pasistatė įstrižai, vairuotoja neblaivi, vos atidarė duris, vaikščiojo svirduliuodama. Jis paskambino policijai, kadangi šalia stovėjo jo automobilis, bijojo, kad ji neapgadintų. Tada atbuline eiga manevruodama moteris atsitrenkė į baltos spalvos „Toyota Corolla“. Dar važinėjo atgal ir pirmyn, kol išlygino ir pasistatė automobilį lygiagrečiai šalia stovinčiam, tada vairuotoja svirduliuodama išlipo, pasiėmė nuo galinės sėdynės vaiką ir nuėjo į namus. Vairuotoja buvo šviesiaplaukė apie 25-30 metų, panaši į J. B., veido bruožų tiksliai neįsidėmėjo. Liudytojas nurodė, kad susitrenkimo garso negirdėjo, tik matė, kaip sujudėjo automobilis, į kurį ji atsitrenkė. Atsitrenkimas buvo vienas. Automobilis „VW Passat“ galiniu dešinės pusės sparnu atsitrenkė į stovinčio automobilio kairį galinį kampą.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Pažymėtina, kad eismo įvykiu negalima laikyti kiekvieną įvykį, susijusį su transporto priemone. Esminę reikšmę, lemiančią veikos kvalifikavimą eismo įvykiu, turi pažeidimo esmė ir taisyklės, kurios buvo pažeistos. Asmens pripažinimas padarius kelių eismo teisės pažeidimą pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu ir kilusiais padariniais.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtina atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusią J. B., nukentėjusiąją L. P., liudytojus bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių J. B. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodama paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai J. B. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir tvirtino, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir kito automobilio nekliudė, tiesiog įprastai pastatė savo automobilį ir nuėjo namo. Liudytojas P. V., tiesiogiai matęs nagrinėjamą eismo įvykį, nurodė, kad į baltos spalvos automobilį Toyota Corolla atsitrenkė baltos spalvos automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo šviesiaplaukė 25-30 metų amžiaus moteris, panaši į J. B., bei paaiškino kitas eismo įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. ir liudytojo P. V. versijos prieštarauja viena kitai. Siekiant išsiaiškinti minėtus prieštaravimus, teisme apklaustos nukentėjusioji L. P. ir liudytoja N. P., tačiau jos nurodė asmeniškai eismo įvykio nemačiusios ir papasakojo tik tai, ką girdėjo iš kitų asmenų, bei aplinkybes, įvykusias po eismo įvykio. Apie eismo įvykį N. P. telefonu pranešusi moteris neprisistatė ir jos tapatybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus išvadą MV 213-67, kurioje nurodyta, kad užfiksuoti automobilio VW Passat, v/n. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio dešinės pusės sugadinimai ir automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės detalių sugadinimai negalėjo susidaryti dėl betarpiško šių automobilių kontakto. Išvadoje taip pat nurodoma, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio VW Passat vairuotoja galėjo identifikuoti kontaktą su automobiliu Toyota Corolla.

Bylos nagrinėjimo metu teismas paskyrė autotechninę ekspertinę ir pavedė ją atlikti Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertams. Buvo gauta išvada, kad tyrimui pateiktuose nuotraukose automobilio „Toyota Corolla“ galinės iškišos kairiojo šono sugadinimai ir automobilio VW Passat“ galinio bamperio plastikos apdailos sugadinimai buvo padaryti ne šių automobilių tarpusavio kontakto metu. Taigi, atlikę tyrimą specialistas ir ekspertai vienareikšmiškai atsakė, kad automobiliai Toyota Corolla ir VW Passat nekontaktavo ir nurodyti apgadinimai atsirado ne dėl jų tarpusavio kontakto. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. B. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d., sudėties, todėl J. B. atžvilgiu administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.