Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Langausta“ ieškinį atsakovui V. K., su trečiuoju asmeniu D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2018 m. rugpjūčio 8 dieną priimtas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo V. K. 10 420,68 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2018-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 467 Eur bylinėjimosi išlaidų Uždarosios akcinės bendrovės „Langausta“ naudai.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

V. K., kaip užsakovas ir Uždaroji akcinė bendrovė „Langausta“, kaip rangovas, 2018m. gegužės 14 dieną sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo savo mechanizmais, priemonėmis ir medžiagomis tinkamai ir nustatytais terminais, pagal užsakovo pateiktą projektinę-techninę dokumentaciją, atlikti bendrastatybinius darbus objekte „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1), negyvenamosios paskirties - pagalbinių ūkio pastatų (garažo ir pirties, 7, 17), esančiame (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios paskirties pastato – garažo pamatą, gyvenamojo namo pamatą su rūsiu ir laikinojo kelio įrengimo darbais adresu, (duomenys neskelbtini), sklype Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi užsakovas įsipareigojo priikti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutartyje numatyta, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui kainą už statybos darbus ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priėmus atliktų darbų aktus (2.9 p.). Sutartyje numatyta, kad rangovas darbus pradeda 2018-05-14. Sutartyje numatyta, kad rangovas pateikia aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę užsakovui iki einamojo mėnesio 30 dienos. Statybos techninis prižiūrėtojas privalo per 7 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą arba informuoti rangovą apie priežastis dėl kurių aktas yra nepriimtas (5.4 p.). Sutartyje taip pat numatyta, kad užsakovas įsipareigojo priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus ir sutartyje numatytais terminais ir tvarka už atliktus darbus sumokėti (6.2.1.; 6.2.2.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbų apmokėjimo pagal keturis Atliktų darbų priėmimo aktus:

- 2018 m. liepos 3 d. aktas Nr. 1-3, bendrai 4 276,57 Eur sumai, įrašyti darbai: gelžbetoninių juostų padarymas, įrengiant klojinius; gelžbetoninių kiaurymėtų perdangos plokščių montavimas...; besijiniai gelžbetoniniai didesnio, kaip 150 mm storio perdenginiai iki 6 m. aukštyje.

- 2018 m. liepos 3 d. aktas Nr. 1-2, bendrai 3617, 24 Eur sumai, įrašyti darbai: iki 600 mm skersmens gręžinių pamatams gręžimas; gręžtinių polių betonavimas.

- 2018 m. liepos 13 d. aktas Nr. 1-4, bendrai 3 307,79 Eur sumai, įrašyti darbai: dirvožemio sluoksnio pašalinimas buldozeriais; sklypo nužymėjimas; grunto kasimas 0,15 m ³ kaušo talpos ekskavatoriumi, suverčiant gruntą į sankasą, bei pakraunant gruntą į autosavivarčius; grunto transportavimas; tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas gruntu iš sankasos ekskavatoriumi; surenkamų betoninių ir gelžbetoninių pamatų teptinės hidroizoliacijos įrengimas, tepant 2 kartus bitumine emulsija.

- 2018 m. liepos 13 d. aktas Nr. 1-3, bendrai 1 505,18 Eur sumai, įrašyti darbai: pamatų karkaso įrengimas.

Visus atliktų darbų priėmimo aktus pasirašė UAB „Langausta“ direktorius E. J., darbus priėmusio asmens parašo nėra. Taip pat pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 713,90 Eur sumai už vandens tiekimą į objektą ir generatoriaus nuomą bei kurą.

Į bylą pateiktas 2018-07-12 elektroninis laiškas, kuriuo ieškovės UAB „Langausta“ atsakingas asmuo buvo kviečiamas atvykti į defektų nustatymą 2018-07-16d. 10 val. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas neatvyko. 2018 m. liepos 16 d. projekto vadovė D. K. ir užsakovas V. K. surašė Statybos darbų defektų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikti statybos darbai netenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, prašoma per 14 kalendorinių dienų pašalinti defektus. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė bei pateikė įrodymus, kad šis statybos darbų defektų aktas ieškovei UAB „Langausta“ buvo išsiųstas registruotu laišku jos buveinės adresu ir 2018 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu. Antstolio M. D. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo gyvenamojo namo ir ūkio pastato – garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), būklė ir atliktų darbų apimtis.

Iš ieškovės atstovo pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nepripažino netinkamai atlikusi darbus ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi išspręsti su atsakovu kilusį ginčą pokalbių ar susitikimų metu. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad kitą dieną po defektų akto gavimo ieškovės darbuotojai išsivežė savo techniką.

Atsakovo V. K. prašymu 2018 m. rugpjūčio 16 d. statybos inžinierius A. A. surašė defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad UAB „Langausta“ netinkamai, su esminiais defektais atliko darbus. Šiame akte užfiksuoti tokie atliktų darbų defektai: montuojant pamatų blokus, nebuvo įrengta horizontali pamatų hidroizoliacija ant pamato pado (papėdės) plokštumos; vykdant pamatų montavimo darbus, esamų siūlių (horizontalių ir vertikalių) storis tarp pamatų blokų turi būti ne didesnis kaip 20 mm („Statybos taisyklės“ ST 121895674.205.01.02:2012 – „Betono ir gelžbetonio surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“), o faktinis siūlių storis tarp Rangovo sumontuotų pamatų blokų yra 50 mm, t. y. ženkliai viršijantis leistinus ribinius nuokrypius. Taip pat nurodyta, kad rangovo UAB „Langausta“ įrengta vertikali sumontuotų pamatų blokų hidroizoliacija yra nepakankama, būtina pakartotinai įrengti papildomą sluoksnį teptinės hidroizoliacijos. Taip pat nustatyti defektai, kad pastato rūsio perdangos plokštės sumontuotos nesilaikant Techniniame darbo projekte nurodyto gelžbetoninių perdangos plokščių išdėstymo; Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato rūsio patalpose rangovo suformuota durų (praėjimo) anga tarp ašių 2-2 (Techninis-Darbo projektas Nr. (duomenys neskelbtini)) viršija leistinus maksimalius nuokrypius nuo vertikalės; netinkamai (ne pilnai) įrengtas apatinės pamato rostverko dalies (horizontalios) termoizoliacinis sluoksnis ir kt. Statybos inžinierius Z. A. padarė išvadą, kad atsižvelgiant į darbų trūkumus, UAB Langausta“ pateikti atliktų darbų priėmimo aktai negali būti statytojo priimti.

Teismo posėdžio metu 2018-12-03 apklaustas liudytoju A. A. patvirtino, kad defektiniame akte yra užfiksuota statybos darbų padėtis, buvusi fiksavimo dieną, darbai nebuvo atlikti kokybiškai, užfiksuoti darbų trūkumai. To paties teismo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, kad jis buvo projekto konstrukcijų dalies vadovas. V. K. namo projektas keistas nebuvo. Buvo keistas pamatų tipas. Tai nepašalina kitų projekto sprendinių ir statant turi būti įrengta horizontali ir vertikali hidroizoliacija. Statybininkai jo klausė, ar gali pakeisti monolitines perdangas į gamyklines perdangų plokštes. Jis statybininkams atsakė, kad galėtų keisti, jei gaus užsakovo pritarimą.

Byloje pagal ieškovės UAB „Langausta“ prašymą, ieškovės siūlomam ekspertui buvo pavesta atlikti statybos ekspertizę. 2019 m. liepos 17 dieną gautas teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta kad rangovo (ieškovo) sumontuoti/pastatyti pamatai/perdanga (atlikti darbai pagal byloje pateiktus 2018 m. liepos 3-13 dienų aktus) ginčo objekte šiai dienai yra naudojami pagal jų tikslinę paskirtį. Ant ginčo objekte sumontuotų/pastatytų pamatų ir perdangos ekspertizės objekto apžiūros dieną buvo išmūrytos sienos, pamatai buvo apšiltinti, ant garažo polių įrengtas rostverkas (atsakymas į 3 klausimą).

Neįrengus horizontalios pamatų hidroizoliacijos ant pamato pado (papėdės) plokštumos, neištaisius šio defekto, gali drėkti rūsio sienos ir dėl to pastatas gali neatitikti esminio statinio higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimo (atsakymas į 6 klausimą). Neįrengtos horizontalios hidroizoliacijos tarp rūsio pamato papėdės ir pirmosios blokų eilės atstatymo / įrengimo (injektuojamos hidroizoliacijos įrengimo) vidutinė rinkos kaina, kai rūsio pamatai jau sumontuoti yra 11.238,73 Eur su PVM (atsakymas į 14 klausimą).

Projekte dalis perdangos buvo numatyta įrengti iš monolitinio gelžbetonio. Todėl vadovaujantis projektu toje vietoje nebuvo galima įrengti perdangos iš gamyklinių perdangos plokščių (atsakymas į 8 klausimą).

Nustatyti šie neištaisomi defektai (t. y. tokie defektai, kurie gali būti ištaisyti tik išardant ir vėl atstatant perdangą ir/arba pamatus (atsakymas į 12 klausimą):

• Siūlių storis tarp pamatų blokų yra didesnis, negu įprastai reikalaujamas tokių darbų atlikimui.

• Tarp ašių 2-3 ir B-D faktiškai įrengta surenkama gelžbetonio perdanga vietoj Projekte numatytos monolitinės.

Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar objekte rūsio pamatams vertikaliai hidroizoliuoti panaudota medžiaga yra hidroizoliacija, pilnai hidroizoliuojanti pamatus vertikaliai ar paruošiamasis gruntas prieš įrengiant prilydomą hidroizoliaciją (atsakymas į 15 klausimą).

Objekte faktiškai nėra įrengtas gelžbetoninis monolitinis perdenginys, atitinkantis projekto konstrukcinės dalies sprendinius (atsakymas į 16 klausimą).

Perdangoje virš rūsio dviejų gretimų perdangos plokščių altitudžių nuokrypiai viena kitos atžvilgiu neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Netinkamų plokščių altitudžių nuokrypių perdengimo ir pastato įstrižainės kryptimi nenustatyta (atsakymas į 17 klausimą). Iš civilinėje byloje esančiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad sumontuotos gelžbetonio perdangos plokštės tarpusavyje nebuvo inkaruotos, siūlės tarp gelžbetonio perdangos plokščių nebuvo išvalytos bei užtaisytos smulkiagrūdžiu betonu (atsakymas į 18 klausimą). Tarpų tarp perdangų plokščių ir monolitinio žiedo užtaisymas gyvenamajame name, naudojant ne klojinius, o montažines putas neatitinka Projekto reikalavimų. Tyrimo metu nenustatyta, kad dėl šios neatitikties Pastatas nebetenkintų energinio naudingumo, gaisrinės saugos, higienos ir mechaninio atsparumo reikalavimų (atsakymas į 19 klausimą).

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad po pastato dalimi, kurioje suprojektuoti gręžtiniai pamatai faktiškai buvo iškasta pamatų duobė. Iš civilinėje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad užkasant šią duobę buvo panaudota apie 600 m3 grunto. Tyrimo metu apskaičiuota duobės užkasimo ir tankinimo vidutinė rinkos kaina yra 2.428,95 Eur su PVM (atsakymas į 21 klausimą).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad erdvinis karkasas buvo įrengtas dalinai, panaudota projekto reikalavimų neatitinkanti skersinė armatūra. Todėl šis darbas negalėjo būti priimtas kaip atliktas. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad polistireninio putplasčio plokštės buvo paklotos netvarkingai, su tarpais, ne vienoje tiesėje, galimai plokštės keliose vietose sulūžusios. Todėl šis darbas negalėjo būti priimtas kaip atliktas (atsakymas į 25 klausimą).

Rangos sutartis – tai tokia sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarius rangos sutartį jos šalims atsiranda sutartiniai materialieji teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos sutarties nuostatos ir įstatymų normos. Civilinio kodekso 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Šioje teisės normoje tiesiogiai reglamentuojama rangovo atsakomybė ir užsakovo teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų.

Anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Langausta“ netinkamai vykdė rangos sutartį, jos atlikti darbai, įrašyti į 2018 m. liepos 3-13 dienos darbų atlikimo aktus neatitiko projekto ir kokybės reikalavimų, o netinkamai atliktų darbų taisymo kaštai viršija atliktų darbų kainą. Pastebėjęs pagal rangos sutartį netinkamai atliktus darbus, atsakovas turėjo teisę pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir prašyti ištaisyti pastebėtus trūkumus. Tačiau iš pasisakymų, rašytinių įrodymų byloje matyti, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, nesiekė išspręsti kilusias problemas.

Atsakovas V. K. nurodė, kad jis neatsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, o tik atidėjo jų pasirašymą iki bus nustatyti tikslūs atliktų darbų defektai, bei sustabdė mokėjimus, kol ieškovė UAB „Langausta“ ištaisys defektus. Vertindamas visą bylos medžiagą teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo pagrindą nepasirašyti darbų atlikimo aktų dėl pastebėtų darbų atlikimo defektų. Tačiau pateiktuose darbų atlikimo aktuose nėra atsakovo parašo bei nėra žymų apie tai, kad užsakovas – atsakovas V. K. atsisakė pasirašyti aktus, ir nenurodytos priežastys, dėl ko atsisakė pasirašyti.

Taip pat teismas pažymi, kad darbų atlikimo aktus pasirašė ieškovės UAB „Langausta“ vadovas, nors jis neturi kvalifikacijos tokius aktus pasirašyti. Šio objekto statybos darbų vadovas, dirbantis pas ieškovę, R. M., apklaustas 2019-01-09 teismo posėdyje liudytoju, statybos objekte nebuvo nė karto. Liudytojas pripažino, kad jis turėjo tikrinti, ar viskas vyksta gerai, t. y. ar statoma kokybiškai ir pagal projektą, tačiau jo į objektą niekas nekvietė ir jis nevyko, nieko netikrino. UAB „Langausta“ vadovas E., jam sakydavo, kad viskas objekte vyksta gerai, tik atsakovas nenori mokėti. Jam nėra ko važiuoti į objektą, mano, kad statybininkai patys žino, ką reikia daryti. Tokia padėtis, kai statybos darbų vadovas visiškai nesidomi statybos darbais, įrodo, kad ieškovė nesirūpino savo atliekamų darbų kokybe, neteikė tam reikšmės.

Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Šiuo atveju tokia atžyma padaryta nebuvo. Tai patvirtina, kad ieškovė vengė tinkamai perduoti atliktus darbus, kviečiamas ieškovės atstovas neatvyko nustatyti atliktų darbų defektus. Ieškovo vienašališkai pasirašyti 2018 m. liepos 3, 13 dienų atliktų darbų priėmimo aktai nesukelia pareigos atsakovui sumokėti už darbus pagal vienašališkai pasirašytus aktus. Ieškovė nelaikoma tinkamai įvykdžiusi pareigas pagal rangos sutartį, kai jos atlikti darbai yra netinkamos kokybės, su esminiais defektais – neįrengta horizontali hidroizoliacija, kuri numatyta projekte, bei be užsakovo sutikimo pakeista projekte numatyta plokštė į kitokią, gamyklinę plokštę ir kt.

Civilinio kodekso 6.207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad nurodytu teisių gynimo būdu šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai. Šiuo atveju atsakovas V. K. atsisakė vykdyti sutartinę prievolę ieškovei UAB „Langausta“ dėl to, kad ši tinkamai neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties – darbus atliko su defektais ir defektų netaisė, nebendradarbiavo dėl defektų ištaisymo.

Taip pat, ieškovė UAB „Langausta“ prašo priteisti iš atsakovo 713,90 Eur pagal 2018-07-03 dienos PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už vandenį, kurą bei generatoriaus nuomą. Rangos sutarties 2.3 punkte numatyta, kad į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų, darbo ir medžiagų bei įrengimo kaina, transportavimo išlaidos, sutarties 2.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos yra įtrauktos į sutarties kainą. Sutarties šalys nėra sudariusios pakeitimų dėl sutarties kainos, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti sąskaitą už vandenį, kurą bei generatoriaus nuomą yra nepagrįstos.

Teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas atsakovui V. K. apmokėti už darbus, kurie pagal statybos rangos sutartį atlikti nekokybiškai, neištaisius darbų trūkumų, esant netinkamai pasirašytiems darbų atlikimo aktams, yra nepagrįstas ir atmestinas, o teismo priimtas 2019 m. rugpjūčio 8 dienos Preliminarus sprendimas naikintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį visiškai atmetant ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Langausta“ turi atlyginti atsakovui V. K. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovės valstybei priteistina 30 Eur (suapvalinta iki sveiko skaičiaus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 – 270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 dienos preliminarų sprendimą byloje Nr. e2-9735-424-2018 ir Uždarosios akcinės bendrovės „Langausta“ ieškinį V. K. atmesti.

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „Langausta“ V. K. 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „Langausta“ valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.