- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- A-143-1213-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00230-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. U. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas, Mažeikių rajono policijos komisariatas) Viešosios tvarkos skyriaus specialisto 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 86-73-IL-2746 atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Priimant sprendimą, nebuvo pagrindo vadovautis nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, kadangi jis įsigijo ginklą ir aplinkybė „nepriekaištinga reputacija“ atsirado iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Reikėjo vadovautis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705) redakcija, įsigaliojusia nuo 2003 m. liepos 1 d. Jam gali būti išduotas leidimas įsigyti ir laikyti medžioklinį lygiavamzdį šautuvą, kadangi nėra nustatyta šios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose teisės įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2007 m. lapkričio 13 d., o galutinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės – 2008 m. vasario 19 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19–20) nesutiko su skundu.
Atsakovas nurodė, kad 2011 m. kovo 2 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei. Atlikus patikrinimus, nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta didžiausia bausmė –laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2011 m. kovo 28 d. buvo priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas turėtą ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, kuris 2008 m. lapkričio 7 d. jo vardu buvo įregistruotas policijos įstaigoje, 2009 m. spalio 21 d. realizavo (pardavė) ir ginklo leidimą grąžino policijos įstaigai. Nuo 2009 m. spalio 21 d. pareiškėjas galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neturėjo ir dėl naujo leidimo išdavimo iki 2011 m. kovo 2 d. į policijos įstaigą nesikreipė. Pareiškėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146) įsigaliojimo metu (2011 m. kovo 1 d.) leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir įregistruoto šaunamojo ginklo neturėjo, todėl negali būti taikoma įstatymo nuostata, kad apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2 str. 4 d.).
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (b. l. 29–30) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartimi nuo bausmės atleistas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Tą pačią dieną pareiškėjui išnyko ir teistumas (BK 97 str. 3 d. 1 p.). Vadovaujantis tuo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705) 18 straipsniu, išnykus teistumui, pareiškėjas ir toliau buvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Todėl 2008 m. liepos 21 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei, o atsakovas, nesant tam kliūčių, 2008 m. rugsėjo 4 d. tokį leidimą išdavė. Remdamasis išduotu leidimu, 2008 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sidabrinė kulka“ (toliau – UAB „Sidabrinė kulka“) įsigijo lygiavamzdį šautuvą TOZ-120-12-1E Nr. 051855, o 2009 m. spalio 21 d. jį pardavė V. U. ir leidimą grąžino atsakovui. Nuo tos dienos pareiškėjas šaunamojo ginklo neturėjo ir į atsakovą dėl leidimo įsigyti ginklą kreipėsi tik 2011 m. kovo 2 d., jau galiojant naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai. Teismas nurodė, kad naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 142-7261, įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d.) redakcijos 18 straipsnyje detaliau išdėstyta, kokie asmenys nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, t. y. nagrinėjamu atveju reikalavimai sugriežtinti. Naujos redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. BK 253 straipsnio 1 dalyje už tai, kad neturint leidimo gaminama, įgyjama, laikoma, nešiojama, gabenama ar realizuojama šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Būtent už tokį nusikaltimą pareiškėjas ir nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje kyla teisinis ginčas, kurią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją taikyti, sprendžiant dėl leidimo ginklui išdavimo ar neišdavimo. 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1146 (nauja redakcija) numatyta, kad 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Teismo nuomone, šiuo atveju ginklą ne tik būtina įsigyti dar iki naujo įstatymo priėmimo, bet ir jį turėti. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo nuteistas iki naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo. Tačiau jis nuo 2009 m. spalio 21 d. šaunamojo ginklo neturėjo, nes jį pardavė, taip pat neturėjo ir leidimo laikyti (nešioti) ginklą. Dėl leidimo išdavimo kreipėsi tik 2011 m. kovo 2 d. Todėl, teismo manymu, jam negali būti taikoma įstatymo nuostata, kad apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nuo to momento, kada pareiškėjas pardavė šaunamąjį ginklą ir leidimą jį laikyti ir nešioti grąžino atsakovui, teisinis santykis tarp jo ir atsakovo, susijęs su šaunamųjų ginklų įgijimu ir laikymu, nutrūko. Kreipiantis dėl leidimo ginklui įsigyti išdavimo po 2011 m. kovo 1 d., atsakovas pagrįstai ir tinkamai taikė naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kaip naujai procedūrai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 32–33) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, o šio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartimi nuo bausmės atleistas, ir tą pačią dieną išnyko teistumas. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705) 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išnykus teistumui, jis buvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tuo pagrindu 2008 m. liepos 21 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti įsigyti šaunamąjį ginklą, toks leidimas 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas, ir 2008 m. lapkričio 4 d. įsigijo lygiavamzdį šautuvą, kurį 2009 m. spalio 21 d. pardavė. Taigi leidimas nebuvo panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad naujos redakcijos nustatyti griežtesni reikalavimai, negu iki tol galiojusio įstatymo. Asmens atsakomybę, teisinę padėtį sunkinantis teisės aktas negalioja atgal. Jo teistumas buvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir jis nelaikomas teistu. Atsisakant išduoti leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, vadovaujantis nauja įstatymo redakcija, yra pabloginama jo teisinė padėtis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2011.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 37–38) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad 2011 m. kovo 2 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2011 m. kovo 28 d. sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši faktinė bylos aplinkybė ginčo šalių nekvestionuojama. Šalys taip pat nekvestionuoja, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) taikymo prasme ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo tarp šalių dėl to, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011-03-01, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma byloje nagrinėjamoje situacijoje. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija), pagal kurį aukščiau nurodytas jo nuteisimas nebuvo (nustojo būti) kliūtimi išduoti jam prašomą leidimą. Šiai pozicijai pagrįsti pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad paminėtas teistumas jau buvo išnykęs iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo datos. Be to, jau po šio teistumo jam buvo išduotas leidimas turėti šaunamąjį ginklą medžioklei, kurį, pardavus turimą ginklą kitam asmeniui, 2009 m. spalio 21 d. jis grąžino atsakovui. Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, yra būtina pateikti byloje taikytinos teisės normos (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. abiejų nurodytų redakcijų) galiojimo laike ir tarpusavio sąsajos aiškinimo klausimą. Tai darydama, kolegija pažymi, kad situacija dėl abiejų paminėtų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijų taikymo laike yra specialiai aptarta (sureglamentuota) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią teisės normą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, nagrinėjamai bylai yra aktualu išaiškinti, ar byloje nagrinėjama situacija, susijusi su pareiškėju, patenka į šio reglamentavimo reglamentuojamą situaciją. Aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalį, kolegija pažymi, kad esminiu jos taikymą lemiančiu momentu yra aplinkybė, kad naujos aptariamos teisės normos redakcijos įsigaliojimo dieną (2011-03-01) asmuo turi legalų pagal šios normos ankstesnę redakciją ginklą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas šią datą neturėjo nei ginklo nei leidimo turėti tokį ginklą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nuostatos, pagal kurias pareiškėjui negali būti išduotas jo prašomas leidimas įsigyti ginklą.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.